Ūkininkų pajamų rėmimo tikslai
Europos Sąjunga teikia ūkininkams pajamų paramą, arba tiesiogines išmokas, siekdama:
- suteikti tam tikrų apsaugos priemonių ir didinti ūkininkavimo pelningumą,
- užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Europoje,
- padėti ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus,
- atlyginti ūkininkams už viešųjų gėrybių, už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą, pavyzdžiui, už tai, kad jie rūpinasi kraštovaizdžiu ir aplinka.
Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimo išmokas, nustatomas pagal jų ūkio plotą hektarais. Visos ES šalys turi teikti bazines išmokas, išmokas už rūpinimąsi klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove, kuriomis skatinama tvari ūkininkavimo praktika (pagal ekologines sistemas). Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis. ES šalys privalo sukurti ūkininkams skirtas ekologines sistemas, tačiau ūkininkai jose dalyvauti gali savanoriškai.
Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių sistemų, skirtų labiau padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.
Naujoji BŽŪP. 2023–2027 m.
2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamentas ir ES Taryba patvirtino 2023–2027 m. vykdytinos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą.
ES šalys naują 2023–2027 m. BŽŪP įgyvendina nacionaliniu lygmeniu pagal BŽŪP strateginį planą. Kiekvienas planas apima įvairias tikslines intervencines priemones, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius atitinkamos ES šalies poreikius ir siekiama su ES lygmens tikslais susijusių apčiuopiamų rezultatų.
Į naujosios 2023–2027 m. BŽŪP pajamų rėmimo sistemą įtraukta priemonių teisingesniam finansinės paramos paskirstymui ūkininkams ir darbuotojams visoje ES užtikrinti.
Susijusi informacija
Bazinė pajamų parama tvarumui didinti
Paramos susiejimas su taisyklių laikymusi
ES didžioji dalis ūkininkų pajamų paramos siejama su dviem pagrindiniais kriterijais.
- Atsižvelgiama į dirbamos žemės plotą hektarais, o ne į pagaminamos produkcijos kiekį. Kad gautų didesnį pelną, ūkininkai turi tenkinti rinkos poreikius. Atsiejant išmokas nuo pagaminamos produkcijos kiekio išvengiama perprodukcijos.
- Atsižvelgiama į aplinkos apsaugos, augalų sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimą ir taip prisidedama prie darnaus ūkininkavimo. Iki 2022 m. vartotas „kompleksinės paramos“ terminas, o 2023–2027 m. BŽŪP kalbama apie griežtesnes paramos sąlygas. ES taisyklių nesilaikantiems ūkininkams išmokos gali būti sumažintos arba iš viso nutrauktos.
Susijusi informacija
2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)
Kodėl ūkininkams reikia paramos?
Europoje labai svarbu užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ir vienas iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nurodytų BŽŪP tikslų yra užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas. Vidutinės ūkių pajamos ir toliau išlieka gerokai mažesnės už vidutines kitų ES ekonomikos subjektų pajamas.
Ūkininkavimas yra rizikingas ir neretai brangus verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų ir klimato. Nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tų produktų tiekti daugiau, neišvengiamai praeina laiko, nes norint užauginti daugiau kviečių arba primelžti daugiau pieno reikia laiko ir investicijų.
ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija, tačiau taip pat atsiveria naujų galimybių Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriuje. Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės, dėl to dar daugiau rūpesčių ūkininkams.
Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje ir ES maisto gamybos užtikrinimo svarbos yra pateisinama, kad užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą svarbų vaidmenį atlieka viešasis sektorius.
Praktiniai pajamų rėmimo aspektai
Kiekvienais metais ūkininkai turi pateikti pagalbos paraišką ir deklaruoti visus turimus žemės ūkio paskirties sklypus.
Nors pajamų rėmimo reglamentavimo pagrindinės taisyklės nustatomos ES lygmeniu, jas įgyvendinti vietoje turi kiekviena ES šalis. Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už savo šalies ūkininkų pajamų rėmimo administravimą ir kontrolę (pasidalijamasis valdymas).
Be to, laikantis ES teisės, kiekvienoje šalyje skiriant šias išmokas gali būti tam tikru mastu atsižvelgiama į ūkininkavimo sąlygas, kurios įvairiose ES šalyse labai skiriasi.
Susijusi informacija
Paramos teikimo sąlygos
Kad galėtų gauti pajamų paramą, ūkininkai turi įvykdyti kelias tinkamumo sąlygas.
Paprastai ūkininkai turi atitikti tam tikrus kriterijus.
- Jų ūkis turi būti ES teritorijoje.
- Turi būti įvykdyti minimalieji reikalavimai pajamų paramai gauti. Pajamų parama neteikiama, jei sumos nesiekia 100–500 EUR (priklausomai nuo ES šalies) ir (arba) kai reikalavimus atitinkantis sklypas yra mažesnis nei 0,3–5 ha.
- Ūkininkai turi užsiimti žemės ūkio veikla (žemės ūkio produktų gamyba arba auginimu ir pan., arba išlaikyti žemę geros dirbamos būklės) žemės ūkio paskirties žemėje (įskaitant ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus), kuria jie gali naudotis.
- Ūkininkas turi atitikti aktyvaus ūkininko apibrėžtį. Reikalavimai nustatyti ES šalių ir susiję su minimaliu žemės ūkio veiklos lygiu, reikalavimų neatitinkančių ekonominės veiklos rūšių sąrašais, įvairią veiklą vykdančiais ir tik dalį laiko ūkininkaujančiais ūkininkais, administracinės naštos mažinimu.
Susijusi informacija
ES ūkininkų pajamų rėmimo taisyklės
Teikiamos paramos dydis
Pajamų parama teikiama maždaug 6 mln. ūkių visoje ES, šios išmokos dažnai sudaro didelę pajamų iš ūkininkavimo dalį. Per pastaruosius 10 metų pajamų rėmimo išmokos vidutiniškai sudarė beveik pusę ūkininkų pajamų.
Pajamų rėmimo išmokų dydis įvairiuose ūkiuose, ES šalyse arba regionuose gali labai skirtis.
ES naudoja vadinamosios išorės konvergencijos mechanizmą, kuriuo siekiama laipsniškai koreguoti pajamų rėmimo išmokų už hektarą dydį kiekvienoje šalyje, jas didinant arba mažinant, kad jos priartėtų prie ES vidurkio.
ES šalyse, kuriose vidutinė išmoka nesiekia 90 proc. ES vidurkio, ji padidinama iki pusės skirtumo tarp jų dabartinio tarifo ir 90 proc. ES vidurkio. 2023 m. išmokos sudaro ne mažiau kaip 200 EUR/ha, o 2027 m. bus padidintos iki 215 EUR/ha.
Pajamų rėmimo sąnaudos
2023–2027 m. pajamoms remti numatytas ES biudžetas yra beveik 188 mlrd. EUR.
Susijusi informacija
Apie BŽŪP glaustai. Kaip ji finansuojama?
Teisinis pagrindas
ES teikiama žemės ūkio pajamų parama reglamentuojama šiomis taisyklėmis:
- ūkininkų pajamų rėmimo taisyklės (Reglamentas (ES) 1307/2013, Deleguotasis reglamentas (ES) 639/2014, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 641/2014),
- bendros žemės ūkio politikos valdymo, finansavimo ir kontrolės taisyklės (Reglamentas (ES) 1306/2013, Deleguotasis reglamentas (ES) 640/2014, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 809/2014),
- nacionalinių BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės (Reglamentas (ES) 2021/2115),
- ES šalių 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose nurodytų tam tikrų rūšių intervencinių priemonių taisyklės (Deleguotasis reglamentas (ES) 2022/126).
