Ūkininkų derybinės galios stiprinimas
ES yra 11 mln. ūkininkų, iš kurių daugelis dirba palyginti mažuose, savarankiškai veikiančiuose šeimos ūkiuose. Užtat perdirbėjų ir mažmenininkų koncentracija kur kas didesnė. Dėl šių asimetriškų derybinių galių ūkininkams sunku ginti savo interesus, derantis su kitais tiekimo grandinės dalyviais.
Siekdama stiprinti ūkininkų kolektyvines derybines galias, ES remia ūkininkus, norinčius kartu dirbti gamintojų organizacijose. Be to, ji remia tuos, kurie nori bendradarbiauti su savo partneriais maisto tiekimo grandinės gamybos ir prekybos srityse, sudarydami vadinamąsias tarpšakines organizacijas (TO).
Gamintojų organizacijos
Gamintojų organizacijos (GO) arba gamintojų organizacijų asociacijos (GOA) padeda ūkininkams mažinti sandorių išlaidas ir bendradarbiauti perdirbant ir parduodant savo produktus. Gamintojų organizacijos stiprina ūkininkų kolektyvinę derybinę galią, nes padeda:
- koncentruoti pasiūlą,
- gerinti rinkodarą,
- teikti nariams techninę ir logistinę pagalbą,
- užtikrinti kokybės valdymą,
- perduoti žinias.
ES pripažįsta ypatingą gamintojų asociacijų vaidmenį, ir dėl to jos gali kreiptis dėl pripažinimo į tą ES šalį, kurioje yra įsisteigusios. Gamintojų organizacijos gali būti įvairių teisinių formų, įskaitant žemės ūkio kooperatyvus. Pripažintos gamintojų organizacijos gali pasinaudoti:
- ES konkurencijos taisyklių išimtimis, taikomomis tam tikrai veiklai, pvz., kolektyvinėms deryboms jų narių vardu, gamybos planavimui ar tam tikroms tiekimo valdymo priemonėms,
- galimybe gauti ES finansavimą pagal vaisių ir daržovių sektoriaus veiklos programas, pavyzdžiui, skirtas kolektyvinėms investicijoms į logistiką jų narių naudai remti.
Skaičiais
ES yra apie 3 400 pripažintų gamintojų organizacijų (2017 m. duomenys). Jos daugiausia veikia trijuose sektoriuose:
Tik trijose ES šalyse nėra pripažintų gamintojų organizacijų: tai Estija, Lietuva ir Liuksemburgas.
2017 m. aštuonios ES šalys pripažino 80 GOA: tai Prancūzija (30), Italija (19), Vokietija (9), Ispanija (7), Vengrija (7), Graikija (4), Belgija (3) ir Lenkija (1).
Pripažinimo kriterijai
Bet kurio žemės ūkio sektoriaus gamintojų organizacija, siekianti būti pripažinta, turi:
- būti įkurta gamintojų iniciatyva,
- būti sudaryta iš konkretaus žemės ūkio sektoriaus gamintojų ir jų kontroliuojama,
- pateikti prašymą ES šaliai, kurioje yra įsisteigusi,
- vykdyti bent vieną iš ES teisės aktuose išvardytų rūšių, pvz., bendro perdirbimo, skirstymo, vežimo ar pakavimo,
- įgyvendinti bent vieną iš konkrečių žemės ūkio srities teisės aktuose nurodytų tikslų, pavyzdžiui, optimizuoti gamybos sąnaudas arba rengti skatinimo ir prekybos srities iniciatyvas.
Be to, gamintojų organizacijos turi atitikti tam tikrus papildomus kriterijus, pavyzdžiui, turėti minimalų narių skaičių ir (arba) gaminti minimalų produktų kiekį (arba vertę). Taip pat yra tam tikrų su jų įstatais susijusių reikalavimų. Visų pirma jos turi sudaryti sąlygas savo nariams stebėti organizaciją demokratiškai.
Gavusios prašymą, ES šalys gali pripažinti gamintojų organizacijas. ES šalys turi pripažinti vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, šilkaverpių, apynių, pieno ir pieno produktų sektorių gamintojų organizacijas.
ES šalys taip pat gali pripažinti gamintojų organizacijų asociacijas pagal gamintojų organizacijoms taikomus kriterijus.
Tarpvalstybinės gamintojų organizacijos
Įvairių ES šalių ūkininkai ir gamintojų organizacijos gali burtis į tarptautines gamintojų organizacijas. Tokiais atvejais pripažinimą suteikia ES šalis, kurioje yra jos būstinė. Pagrindinė buveinė turi būti ES šalyje, kurioje yra daug narių ar narių organizacijų, arba parduodama didelė dalis produkcijos.
Tarpšakinės organizacijos
Tiekimo grandinėje dalyvaujantys ūkininkai ir perdirbėjai arba prekiautojai gali dalyvauti ir tarpšakinių organizacijų veikloje. Tos organizacijos patvirtina priemones, kuriomis valdoma grandinė, nors pačios nedalyvauja gamybos, perdirbimo arba prekybos veikloje. Tarpšakinės organizacijos veikia kaip dialogo, gerosios patirties sklaidos ir rinkos skaidrumo skatinimo platforma.
ES šalys gali pripažinti ir TO, jei jas sudaro:
- gamybos sektoriaus atstovai (t. y. ūkininkai),
- bent vienos kitos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės dalies (pvz., maisto produktų perdirbimo arba paskirstymo) atstovai.
Tarpšakinių organizacijų pripažinimas neprivalomas daugumoje sektorių, išskyrus alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir tabako gaminių sektorius. Keliose šalyse narių turinčios tarpšakinės organizacijos pripažįstamos toje šalyje, kurioje yra jų pagrindinės būstinės.
Konkurencijos teisės išimtys
ES konkurencijos teisės aktais draudžiami dviejų ar daugiau nepriklausomų rinkos operatorių susitarimai, kuriais ribojama konkurencija. Tai, pavyzdžiui, susitarimai apriboti arba kontroliuoti gamybą, rinkos veiklą, techninę plėtrą, investicijas ar tiekimo šaltinius. Pagal bendrąjį konkurencijos teisės draudimą, nurodytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnyje, leidžiamos tik ribotos išimtys.
Tačiau dėl santykinio ūkininkų silpnumo žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje ES žemės ūkio teisės aktais leidžiama taikyti tam tikras konkurencijos taisyklių išimtis ūkininkų asociacijoms, gamintojų organizacijoms ir tarpšakinėms organizacijoms.
Sąlygos, kuriomis galima taikyti išimtis, nustatytos tam tikruose ES reglamento 1308/2013 dėl bendro rinkų organizavimo straipsniuose.
Gamintojų organizacijoms, ūkininkų asociacijoms ir ūkininkams taikomos išimtys
Šio reglamento 152 straipsnyje numatyta, kad pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms leidžiama nukrypti nuo konkurencijos taisyklių, jei jos atitinka tam tikras sąlygas. Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos apima gamybos planavimą ir derybas dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių.
222 straipsnyje leidžiama pripažintoms gamintojų organizacijoms tam tikrų priemonių rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais nukrypti nuo konkurencijos taisyklių.
209 straipsnis taikomas ne tik pripažintoms gamintojų organizacijoms; pagal jį visi ūkininkai ar ūkininkų asociacijos gali bendradarbiauti, pvz., žemės ūkio produktų gamybos arba pardavimo tikslais. Šalys, norinčios pasinaudoti šia nuostata, gali prašyti Komisijos nuomonės dėl to, ar jų susitarimai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatytus tikslus. Suinteresuotosios šalys šią informaciją gali gauti, parašiusios adresu AGRI-NOTIFICATION-209-CMO
ec [dot] europa [dot] eu (AGRI-NOTIFICATION-209-CMO[at]ec[dot]europa[dot]eu).
Visas nuomones dėl susitarimų suderinamumo su BŽŪP tikslais pagal 209 straipsnį skelbia Komisija.
Tarpšakinėms organizacijoms taikomos išimtys
Reglamento dėl bendro rinkų organizavimo 210 straipsnyje nustatytomis sąlygomis tarpšakinių organizacijų priimtiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams gali būti netaikomos ES konkurencijos taisyklės.
Kad būtų taikoma išimtis, tarpšakinės organizacijos turi pranešti Komisijai apie savo priemones ir prašyti patvirtinimo pagal 210 straipsnį.
Pranešimus galima siųsti adresu AGRI-NOTIFICATION-209-CMOec [dot] europa [dot] eu (AGRI-NOTIFICATION-210-CMO[at]ec[dot]europa[dot]eu)
Visus sprendimus, priimtus pagal 210 straipsnį, skelbia Komisija.
Konkretiems sektoriams taikomos išimtys
149 straipsnyje nustatytos konkrečios taisyklės, taikomos pripažintų pieno sektoriaus gamintojų organizacijų deryboms dėl sutarčių.
150 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis gamintojų organizacijos arba tarpšakinės organizacijos gali valdyti sūrio, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, tiekimą.
167 straipsnyje nustatytos prekybos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti ir stabilizuoti bendrosios vyno rinkos veikimą.
172 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis gamintojų organizacijos arba tarpšakinės organizacijos gali valdyti kumpio, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, tiekimą.
Susijusi informacija
Konkurencijos taisyklės žemės ūkio maisto produktų sektoriuje
Teisinis pagrindas
Gamintojų bei tarpšakinių organizacijų ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo teisinis pagrindas nustatytas ES reglamente 1308/2013 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/232.
ES taip pat priėmė konkrečias taisykles, skirtas kai kuriems sektoriams:
- vaisių ir daržovių – Komisijos įgyvendinimo reglamentas 543/2011;
- apynių - Komisijos reglamentas 1299/2007;
- alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių – Komisijos deleguotasis reglamentas 611/2014, Komisijos įgyvendinimo reglamentas 615/2014;
- pieno ir pieno produktų – Komisijos įgyvendinimo reglamentas 511/2012, Komisijos deleguotasis reglamentas 880/2012), Komisijos įgyvendinimo reglamentas 2016/1615;
