Skip to main content
Agriculture and rural development

Apie bendrą žemės ūkio politiką glaustai

Vykdant bendrą žemės ūkio politiką remiami ūkininkai ir užtikrinamas Europos aprūpinimas maistu.

Bendros žemės ūkio politikos tikslai

1962 m. pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Ja siekiama:

  • remti ūkininkus, didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis,
  • užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį,
  • padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius,
  • išsaugoti ES kaimo vietoves ir kraštovaizdį,
  • išsaugoti kaimo ekonomiką skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkio, žemės ūkio ir maisto pramonės ir susijusiuose sektoriuose.

BŽŪP bendra visoms ES šalims. Ji valdoma ir finansuojama europiniu lygmeniu ES biudžeto lėšomis.

BŽŪP 60 metų sukakties minėjimas

60-ųjų BŽŪP metinių proga Komisija kartu su Taryba ir pirmininkaujančia Prancūzija surengė specialią parodą, pristatytą per 2022 m. balandžio 7 d. Liuksemburge įvykusį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdį. Joje pasakojama apie BŽŪP nuo jos pradžios prieš 60 metų iki dabar, suteikiamas žodis ūkininkams iš visos Europos, daug dėmesio skiriama naujai BŽŪP ir ateities tikslams.

Spustelėkite toliau pateikiamą nuorodą ir peržiūrėkite 13 parodos stendų, kuriuose supažindinama su BŽŪP istorija nuo 1962 m.

Feeding Europe: 60 years of common agricultural policy
English
(10.4 MB - PDF)
Parsisiųsdinti

BŽŪP praktikoje

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslo veiklos dėl šių priežasčių:

  • nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės;
  • žemės ūkis labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių;
  • nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tais produktais vartotojus aprūpinti, neišvengiamai praeina laiko, nes užauginti daugiau kviečių arba pasirūpinti, kad būtų primelžiama daugiau pieno, neišvengiamai užtrunka.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.

Atsižvelgiant į verslo netikrumą ir ūkininkavimo poveikį aplinkai pateisinama tai, kad svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka viešasis sektorius. Vykdant BŽŪP taikomos šios priemonės:

  • pajamų rėmimas tiesioginėmis išmokomis, kuriuo užtikrinamas pajamų stabilumas ir atlyginama ūkininkams už aplinką tausojantį ūkininkavimą ir viešąsias paslaugas, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi kaimu;
  • rinkos priemonės, naudojamos susiklosčius sudėtingai padėčiai, pavyzdžiui, staiga sumažėjus paklausai dėl kilusio nerimo dėl sveikatos, sumažėjus kainoms dėl laikinos perteklinės pasiūlos rinkoje;
  • kaimo plėtros priemonės su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, skirtos specifiniams kaimo vietovių poreikiams tenkinti ir uždaviniams spręsti.

BŽŪP finansavimas

Paramos ES ūkininkams dalis visame ES biudžete atspindi įvairią su nuolatinės prieigos prie kokybiškų maisto produktų užtikrinimu susijusią veiklą, be kita ko, ūkininkų pajamų rėmimą, kovą su klimato kaita ir gyvybingų kaimo bendruomenių išlaikymą.

ES biudžeto lėšų BŽŪP skiriama iš dviejų fondų:

Mokėjimus nacionaliniu lygmeniu tvarko kiekviena ES valstybė. Informaciją apie BŽŪP išmokų gavėjus skelbia kiekviena šalis pagal ES skaidrumo taisykles.

Susijusi informacija

BŽŪP finansavimas

ES metinio biudžeto ciklas

ES biudžetas

BŽŪP nauda

BŽŪP ūkininkams sudaromos sąlygos vykdyti visuomenėje įvairias savo funkcijas.

Maisto gamyba

  • ES yra apie 10 mln. ūkių, sektoriuje reguliariai dirba 22 mln. žmonių. Ūkininkai pagamina labai daug be galo įvairių, saugių ir kokybiškų maisto produktų už prieinamą kainą.
  • Europos Sąjungos maisto produktai ir kulinarinės tradicijos garsėja visame pasaulyje. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulio žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir grynųjų eksportuotojų. Turėdama išskirtinius žemės ūkio išteklius ES galėtų ir turėtų vaidinti itin svarbų vaidmenį užtikrinant viso pasaulio aprūpinimą maisto produktais.

Kaimo bendruomenių raida

  • Mūsų kaimo vietovėse, kuriose nestinga vertingų gamtos išteklių, su ūkininkavimu susiję daug darbo vietų. Ūkininkams reikia įrangos, pastatų, kuro, trąšų ir sveikatos priežiūros paslaugų jų gyvūnams. Tai vadinamieji pradinės grandies sektoriai.
  • Kiti žmonės dirba vadinamuosiuose galutinės grandies sektoriuose: ruošia, perdirba ir pakuoja maisto produktus, juos sandėliuoja, transportuoja ir parduoda mažmeninės prekybos tinkluose. Ūkininkavimo ir maisto produktų sektoriuose ES dirba beveik 40 mln. žmonių.
  • Kad dirbtų efektyviai, išliktų šiuolaikiški ir produktyvūs, ūkininkai, pradinės ir galutinės grandies sektoriai turi turėti galimybę gauti naujausią informaciją apie žemės ūkio klausimus, ūkininkavimo metodus ir rinkos pokyčius. 2014–2020 m. BŽŪP ištekliais buvo naudojamasi siekiant 18 mln. (6,4 proc.) ES kaimo gyventojų aprūpinti didelės spartos technologijomis, geresnėmis interneto paslaugomis ir infrastruktūra.

Aplinkos požiūriu tvarus ūkininkavimas

  • Ūkininkų užduotis dvejopa: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę – šiandien, rytoj ir tolimesnėje ateityje, – itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius.

Pagrindiniai BŽŪP rėmėjai

Kad kuo geriau rengtų žemės ūkio srities teisės aktus ir formuotų politiką, Europos Komisija reguliariai konsultuojasi su pilietinio dialogo grupėmis ir žemės ūkio komitetais. Europos Komisijai padeda ir ekspertų grupės, pavyzdžiui, Žemės ūkio rinkų darbo grupė, svarstanti nesąžiningos prekybos praktikos klausimus.

Kai planuoja, rengia ir teikia naujų Europos Sąjungos teisės aktų pasiūlymus, nagrinėja ES veiksmų poreikį ir galimą sprendimų poveikį, Komisija atlieka poveikio vertinimą. Tai labai svarbi ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros srities poveikio vertinimai atlikti 2003 m. (laikotarpio vidurio peržiūra), 2008 m. (veikimo tikrinimas – SEC(2008) 1885), 2011 m. („Bendra žemės ūkio politika artėjant 2020 m.“ – SEC(2011) 1153 final) ir 2018 m. (strateginių planų rėmimas po 2020 m. – SWD(2018) 301 final).

Svarbų vaidmenį prižiūrint žemės ūkio išlaidas atlieka Audito Rūmai.

Komisija reguliariai skelbia visuomenės nuomonės tyrimus („Eurobarometro“ tyrimus), kad sužinotų europiečių nuomonę apie žemės ūkį ir BŽŪP. Visose ES šalyse vykdomos „Eurobarometro“ apklausos suteikia vertingos informacijos apie tai, ką piliečiai mano apie BŽŪP, ką jie žino apie vykdant BŽŪP teikiamą paramą, šios politikos svarbą ir rezultatus, kokybės ir aplinkos klausimus.

BŽŪP vertinimas

BŽŪP įvertinti Komisija naudoja bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS).

Naudojant šią sistemą siekiama parodyti 2014–2020 m. BŽŪP rezultatus ir pagerinti jos veiksmingumą. Tam naudojami BŽŪP rodikliai.

Naujoji BŽŪP

Siekiant sustiprinti Europos žemės ūkio vaidmenį ateityje, BŽŪP bėgant metams buvo derinama prie kintančių ekonominių sąlygų ir piliečių reikalavimų bei poreikių.

2018 m. birželį Europos Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujos BŽŪP. Siūloma paprastesnė ir veiksmingesnė politika, apimsianti Europos žaliojo kurso tvarumo siekius.

Po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas dėl BŽŪP reformos ir 2021 m. gruodžio 2 d. naujoji BŽŪP oficialiai patvirtinta. Naujoji BŽŪP turi būti įgyvendinama nuo 2023 m. sausio 1 d.

Factsheet – a greener and fairer CAP
English
(1.95 MB - PDF)
Parsisiųsdinti

Teisinis pagrindas

Bendros žemės ūkio politikos teisinis pagrindas nustatytas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

Įvairūs BŽŪP veiklos elementai nustatyti šiais keturiais reglamentais:

Naujoji BŽŪP apima tris reglamentus, kurie paprastai bus pradėti taikyti 2023 m. sausio 1 d.

  • Reglamentas (ES) 2021/2116 kuriuo panaikinamas reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos;
  • Reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos nacionalinių BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013;
  • Reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems ES regionams.

2021–2022 m. galioja pereinamojo laikotarpio reglamentas (Reglamentas (ES) 2020/2220). Šiuo reglamentu nustatomos paramos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP teikimo tais metais sąlygos, išplečiamos ir iš dalies keičiamos ankstesnių reglamentų nuostatos. Jis galios iki naujosios BŽŪP vykdymo pradžios.

BŽŪP administruoja už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos padalinys. Jis gali priimti bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

Susijusi informacija

Galiojančių teisės aktų rodyklė

Apie ES teisėkūros procesą

  1. 2023 m.

    Kai bus susitarta dėl naujos teisinės sistemos, nauji BŽŪP strateginiai planai visose ES šalyse turės būti įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d.

  2. 2021-2022 m.

    Šiais metais galioja pereinamojo laikotarpio reglamentas. Reglamentu pratęsiamas daugumos 2014–2020 m. laikotarpiu taikytų BŽŪP taisyklių galiojimas, kartu užtikrinant sklandų perėjimą prie būsimos BŽŪP strateginių planų sistemos.

  3. 2021 m.

    Po išsamių derybų Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija susitaria dėl tolesnės BŽŪP reformos. Šiuo preliminariu politiniu susitarimu sudaromos sąlygos 2021 m. rudenį Europos Parlamentui ir Tarybai oficialiai patvirtinti būtinus teisės aktus.

  4. 2013 m.

    BŽŪP reformuojama siekiant didinti sektoriaus konkurencingumą, skatinti tvarų ūkininkavimą ir inovacijas, remti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą kaimo vietovėse ir nukreipti finansinę paramą našaus žemės naudojimo būdams. Reformuota BŽŪP taikoma 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

  5. 2003 m.

    Įgyvendinant BŽŪP teikiama pajamų parama. Užbaigus naują BŽŪP reformą subsidijos atsiejamos nuo gamybos. Ūkininkams mokama pajamų parama, jei jie prižiūri dirbamą žemę ir laikosi maisto saugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės standartų.

  6. 1992 m.

    BŽŪP srityje pereinama nuo rinkos rėmimo prie gamintojų rėmimo. Kainų palaikymo priemonės taikomos rečiau ir keičiamos tiesioginėmis išmokomis ūkininkams. Jie skatinami labiau tausoti aplinką.

    Reformos metai sutampa su Rio de Žaneire 1992 m. surengta Jungtinių Tautų konferencija dėl aplinkos ir vystymosi, kurioje paskelbiama apie darnaus vystymosi principo taikymą.

  7. 1984 m.

    Ūkiai tampa tokie našūs, kad maisto produktų buvo pagaminama daugiau negu reikia. Imamasi įvairių priemonių, kad gamybos mastas labiau atitiktų rinkos poreikius.

  8. 1962 m.

    Sukuriama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). BŽŪP kuriama kaip bendra politika, kurios tikslas – už prieinamą kainą aprūpinti maistu ES piliečius ir užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį.

Documents

CAP separating fact from fiction
English
(543.98 KB - PDF)
Parsisiųsdinti

Impact assessment: mid-term review of the common agricultural policy – February 2003
English
(949.94 KB - PDF)
Parsisiųsdinti