Žemės ūkis ir ES plėtra

Žemės ūkio ir kaimo plėtros vaidmuo

Vykstant plėtros procesui žemės ūkis yra vienas sudėtingiausių, jautriausių ir svarbiausių klausimų, nes:

• šis sektorius labai didelis (BVP dalis ir didelis žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičius);
• jis turi struktūrinių trūkumų (natūrinis ir pusiau natūrinis ūkininkavimas).

Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ekspertai teikia pagalbą ir gaires šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms rengiantis būsimam stojimui į ES, konkrečiau – rengiantis vykdyti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kaimo plėtrą.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriui taikomos sąlygos

Labai svarbūs du kriterijų rinkiniai.

Ekonominiai aspektai

• Rinkos ekonomikos, pagrįstos aiškiomis nuosavybės teisėmis, veikiančiomis rinkomis, kainų liberalizavimu ir makroekonominiu stabilumu, egzistavimas.
• Gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES, taip pat dėl importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kylantį spaudimą.

Bendrijos standartai

• Tinkami žemės ūkio administravimo institucijų administraciniai gebėjimai, visų pirma, žemės ūkio politikos formavimo, analizės, įgyvendinimo, pajamų paramos ir kontrolės srityse.
• Tinkami administraciniai gebėjimai rengti ir įgyvendinti pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemones, o vėliau – Bendrijos kaimo plėtros programas.
• Teisės aktų derinimas ir administracinių gebėjimų kūrimas ekologinio ūkininkavimo, kokybės politikos ir kitų horizontaliųjų aspektų srityse.
• Rinkos lygmeniu – rinkos mechanizmų, įskaitant prekybos standartus, informacijos apie kainas teikimą, kvotų valdymą, gamintojų organizacijas ir valstybės intervencijas, kūrimas.

Stojimo derybos

Stojimo derybose derantis dėl žemės ūkio klausimų daugiausia dėmesio skiriama būsimų tiesioginių išmokų procedūroms, paramai kaimo plėtrai ir poreikiui taikyti pereinamąsias priemones, kuriomis sudaromos sąlygos integracijai į ES, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kiekvienos šalies žemės ūkio sektoriuje.

Kad BŽŪP veiktų, reikia taikyti daug privalomų taisyklių ir veiksmingai užtikrinti jų laikymąsi veiksmingu viešuoju administravimu.

Tai apima įstatymus, reglamentuojančius valdymo sistemas, pavyzdžiui, mokėjimo agentūrą, ir integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, taip pat gebėjimus įgyvendinti kaimo plėtros veiksmus.

Norint tapti ES nare, į bendrą rinkos organizavimą reikia įtraukti įvairius žemės ūkio produktus, be kita ko, lauko augalus, cukrų, gyvūninius produktus ir specializuotas kultūras.

Susijusi informacija

Žingsniai link stojimo

Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas

Stabilizacijos ir asociacijos procesas

Stabilizacijos ir asociacijos procese nustatyti bendri politiniai ir ekonominiai tikslai, remiami sutartinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama stiprinti reformas ir remti pereinamąjį procesą Vakarų Balkanuose.

Dvi pagrindinės priemonės, leidžiančios ES stabilizuoti Balkanų šalis ir padėti joms palaipsniui suderinti savo ekonominę bei teisinę sistemas su atitinkamomis ES sistemomis, yra šios:

• stabilizacijos ir asociacijos susitarimai, įskaitant prekybos lengvatas;
• Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP).

Šalys kandidatės

Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija – tai penkios šalys, turinčios šalies kandidatės statusą.

Daugiau informacijos apie šalis kandidates

Potencialios šalys kandidatės

Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas turi potencialios šalies kandidatės statusą.

Daugiau informacijos apie potencialias šalis kandidates