Žemės ūkis plėtros šalyse

Plėtros šalių statusas

ES suteikė narystės ES perspektyvą septynioms šalims – šešioms Vakarų Balkanų šalims, taip pat Turkijai, su sąlyga, kad jos atitiks pagrindinius Kopenhagos kriterijus, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis, teisine valstybe ir veikiančia rinkos ekonomika.

Šalys yra skirtinguose stojimo proceso etapuose.

• Šalims, kurios atitinka Kopenhagos kriterijus, Europos Vadovų Taryba suteikė kandidačių statusą. Šiuo metu šį statusą turi Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija.
• Šalys, kurios dar neįrodė, kad atitinka Kopenhagos kriterijus, laikomos potencialiomis kandidatėmis. Šį statusą šiuo metu turi Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas (Kosovo pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos).

Šalys kandidatės

Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija yra penkios šalys, turinčios šalies kandidatės statusą.

Albanija

Žemės ūkis Albanijoje

Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių Albanijos ekonomikos sektorių, kuriame sukuriama apie 23 proc. šalies BVP ir kuriame dirba apie 43 proc. visų darbuotojų.

Žemės ūkio naudmenos sudaro 1,18 mln. hektarų (ha), t. y. 40,5 proc. viso šalies žemės ploto. Pusė žemės ūkio naudmenų yra ariamoji žemė, 43 proc. – daugiamečiai žolynai, o 7 proc. – daugiamečiai pasėliai.

Nuo 2003 m. žemės ūkio gamyba išaugo vidutiniškai 3–3,5 proc. per metus. Vynuogių, bulvių, karvių ir ožkų pieno, kiaušinių, vaisių ir pašarų išeiga labai padidėjo. Vaisių (įskaitant vynuoges) auginimas 2000–2008 m. padidėjo 70 proc., gyvūninė produkcija – 21 proc., o lauko kultūrų auginimas – 10 proc. (nors kviečių plotai labai sumažėjo). Labai padidėjo daržovių auginimas, ypač šiltnamiuose.

Didžiausios Albanijos žemės ūkio problemos yra šios:

• migracija iš kaimo vietovių,
• labai ribotas ūkių dydis (vidutiniškai 1,2 ha, palyginti su 14 ha ES),
• menka produktų rinkodara,
• nepakankamai išvystytos drėkinimo ir drenažo sistemos,
• žemas technologijų naudojimo lygis,
• prastas ūkininkų organizavimas ir žemas perdirbimo pramonės išsivystymo lygis.

Susijusi informacija

Bendras Albanijos stojimo procesas

ES ir Albanijos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Juodkalnija

Stojimo derybos su Juodkalnija pradėtos 2012 m. birželio mėn., o 2016 m. gruodžio mėn. atidarytas 11 skyrius „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“. Juodkalnija turi įvykdyti du derybų skyriaus uždarymo kriterijus: pateikti įgyvendinimo planą dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo planą dėl mokėjimo agentūros įsteigimo.

Žemės ūkis Juodkalnijoje

Juodkalnijos plotas yra 13 812 kvadratinių kilometrų, o tai sudaro 0,35 proc. ES. Žemės ūkio paskirties žemė sudaro 38 proc. (517 000 ha) visos teritorijos. Juodkalnijos žemės ūkis, apimantis palyginti nedidelę teritoriją, kurioje vyrauja palankus Viduržemio jūros klimatas, yra gana įvairus – nuo alyvuogių ir citrusinių vaisių auginimo pakrantės regione iki ankstyvų sezoninių daržovių ir tabako auginimo centrinėje dalyje ir ekstensyvaus avių veisimo šiaurinėje dalyje.

Vidutinis vieno ūkio naudojamos žemės ūkio paskirties žemės plotas yra 4,6 ha, tačiau svarbu pabrėžti, kad 72 proc. žemės ūkio valdų dydis yra ne didesnis kaip 2 ha. Ūkio struktūroje vyrauja maži šeimos ūkiai, kurie daugiausia gamina savo reikmėms.

Žemės ūkis yra svarbiausia kaimo gyventojų veikla – pajamas iš žemės ūkio iš dalies arba visiškai gauna daugiau kaip 60 000 namų ūkių.

Susijusi informacija

Bendras Juodkalnijos stojimo procesas

ES ir Juodkalnijos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Šiaurės Makedonija

Žemės ūkis Šiaurės Makedonijoje

Šiaurės Makedonija yra žemyninė šalis, labai kalnuota ir išraižyta didelių slėnių. Kalvos ir kalnai sudaro apie 79 proc. žemės ploto, o lygumos užima 19 proc. ir gamtiniai ežerai – 2 proc. ploto.

Iš visos šalies teritorijos:

• 1,261 mln. ha arba 50,1 proc. yra žemės ūkio paskirties žemė (dirbama žemė, daugiametės ganyklos ir pievos, žemė, naudojama daugiametėms kultūroms ir daržams);
• 44,3 proc. – miškai;
• apie 4 proc. – vanduo ir kiti paviršiai.

2013 m. dirbama žemė sudarė apie 509 000 ha arba apie 40 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės. 81 proc. visos dirbamos žemės yra ariamoji žemė ir daržai, 3 proc. – sodai, 4 proc. – vynuogynai, o pievos sudaro 11 proc.

Šalis daugiausia kalvota ir kalnuota. Vyrauja žemyninis ir dalinis Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos ilgos, šiltos vasaros, trumpos, santykinai švelnios žiemos, o derlingas dirvožemis paprastai sudaro puikias sąlygas įvairiems maisto produktams gaminti.

Žemės ūkio sektoriaus struktūrai būdingi maži šeimos ūkiai, priklausantys nuosavybės teise arba nuomojami, labai suskaidyti į mažus sklypus. Valstybiniai ūkiai paprastai yra daug didesni.

Didžiąją bendrosios žemės ūkio produkcijos dalį (apie 70 proc.) daugiausia sudaro augalai, visų pirma kviečiai ir daržovės. Iš daržovių daugiausia auginamos bulvės, pomidorai ir pipirai, todėl Šiaurės Makedonija yra grynoji perdirbtų daržovių eksportuotoja. Kiti svarbūs žemės ūkio produktai yra vaisiai, grūdai, tabakas ir vynuogės, skirtos vyno gamybai ir tiesioginiam vartojimui. Gyvulininkystės produkcija yra ne tokia svarbi, šiame pasektoryje dominuoja pienininkystė (karvių pieno gamyba).

Žemės ūkio sektorius prie BVP prisideda beveik 10 proc. ir yra palyginti stabilus. Kaip ir daugelyje Vakarų Balkanų šalių, beveik pusė gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Oficialiai beveik penktadalis darbo jėgos dirba žemės ūkyje. Žemės ūkis visada atliko sukrėtimų absorbavimo funkciją vykstant pramonės ir kitų ekonomikos sektorių socialiniams, ekonominiams ir struktūriniams pokyčiams.

Žemės ūkio maisto produktų perdirbimo pramonė visada atliko svarbų vaidmenį Šiaurės Makedonijoje. Per pastaruosius 10 privatizavimo metų pramonė nukentėjo nuo politinių pokyčių ir prisitaikymo prie rinkos ekonomikos sunkumų. Pastaraisiais metais padėtis pagerėjo, ekonomika tampa labiau orientuota į rinką.

ES ir Šiaurės Makedonijos santykiai

Šiaurės Makedonija buvo pirmoji šio regiono šalis, 2001 m. pasirašiusi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. 2004 m. kovo 22 d. Šiaurės Makedonija pateikė paraišką dėl narystės ES. 2009 m. pabaigoje Komisija nusprendė, kad šalis pakankamai atitinka narystės kriterijus, ir rekomendavo pradėti derybas, ši rekomendacija buvo pakartota vėlesniais metais.

Šiaurės Makedonija, kaip šalis kandidatė, atitinka reikalavimus penkiems PNPP paramos komponentams, įskaitant kaimo plėtros komponentą – IPARD. IPARD programoje nustatyti išsamūs žemės ūkio sektoriaus tikslai ir aprašytos priemonės jiems pasiekti.

Susijusi informacija

Bendras Šiaurės Makedonijos stojimo procesas

ES ir Šiaurės Makedonijos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Serbija

Stojimo derybos su Serbija pradėtos 2014 m. sausio mėn. Derybos dėl 11 skyriaus „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ dar nepradėtos.

Žemės ūkis Serbijoje

Serbijos žemės ūkio naudmenos sudaro 3,44 mln. ha, o tai sudaro 43 proc. visos teritorijos. Žemė daugiausia naudojama kaip ariamoji žemė (73 proc.), daugiametės pievos ir pasėliai. Žemės ūkis, kuriam būdingi gausūs žemės ištekliai ir palankus klimatas, yra gyvybiškai svarbus Serbijos ekonomikos sektorius.

Iš 631 552 žemės ūkio valdų beveik pusė jų sudaro turintys mažiau nei 2 ha, o tai sudaro tik 8 proc. ploto. Serbijos vietovės išsidėsčiusios nuo plokščios ir turtingos Voivodinos žemumos šiaurėje, tinkamos pasėliams ir daržovėms auginti, iki kalvotos vietovės centrinėje Serbijos dalyje ir aukštuose kalnuose palei šalies rytines, vakarines ir pietines sienas, tinkamos avims ir galvijams auginti, taip pat vaisiams auginti ir vynui gaminti.

Dėl didelio aukštos kokybės žemės ūkio paskirties ploto, strateginės prekybos vietos ir aukšto išsilavinimo lygio Serbija turi didelių lyginamųjų pranašumų žemės ūkio srityje.

Susijusi informacija

Bendras Serbijos stojimo procesas

ES ir Serbijos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Turkija

Žemės ūkis Turkijoje

Žemės ūkis tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu yra labai svarbus Turkijai. Maždaug pusė viso Turkijos žemės ploto skirta žemės ūkiui, o tai šiek tiek viršija ES vidurkį. Todėl dėl Turkijos įstojimo į ES žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėtų apie 39 mln. hektarų, tai sudarytų 20 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. 2014 m. 21 proc. darbo jėgos dirbo žemės ūkyje.

Turkijos ūkių struktūra panaši į kai kurių naujųjų ES šalių ūkių struktūrą. 2011 m. surašymo duomenimis, Turkijoje yra apie 3 mln. žemės ūkio valdų (palyginti su maždaug 12 mln. ES), dauguma jų yra šeimos ūkiai, kuriuose dirba šeimos nariai. Valdos yra mažesnės už ES vidurkį (6 ha, palyginti su ES vidurkiu – 13 ha).

Natūrinis ir pusiau natūrinis ūkininkavimas yra svarbus Turkijos žemės ūkio bruožas. Paprastai šių ūkių gamybos veiksnių produktyvumas yra mažas ir tik nedidelė produkcijos dalis parduodama.

Lauko kultūrų sektoriuje Turkija yra pagrindinė augintoja. 2017 m. Turkijoje išauginta 36 mln. tonų grūdų (įskaitant ryžius). Kalbant apie riešutus, Turkija yra pagrindinė pasaulio lyderė, visų pirma lazdynų riešutų, kurių ji yra didžiausia pasaulio eksportuotoja, srityje. Dėl klimato ir mažų darbo sąnaudų Turkija yra labai konkurencinga kokybės ir kainos santykio požiūriu.

Kalbant apie kitas kultūras, Turkija yra taip pat konkurencinga tam tikrų ankštinių augalų, pavyzdžiui, avinžirnių ir lęšių, medvilnės augintoja ir tam tikros kokybės cukraus, tabako ir alyvuogių aliejaus gamintoja (ES ir pasaulio mastu). Kalbant apie gyvūnus ir gyvūninius produktus, Turkijos rinka yra labai apsaugota, taip pat taikomi importo apribojimai. Turkijoje mėsos suvartojimas vienam gyventojui sudaro apie penktadalį ES vidurkio, avienos suvartojama daugiau nei ES. Karvės pieno suvartojama perpus mažiau nei ES, o kiaušinių suvartojama šiek tiek mažiau nei ES.

Susijusi informacija

Bendras Turkijos stojimo procesas

ES ir Turkijos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Potencialios šalys kandidatės

Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas turi potencialios šalies kandidatės statusą:

Bosnija ir Hercegovina

Žemės ūkis Bosnijoje ir Hercegovinoje

Žemės ūkis yra viena iš svarbiausių Bosnijos ir Hercegovinos ekonominės veiklos rūšių. 2016 m. šalyje buvo 2,2 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės iš bendro šalies 5,113 mln. ha ploto, iš kurių 1,6 mln. ha buvo ariamoji žemė, o 600 000 ha – ganyklos.

Bosnijos ir Hercegovinos žemės ūkio ištekliai yra palyginti menki: didelė šalies dalis yra kalnuota (66 proc. teritorijos laikoma kalnuota arba kalvota) ir tik 20 proc. (maždaug 1 mln. ha) tinka intensyviam ūkininkavimui. Tai, kad šalyje yra labai daug pievų ir kalnuotų ganyklų, rodo, kad gyvulininkystės ir pieno produktų gamyba gali turėtų pranašumų. Sodai ir vynuogynai užima apie 100 000 ha plotą.

Žemės ūkio sektoriaus struktūrai būdingi maži šeimos ūkiai, kuriuose daugiausia gaminama namų ūkio reikmėms – apskaičiuota, kad daugiau kaip 50 proc. žemės ūkio valdų sudaro mažiau nei trys hektarai.

Bosnijos ir Hercegovinos žemės ūkio produkcijoje dominuoja augalininkystė, o gyvulininkystės produkcija sudaro mažiau nei trečdalį visos produkcijos. Pastaraisiais metais ši dalis šiek tiek padidėjo dėl padidėjusios karvių pieno gamybos. Ekonominiu požiūriu svarbiausias šalies žemės ūkio pasektoris yra daržovės. Taip pat labai svarbūs šviežias karvių pienas, kukurūzai ir bulvės.

ES ir Bosnijos ir Hercegovinos santykiai

Bosnija ir Hercegovina dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese ir yra įsipareigojusi vykdyti būtinas politines, ekonomines ir socialines reformas, padėsiančias užmegzti glaudesnius santykius su ES ir ateityje galbūt įstoti į ES.

2005 m. lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS). SAS buvo pasirašytas 2008 m. birželio 16 d., tačiau įsigaliojo tik 2015 m. birželio mėn.

ES yra didžiausia finansinės paramos Bosnijai ir Hercegovinai teikėja – jai iš ES pasirengimo narystei fondų skirta 690 mln. EUR.

Susijusi informacija

Bendras Bosnijos ir Hercegovinos stojimo procesas

ES ir Bosnijos ir Hercegovinos prekyba žemės ūkio maisto produktais

Kosovas*

*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Žemės ūkis Kosove

Žemės ūkiai Kosove yra labai maži ir daugiausia pusiau natūriniai. Vidutiniškai vienos šeimos ūkiui priklauso apie 3,2 ha žemės, iš kurių vidutiniškai 1,6 ha yra ariamoji žemė, paprastai padalyta į šešis – aštuonis sklypus. 97 proc. ūkių yra mažesni nei 5 ha, o mažiau nei 1 proc. ūkių yra didesnis nei 10 ha.

Panašiai bandų dydis yra nedidelis. Dauguma ūkio valdų, kuriuose auginami galvijai, turi 1–3 karves. Žemės ūkis yra ne tik vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių, bet ir užtikrina socialinę apsaugą daugeliui neturtingų ir vyresnio amžiaus žmonių, kurių pragyvenimas priklauso nuo natūrinio ūkininkavimo. Išlaidos maistui sudaro didelę visų namų ūkių išlaidų dalį.

Susijusi informacija

Bendras Kosovo stojimo procesas

ES ir Kosovo prekyba žemės ūkio maisto produktais