Glaustai apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti
Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mechanizmas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu pakeičia bazinės išmokos sistemą (BIS) ir vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytas pagal Reglamentą (ES) 1307/2013.
Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mechanizmas – tai
-
visoms ES šalims privaloma intervencijos rūšis,
-
metinė atsietoji išmoka už plotą, mokama už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, ir
-
išmoka, skiriama už kiekvieną ūkininkų deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.
Visi ES ūkininkai gali pasinaudoti bazine pajamų parama tvarumui didinti.
2023–2027 m. BŽŪP
ES šalys įgyvendins 2023–2027 m. BŽŪP pagal BŽŪP strateginį planą nacionaliniu lygmeniu. Kiekviena ES valstybė narė, remdamasi ES lygmens priemonių rinkiniu ir atsižvelgdama į pagrindinius politikos tikslus, nustato kiekybinius tikslus ir parengia jiems pasiekti skirtas „intervencijas“ (veiksmų rūšis).
BŽŪP strateginiais planais, per paramą perspektyvioms ūkių pajamoms, remiamas sektoriaus atsparumas, aktyviems ūkininkams mokant tiesiogines išmokas. Bazinė pajamų parama tvarumui didinti yra metinė atsietoji išmoka už plotą, finansuojama tik iš ES biudžeto, ir tebėra svarbiausia BŽŪP priemonė ES ūkininkų pajamoms remti.
Į naujosios 2023–2027 m. BŽŪP pajamų rėmimo sistemą įtraukta priemonių teisingesniam finansinės paramos paskirstymui ūkininkams ir darbuotojams visoje ES užtikrinti.
Atsiejimas, aplinka ir gyvūnų gerovė
Kadangi bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mechanizmas yra atsietas nuo gamybos, išmokos nėra susijusios su faktine gamyba toje vietovėje. Pajamų parama atsieta vykdant vieną po kitos sekusias reformas, kuriomis siekta nutraukti sąsają tarp paramos ūkininkams ir jų gaminamų produktų rūšies (ir kiekio). Atsiejimas paskatino ES žemės ūkio sektorių labiau orientuotis į rinką, suteikdamas ūkininkams laisvę gaminti produktus pagal rinkos paklausą. Kartu visaverčių pajamų paramos skyrimas tapo vis labiau priklausomas nuo tam tikrų konkrečių reikalavimų, daugiausia susijusių su aplinkos ir gyvūnų gerovės aspektais, laikymusi.
Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mokėjimai
Paprastai bazinė pajamų parama tvarumui didinti išmokama kaip vienoda suma už aktyvaus ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą. Tačiau ES šalys, kurios pagal savo ankstesnę bazinės išmokos sistemą taikė teisės į išmokas principą, gali nuspręsti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mokėjimams toliau taikyti šį principą.
Pagal teisę į išmokas grindžiamą sistemą išmokos bus skiriamos tik už reikalavimus atitinkančius hektarus, už kuriuos buvo pasinaudota teise į išmokas. Išmokos suma bus grindžiama teisės į išmokas verte.
Visais atvejais bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos gali būti diferencijuojamos pagal teritorijų, pasižyminčių panašiomis socialinėmis ir ekonominėmis arba agronominėmis savybėmis, grupes. Be to, ES šalyse, kurios taiko teisės į išmokas principą, suma už hektarą ir toliau gali skirtis priklausomai nuo teisės į išmokas vertės ir vidaus konvergencijos taisyklių.
Bazinės pajamų paramos tvarumui didinti tikslai
Vidutiniškai Europos ūkių pajamos tebėra gerokai mažesnės už likusios ekonomikos dalies pajamas, be to, jos labai varijuoja. 2020 m. 27 ES valstybėse narėse ūkininkų bendrosios pajamos vidutiniškai sudarė 53 proc. ES vidutinio darbo užmokesčio. 2023–2027 m. atsietoji pajamų parama yra vienas pagrindinių BŽŪP politikos elementų; beveik 78 proc. pajamų paramos (tiesioginių išmokų forma) planuojama išmokėti kaip atsietąsias išmokas.
Bazinė pajamų parama veikia kaip apsaugos priemonė, užtikrinanti minimalų žemės ūkio pajamų lygį visiems aktyviems ūkininkams. Bazine pajamų parama prisidedama prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį. Todėl bazinė pajamų parama yra labai svarbi užtikrinant aprūpinimą maistu Europoje.
Be to, tiesioginių išmokų teisingumo, veiksmingumo ir efektyvumo didinimas yra vienas iš pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP prioritetų.
Pagal BŽŪP remiamos kaimo bendruomenės ir sudaromos palankesnės sąlygos atlikti svarbų vaidmenį, kurį žemės ūkis ir miškininkystė atlieka platesnėje visuomenėje.
BŽŪP siekiama kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę ES.
Žemės ūkis ir miškininkystė gali užtikrinti tvarią ekonominę naudą ūkininkams, miškotvarkininkams ir visai ES.
Kitos pajamų rėmimo išmokos
Ūkininkai turi atitikti reikalavimus naudotis bazinės pajamų paramos tvarumui didinti mechanizmu, kad galėtų gauti paramą pagal šias tiesioginių išmokų schemas:
Papildomų išlaidų arba prarastų pajamų kompensavimo atveju atitiktis reikalavimams gauti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti nėra nurodyta kaip išankstinė sąlyga naudotis ekologinėmis sistemomis, kaip nustatyta 31 straipsnio 7 dalyje. Tačiau visais atvejais paramos gavėjas turi būti tikrasis ūkininkas, o plotas turi atitikti tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus.
