BŽŪP ir socialinis tvarumas ES
Žemės ūkis ne tik teikia paslaugas ūkininkams ir jų šeimoms visoje ES, bet ir palaiko visą visuomenę teikdamas įvairias esmines paslaugas. Visų pirma žemės ūkis prisideda prie visuomenės gerovės:
- aprūpdamas piliečius maistu ir kitomis svarbiomis medžiagomis,
- veikdamas kaip kaimo bendruomenių ekonominis pagrindas.
Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) užtikrinama, kad ūkininkai ir toliau galėtų teikti šias ilgalaikes paslaugas, skatindami žemės ūkio ekonominį tvarumą. Savo ruožtu į BŽŪP ekonomines priemones įtrauktos socialinės įtraukties nuostatos, pavyzdžiui, parama smulkiesiems ūkininkams ir perskirstymo išmokos.
BŽŪP aplinkosaugos veiksmai taip pat turi būti socialiai tvarūs. BŽŪP, kuria remiami valdymo įsipareigojimai ir aplinkai naudingos investicijos, visiems ūkininkams suteikiama galimybė visuomenės vardu apsaugoti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę – esminę paslaugą, už kurią kitu atveju rinka neatlygintų.
Be to, vykdant politiką ir veiksmus, kuriais konkrečiai siekiama užtikrinti aprūpinimą maistu ir remti kaimo bendruomenes, BŽŪP užtikrinama, kad žemės ūkis galėtų prisidėti prie tvarumo visais visuomenės lygmenimis.
Saugaus ir tvaraus maisto gamyba
Apsirūpinimo maistu saugumas yra ES pagrindas. Vienas iš pirmųjų BŽŪP – pirmosios ir didžiausios ES politikos sričių – tikslų buvo užtikrinti aprūpinimą maistu po Antrojo pasaulinio karo.
Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ atkartojami pirmi ES tikslai nustatant tvarios ES maisto sistemos kūrimo kelią. Ši sistema atitiks augančius gyventojų poreikius ir kartu užtikrins, kad maistas būtų gaminamas laikantis aukštų sveikatos, aplinkos ir etikos standartų.
Siekiant padėti žemės ūkiui patenkinti visuomenės poreikius, BŽŪP skatina veiksmingą maisto gamybą, kuri duoda didžiausią naudą ūkininkams, vartotojams ir aplinkai:
- pertvarkomi gamybos metodai ir valdymo sistemos siekiant sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą ir kuo geriau panaudoti gamtinius, technologinius ir skaitmeninius sprendimus,
- numatyti įvairiausi paramos veiksmai, kuriais didinamos ūkių pajamos ir didinamas konkurencingumas,
- finansuojamos informavimo ir propagavimo priemonės, skirtos informuoti vartotojus apie ES žemės ūkį kaip saugų ir tvarų jų maisto šaltinį.
Atsparių kaimo bendruomenių puoselėjimas
Žemės ūkis yra visos ES kaimo bendruomenių pagrindas. Šios bendruomenės susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, senėjančia demografija ir nepakankamai išvystyta infrastruktūra, taip pat paslaugų ir darbo galimybių trūkumu.
BŽŪP padeda didinti kaimo bendruomenių atsparumą įvairiais būdais:
- kaimo plėtros politika siekiama socialinės įtraukties, darbo vietų kūrimo ir įvairinimo, taip pat kaimo infrastruktūros plėtros, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio aprėpties didinimo;
- į kaimo plėtros programas taip pat įtraukta parama pagal LEADER metodą, kuriuo suburiamos kaimo bendruomenės, kad jos galėtų parengti ir valdyti vietos plėtros strategijas savo problemoms spręsti;
- papildoma parama ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, padeda sušvelninti neigiamas socialines ir ekonomines žemės apleidimo pasekmes, o specialios išmokos jauniesiems ūkininkams skatina kartų kaitą ir kaimo gyventojų bendruomenių tvarumą;
- naudodamasi bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS), Komisija renka išsamius socialinius ir ekonominius kaimo vietovių rodiklius, užtikrindama duomenimis grindžiamus pagrindinių socialinių problemų, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimo, skurdo ir nedarbo, sprendimus.
BŽŪP taip pat pripažįstami ir stiprinami kaimo bendruomenių ir kaimo aplinkos ryšiai. Kraštovaizdžio, laukinės gamtos ir gamtos išteklių, pvz., švaraus oro ir upių, apsaugos priemonės naudingos ne tik žemės ūkiui ir aplinkai: jomis taip pat prisidedama prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, taip pat atveriamos galimybės rekreacinei veiklai ir turizmui, siekiant toliau remti kaimo bendruomenes.
Žinių ir inovacijų vaidmuo
Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos gali suteikti gyvybingumo kaimo vietovėms ir padėti užtikrinti gyvybingą kaimo bendruomenių ateitį:
- kaimo plėtros politika remia inovacijas kaimo vietovėse per Europos žemės ūkio inovacijų partnerystę (EIP-AGRI) ir tokias iniciatyvas kaip pažangieji kaimai;
- moksliniai tyrimai ir inovacijos tokiose srityse kaip kaimo ir ūkininkavimo dinamika ir politika, žmogiškojo kapitalo didinimas ir inovacijų sistemų skatinimas skatina kaimo bendruomenių atsparumą ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekologišką ir socialiniu požiūriu integracinį ekonomikos augimą;
- moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat skirti tvarioms, novatoriškoms ir žiedinėms maisto ir ne maisto vertės grandinėms, ekologiniams ūkininkavimo metodams ir skaitmeniniam žemės ūkiui, kad būtų galima užtikrinti aprūpinimą maistu nesukeliant papildomos naštos aplinkai;
- BŽŪP maisto gamybos tikslus toliau remia Jungtinis tyrimų centras, Komisijos mokslo ir žinių tarnyba, kuri vykdo mokslinius tyrimus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityje.
