Apžvalga
Rinkos priemonėmis siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, išvengti rinkos krizių aštrėjimo, didinti paklausą ir padėti ES žemės ūkio sektoriams geriau prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Jų imamasi pagal Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą, kuriuo nustatoma ES žemės ūkio veikimo bendrojoje rinkoje sistema. Rinkos intervencinės priemonės finansuojamos Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšomis.
Valstybės intervencija
Valstybės intervencija – tai atvejai, kai ES šalių vyriausybės arba jų agentūros perka ir sandėliuoja produktus, kad juos vėl parduotų rinkoje vėliau. Taip siekiama išvengti, kad kainos kristų iki nepriimtinai mažų.
Valstybės intervencija šiuo metu taikoma daugelyje sektorių, kuriuose galimas kainų svyravimas. Kad padarytų padėtį stabilesnę, ES priėmė mechanizmą, kuriuo siekiama švelninti metų, kai kainos itin mažos, poveikį ūkininkams. Sektoriai, kuriuose galima valstybės intervencija:
- paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių ir kukurūzų;
- ryžių;
- galvijienos;
- sviesto;
- nugriebto pieno miltelių.
Nustatyti griežti prekių, kurios gali būti sandėliuojamos, kokybės standartai.
Valstybės intervencija gali būti vykdoma taikant fiksuotos kainos mechanizmą arba skelbiant konkursus. Taikydama fiksuotos kainos mechanizmą ES nustato fiksuotą kainą, už kurią bus perkamas tam tikras kurios nors rūšies produkto kiekis. Taip nustatoma minimali kaina ir padedama išvengti, kad rinkos kainos kristų iki nepriimtinai mažų. Kai naudojamasi konkurso mechanizmu, tam tikrą kainą siūlo veiklos vykdytojai. Produkto kiekiai už mažesnę kainą negu ta, kurią ES nustato pateikus pasiūlymus, yra perkami už veiklos vykdytojų siūlomą kainą. Tie kiekiai parduodami naudojantis konkurso mechanizmu vėliau, kai pagerėja rinkos sąlygos.
Privačiojo sektoriaus vykdomas produktų sandėliavimas
Tuo metu, kai rinkos kainos mažesnės, ES gali teikti paramą privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojams – padengti jų produktų sandėliavimo tam tikrą laiką išlaidas. Taip laikinai sumažinamas pernelyg didelės pasiūlos poveikis. Šiuo metu privačiajam sektoriui gali būti padedama sandėliuoti šiuos produktus:
- baltąjį cukrų;
- alyvuogių aliejų;
- jautieną;
- sviestą, sūrį ir nugriebto pieno miltelius;
- kiaulieną;
- avieną ir ožkieną;
- linų pluoštą.
Išskirtinės priemonės
Išskirtinių priemonių imamasi tuomet, kai kyla arba gresia krizė ir reikia specialių priemonių, kad būtų išvengta rinkos sutrikdymo ir (arba) kad būtų sušvelnintas tokio sutrikdymo poveikis. Jos leidžia Komisijai imtis skubių ir proporcingų veiksmų ir priimti priemones, kuriomis:
- reaguojama į rinkos sutrikdymus;
- sprendžiami sanitarinių priemonių, priimtų siekiant išvengti gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų plitimo, ir (arba) vartotojų pasitikėjimo praradimo dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai poveikio rinkai klausimai;
- sprendžiamos konkrečios problemos, kurioms išspręsti reikia tikslinės intervencijos, kad būtų išvengta rinkos sąlygų pablogėjimo;
- sudaromos sąlygos ūkininkams, jų asociacijoms, pripažintoms gamintojų organizacijoms ir pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms sudaryti susitarimus ir priimti sprendimus, kai rinkose susidaro didelis disbalansas.
Pastaraisiais metais tokios priemonės buvo naudojamos reaguojant į įvairius įvykius, darančius poveikį ES žemės ūkiui, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį, karą Ukrainoje, gyvūnų ligų protrūkius, didelius rinkos sutrikimus ir ekstremalius meteorologinius reiškinius.
Pagal dabartines teisines nuostatas Komisija kas trejus metus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kovos su krize priemonių, priimtų remiantis BRO reglamento 219–222 straipsniais, naudojimo.
Remiantis 2024 m. sausio mėn. paskelbta pirmąja ataskaita, 2014–2023 m. laikotarpiu buvo priimtos 63 išskirtinės priemonės, kuriomis siekiama padėti ūkininkams ir gamintojams, patiriantiems sunkumų dėl produkcijos nuostolių, kainų mažėjimo, didesnių sąnaudų arba tiekimo grandinės sutrikimų.
Šios priemonės, pagal kurias ES žemės ūkio sektoriui skirta daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR ES lėšų, parodė Sąjungos solidarumą su žemės ūkio sektoriumi ištikus krizei. Tačiau jos turėtų papildyti, o ne pakeisti pačių ūkininkų rizikos valdymo pastangas ir padėti stabilizuoti rinkas.
Valstybės narės patvirtino Komisijos planą skirti 540 mln. EUR finansinę paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo Artimųjų Rytų krizės dėl padidėjusių trąšų ir energijos sąnaudų.
Finansavimas
Pagal dabartinę BŽŪP, vykdomą nuo 2023 m., sukurtas žemės ūkio rezervas, kuriam kasmet skiriama ne mažiau kaip 450 mln. EUR, skirtų rinkos priemonėms ir išskirtinėms priemonėms finansuoti.
2028–2034 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyme pasiūlytas naujas vienybės saugos tinklas, skirtas padėti ES ūkininkams žemės ūkio rinkų sutrikimų atveju. Jam numatyta bendra suma – 6,3 mlrd. EUR.
Teisinis pagrindas
Išskirtinių priemonių naudojimo žemės ūkio rinkose teisinis pagrindas yra Reglamentas (ES) 1308/2013.
Rinkos skaidrumas ir stebėsena
Užtikrinant rinkos skaidrumą ir stebėseną siekiama:
- teikti prieinamą informaciją visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams, ypač tiems, kurių ištekliai riboti, pavyzdžiui, ūkininkams ir mokslininkams. Jiems sudaromos sąlygos priimti informacija pagrįstus verslo sprendimus ir taip užtikrinama, kad žemės ūkio rinkos veiktų tinkamai;
- stebėti žemės ūkio rinkų plėtrą ir laiku nustatyti galimas sutrikdymo grėsmes, kad Komisija prireikus galėtų nedelsdama imtis atitinkamų ES rinkos priemonių.
Siekdama užtikrinti tinkamą žemės ūkio rinkų veikimą ir stebėti jų raidą, Komisija renka informaciją iš ES šalių ir suinteresuotųjų subjektų. Renkant šią informaciją, kuria papildomos ES rinkos priemonės, siekiama suteikti rinkai daugiau skaidrumo. Ji kaupiama ir su ja galima susipažinti rinkos stebėjimo centruose ir žemės ūkio maisto produktų duomenų portale.
Teisinis pagrindas
Žemės ūkio sektoriui remti skirtų rinkos priemonių taikymas reglamentuojamas šiomis teisės nuostatomis:
- Reglamento (ES) 1308/2013 11–16 str. dėl valstybės intervencijos žemės ūkio rinkose;
- Reglamento (ES) 1308/2013 17–21 str. dėl žemės ūkio rinkose teikiamos paramos žemės ūkio produktų privačiajam sandėliavimui;
- Reglamento (ES) 1308/2013 219–222 str. dėl išskirtinių priemonių naudojimo žemės ūkio rinkose;
- Reglamento (ES) 1308/2013 222a–223 str. dėl rinkos skaidrumo ir stebėsenos.
