BŽŪP išlaidos

Šioje diagramoje pavaizduota bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų dalies ES biudžete raida per pastaruosius dešimtmečius. Per pastaruosius 40 metų ši dalis sumažėjo nuo 65,5 proc. 1981 m. iki maždaug 23,5 proc. 2022 m. Ši mažėjimo tendencija tęsėsi, be kita ko, ir po vienas po kito vykusių ES plėtros etapų.

BŽŪP išlaidų dalis mažėja daugiausia dėl BŽŪP reformų ir didėjančios kitoms ES politikos sritims tenkančios ES išlaidų dalies. Didesnis sumažėjimas 2021 m. ir 2022 m. susijęs su papildomomis bendromis ES išlaidomis priemonei „Next Generation EU“.

^{Šaltinis: BŽŪP išlaidos. Europos Komisija, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD (finansinė ataskaita). ES išlaidos. Europos Komisija, Biudžeto GD}

Šioje diagramoje pavaizduota BŽŪP išlaidų raida ir politikos pokyčiai.

• Devintajame dešimtmetyje daugiausia BŽŪP išlaidų skirta kainų rėmimui per rinkos mechanizmus (viešiesiems pirkimams, dar vadinamiems intervenciniais veiksmais, ir eksporto subsidijoms); jos iki dešimtmečio pabaigos padidėjo dėl žemės ūkio produkcijos pertekliaus.
• Vykdant 1992 m. BŽŪP reformą rinkos kainos parama sumažinta; ji pakeista parama gamintojams tiesioginių išmokų pavidalu. Taip pat padidėjo išlaidos kaimo plėtros priemonėms.
• Pagal Darbotvarkę 2000 buvo tęsiamas reformų procesas. Kaip antrasis ramstis pradėta vykdyti kaimo plėtros politika.
• Po 2003 m. reformos dauguma tiesioginių išmokų buvo atsietos nuo aktualios gamybos, nes šios išmokos buvo pagrįstos ankstesnėmis ūkininkų pajamomis. Išlaidos kaimo plėtrai toliau didėjo.
• 2008 m. BŽŪP reformos metu toliau vykdyta BŽŪP reforma ir toliau mažinamas rinkos rėmimas.
• Vykdant 2013 m. reformą išlaikytas į rinką orientuotas reformų planas, kartu sustiprinant atsietosios tiesioginės paramos sąsają su aplinkos ir klimato srities priemonėmis.
• Nepaisant vėlesnių plėtros etapų, bendros BŽŪP išlaidos, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, faktiškai sumažėjo nuo 0,54 proc. dešimtajame dešimtmetyje iki 0,36 proc. 2022 m. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo 2021 m. ši dalis padidėjo iki 0,38 proc. ES BVP.

^{Šaltiniai: BŽŪP išlaidos. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (finansinė ataskaita). 2023 m. biudžetas – Biudžeto GD BVP. Šaltinis – Eurostatas. Metinės išlaidos einamosiomis kainomis.
*2023 m. – biudžete nustatyta suma}

Šioje diagramoje pavaizduota BŽŪP išlaidų raida nuo 1980 m.

• Nuo 2015 m. tiesioginės išmokos apima ir privalomas, ir savanoriškas sistemas, priklausomai nuo ES šalių pasirinkimo.
• Diagramoje patamsintos sritys rodo dėmesį aplinkos tvarumui. Patamsinta sritis rodo žalinimo išmokų (2015–2022 m.) ir ekologinių sistemų (2023 m.) dalis, taip pat kaimo plėtros paketo dalį, skirtą su aplinka ir klimatu susijusiems veiksmams.
• Išlaidas kitoms rinkos paramos priemonėms per pastaruosius kelerius metus daugiausia sudaro išlaidos nacionalinėms vyno programoms, vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai, žemės ūkio maisto produktų pardavimo skatinimui ir bitininkystei.

^{Šaltiniai: Pastarųjų metų BŽŪP išlaidos. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (finansinė ataskaita), 2023 m. biudžetas – Biudžeto GD. BVP. Eurostatas ir „Global Insight“
*2023 m.: biudžete nustatyta suma}

Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos – tai pajamos, gautos iš ūkininkavimo, naudojamos išlaidoms, susijusioms su 

• pasiskolintais ir (arba) išsinuomotais gamybos veiksniais (kapitalu, darbo užmokesčiu ir žemės nuoma) ir
• nuosavais gamybos veiksniais (nuosava darbo jėga, kapitalu ir žeme).

Ši pajamų sąvoka yra tinkama siekiant įvertinti viešosios paramos (t. y. tiesioginių išmokų) lygio pokyčių poveikį ūkininkų pajėgumui kompensuoti kapitalą, mokėti darbo užmokestį ir nuomą, taip pat mokėti atlygį už nuosavus gamybos veiksnius. Šis pajamų rodiklis leidžia palyginti duomenis, nes nuosavų ir išorės gamybos veiksnių dalis ES šalyse dažnai labai skiriasi.

Galima pažymėti, kad

• daugelis ES gamintojų yra labai priklausomi nuo viešosios paramos (pvz., tiesioginių išmokų, kaimo plėtros fondų paramos). 2017–2021 m. vidutinė ES tiesioginių išmokų dalis žemės ūkio gamybos veiksnių pajamose sudarė 23 proc. Tačiau tai užmaskavo didelius ES šalių tarpusavio skirtumus, kurie svyravo nuo 20 proc. Kipre, Italijoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje iki daugiau kaip 40 proc. Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Švedijoje. Atsižvelgiant į visas subsidijas, bendra ES parama žemės ūkio pajamoms vidutiniškai sudarė 32 proc. ES žemės ūkio pajamų.
• Šis didelis žemės ūkio pajamų viešosios paramos dalies svyravimas atspindi dabartinį paramos paskirstymą ES šalyse (daugiausia pagrįstą ūkių struktūros skirtumais kiekvienoje iš jų). Tai taip pat atspindi ES šalių specializaciją skirtinguose sektoriuose ir žemės ūkio konkurencingumo skirtumus ES.

^{Šaltiniai: BŽŪP išlaidos. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (finansinė ataskaita)
*Šios valstybės narės 2021 m. gavo išmokas pagal priemonę „Next Generation EU“.}