Ekologiškai tvari BŽŪP

BŽŪP aplinkosauginis tvarumas

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) siekiama trijų aiškių aplinkosaugos tikslų, kuriuos atspindi ir Europos žaliasis kursas bei strategija „Nuo ūkio iki stalo“:

• kova su klimato kaita;
• gamtos išteklių apsauga;
• biologinės įvairovės didinimas.

Kiekvienas iš šių tikslų remiamas BŽŪP, skatinant ekologinį ūkininkavimą ir atsakingai naudojant tokias žaliavas, kaip pesticidai ir trąšos.

Pagal BŽŪP siekiama aplinkosaugos tikslų, kartu užtikrinant socialinį ir ekonominį tvarumą ūkininkams, kaimo bendruomenėms ir visai ES.

BŽŪP aplinkosauginio tvarumo priemonės

Pagrindinę BŽŪP dalį sudaro priemonės, kuriomis skatinamas ekologiškas ūkininkavimas ir užtikrinamas aplinkos apsaugos taisyklių laikymasis:

• laikantis kompleksinės paramos sistemos standartų, finansinė parama susiejama su ES aplinkos, taip pat žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatos taisyklėmis;
• skiriant ekologines tiesiogines išmokas nustatomi privalomi veiksmai (daugiamečių žolynų, pasėlių įvairovės ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išsaugojimas), kuriais siekiama apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita;
• pagal kaimo plėtros politiką remiamos investicijos ir ūkininkavimo veikla, kuriomis prisidedama prie klimato politikos ir tvaraus gamtos išteklių valdymo.

2023–2027 m. BŽŪP

2023–2027 m. BŽŪP įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Pagal ją bus imtasi tolesnių veiksmų siekiant sukurti ekologišką ir tvarią ES žemės ūkio sistemą. Ją sudaro:

• paprastesnis, lankstesnis ir tikslingesnis požiūris;
• griežtesnės aplinkos sąlygos ir standartai, kurių turi laikytis ūkininkai;
• išplėtotas savanoriškų aplinkosaugos veiksmų, kuriais ūkininkai gali naudotis per ekologines sistemas ir kaimo plėtros politiką, rinkinys.

Susijusi informacija

Kova su klimato kaita

BŽŪP yra pagrindinė priemonė siekiant atskleisti žemės ūkio potencialą kovojant su klimato kaita. Apskaičiuota, kad iš viso 104 mlrd. EUR (arba 25 proc.) BŽŪP lėšų 2014–2020 m. skirta su klimatu susijusiems veiksmams, pavyzdžiui:

• mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį skatinant geresnį gyvulininkystės valdymą ir veisimą, taip pat investuojant į mėšlo saugojimą ir apdorojimą;
• didinti anglies dioksido sekvestraciją ir saugojimą taikant priemones ir investuojant į tokias sritis kaip dirvožemio apsauga ir miškų atkūrimas;
• padėti ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių investuojant ir konsultuojant apie naujus metodus ir technologijas.

Taikant šias priemones, žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis 1990–2017 m. sumažėjo 21 proc., o gamybos lygis nesumažėjo. Pagal 2023–2027 m. BŽŪP numatyta toliau remti klimato kaitos švelninimą, prisidedant prie Žaliojo kurso klimato politikos veiksmų tikslo iki 2050 m. visoje ES pasiekti nulinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį.

Daugiau informacijos

Kova su klimato kaita

Gamtos išteklių apsauga

Siekiant apsaugoti žemės ūkiui svarbius gamtos išteklius, pagal BŽŪP:

• siekiama apsaugoti žemės ūkyje naudojamo vandens kiekį ir kokybę, sukuriant apsaugines juostas palei vandentakius, remiant veiksmingesnes drėkinimo sistemas ir gerinant taisyklių taikymą nitratams jautriose zonose;
• nustatomi privalomi minimalios dirvožemio dangos standartai ir skatinama tolesnė praktika, kuria mažinama dirvožemio erozija ir išlaikomos organinės medžiagos;
• saugoma oro kokybė skatinant mažinti išmetamo amoniako kiekį, ribojant likučių deginimą ir užkertant kelią pesticidų purškimui vėjo sąlygomis.

Įgyvendinant kaimo plėtros politiką, BŽŪP taip pat prisidedama prie ES miškų strategijos įgyvendinimo remiant miškų apsaugą, kūrimą, atkūrimą ir tvarų valdymą visoje Europoje.

BŽŪP, kuria apsaugomi žemės ūkiui ir miškininkystei būtini gamtos ištekliai, prisidedama prie Žaliojo kurso tikslo panaikinti taršą visoje ES.

Daugiau informacijos

Gamtos išteklių apsauga

Biologinės įvairovės didinimas

Siekiant apsaugoti žemės ūkio paskirties žemės ekosistemą, BŽŪP yra susieta su ES laukinės gamtos direktyvomis ir ja siekiama Komisijos atnaujintos biologinės įvairovės strategijos, kuri yra Žaliojo kurso dalis, tikslų.

BŽŪP siekiama apsaugoti biologinę įvairovę įvairiais būdais:

• kompleksinės paramos taisyklės apima tiek Paukščių, tiek Buveinių direktyvą, taip pat priemones, kuriomis siekiama išsaugoti kraštovaizdžio požymius ir sumažinti pesticidų naudojimą;
• ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymas skiriant tiesiogines žaliąsias išmokas padėjo išsaugoti kraštovaizdžio elementus ir padidinti pūdymui paliktos žemės plotą, o tai buvo naudinga biologinei įvairovei, nes buvo lengviau apdulkinti ir apsaugoti buveines;
• kaimo plėtros politika skatinami veiksmai, kuriais išsaugoma ir didinama biologinė įvairovė, pavyzdžiui, skiriama lėšų kraštovaizdžio elementų ir „laukinės gamtos koridorių“ kūrimui ir priežiūrai, remiamos didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos ir gamtos valdymo planai, kuriais puoselėjamos laukinei gamtai palankios vietovės.

Daugiau informacijos

Biologinės įvairovės didinimas
JRC ataskaita dėl kraštovaizdžio elementų klasifikavimo ir kiekio nustatymo
JRC ataskaita dėl ES šalių kraštovaizdžio elementų pasirinkimo

Mažai sąnaudų reikalaujančio žemės ūkio skatinimas

Pesticidai, trąšos ir antibiotikai plačiai naudojami visoje ES siekiant padėti žemės ūkiui gaminti maistą ir kitas visuomenei būtinas medžiagas. Tačiau pernelyg aktyvus ir netinkamas naudojimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, taip pat augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai.

BŽŪP siekiama skatinti mažiau ir atsakingai naudoti šiuos išteklius:

• skatinant ekologinį ūkininkavimą;
• padedant ūkininkams atsakingai naudoti pesticidus ir trąšas ir taikyti aplinkai nekenksmingus valdymo metodus, alternatyvius metodus ir naujas technologijas;
• mažinant antibiotikų poreikį investuojant ir teikiant konsultacijas, kaip pasiekti naudos gyvūnų sveikatai ir gerovei.

Daugiau informacijos

Mažai sąnaudų reikalaujantis žemės ūkis

Aplinkosaugos priemonių vertinimas

Europos Komisija nuolat vertina BŽŪP veiksmingumą siekiant aplinkos apsaugos tikslų:

• Į išsamų rodiklių rinkinį, renkamą pagal bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), įtraukta daug aplinkos duomenų;
• taikant papildomu 28 agrarinės aplinkosaugos rodiklių rinkinį toliau stebima, kaip aplinkosaugos klausimai integruojami į BŽŪP;
• pagal BSVS, aplinkos tvarumo vertinimus ir išorės tyrimus Komisijos vardu atlieka nepriklausomi ekspertai.

Komisijos surinkti duomenys suteikia išsamios informacijos apie:

• ES kaimo aplinkos būklę ir pokyčius laikui bėgant;
• ūkininkavimo poveikį klimatui, gamtos ištekliams ir biologinei įvairovei;
• BŽŪP aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą visoje ES;
• aplinkos apsaugos priemonių sėkmę siekiant nustatytų tikslų ir platesnį jų poveikį, palyginti su nustatytais tikslais.

Vertinant BŽŪP aplinkosaugos priemones atsižvelgiama į sudėtingas politikos priemonių, ūkininkavimo praktikos pokyčių ir aplinkos gerinimo sąsajas, taip pat į daugybę kitų veiksnių, pavyzdžiui, meteorologinius reiškinius, rinkos tendencijų poveikį ir aplinkos sąlygų skirtumus ES šalyse ir regionuose.

Žinių ir inovacijų vaidmuo

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos skatina ekologiškai tvarų žemės ūkį ES:

• moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda įdiegti naujų aplinką tausojančių žemės ūkio metodų ir technologijų;
• ūkių konsultavimo sistema nuolat informuoja ūkininkus apie tai, kaip galima panaudoti naujus mokslinius tyrimus, metodus ir technologijas, kad būtų užtikrintas aplinką tausojantis ūkininkavimas;
• Europos žemės ūkio inovacijų partneryste (EIP-AGRI) siekiama skatinti novatoriškas idėjas, skatinančias tvarų ūkininkavimą ir miškininkystę ES.
• iMAP projektu siekiama pateikti mokslinių įrodymų apie ūkininkavimo praktikos poveikį aplinkai ir klimatui, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų remiamas šių tikslų įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas.

Daugiau informacijos

Žemės ūkio modernizavimas