Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti pakeičia perskirstymo išmokos sistemą, taikytą 2014–2022 m. laikotarpiu.  

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti yra viena iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti teisingumą perskirstant pajamų paramą iš didesnių ūkių mažesniems ar vidutiniams ūkiams. 

Teisingesnis paskirstymas yra vienas iš pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP tikslų. ES lygmeniu pajamos vienam metiniam darbo vienetui (MDV) vidutiniškai didėja priklausomai nuo fizinio ūkio dydžio. Šis reiškinys visų pirma atspindi masto ekonomiją – kuo didesnis ūkis, kuo mažesnis vieneto įkainis ir paprastai tuo didesnės pajamos vienam darbuotojui.  

Pagrindinis papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti išmokų tikslas – skatinti labiau subalansuotą pajamų paramos paskirstymą mažiesiems ir vidutiniams ūkiams.

ES šalys šiai konkrečiai intervencijai turi skirti bent 10 proc. pakoreguoto tiesioginių išmokų paketo. Tačiau jos turi galimybę nukrypti nuo šio privalomo reikalavimo (pavyzdžiui, papildomai perskirstomajai pajamų paramai tvarumui didinti skirti mažiau nei minimali reikalaujama tiesioginių išmokų paketo procentinė dalis arba šios paramos visai neįgyvendinti), bet tik jei gali įrodyti, kad perskirstymo poreikiai pakankamai tenkinami kitomis Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) priemonėmis.

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti – tai

• metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą (toliau – pirmieji hektarai), skiriama ūkininkams, turintiems teisę į bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmoką.

ES šalys, laikydamosi BŽŪP teisinėje sistemoje nustatytų ribų, gali labai lanksčiai pritaikyti papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti struktūrą prie savo perskirstymo poreikių ir ūkių struktūros, pavyzdžiui,

• nustatyti didžiausią ribą;

• taikyti skirtingą hektarų intervalą;

• nustatyti skirtingas vieneto sumas už intervalą;

• diferencijuoti paramą pagal teritorijų grupes, kurioms taikoma bazinė pajamų parama tvarumui didinti,

• papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti netaikydamos didesniems ūkiams, kurių fizinis ūkio dydis viršija tam tikrą ribą.

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti yra papildoma išmoka už pirmuosius hektarus ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą tvarumui didinti. Siekdamos tikslingiau nukreipti šią papildomą paramą ir atsižvelgdamos į ūkių struktūrų skirtumus ES, ES šalys gali:

• teikti papildomą paramą už skirtingus hektarų intervalus ir (arba)

• diferencijuoti paramą pagal regionus arba teritorijų grupes, kurioms taikoma bazinė pajamų parama tvarumui didinti.

Viena pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP naujovių yra tai, kad ES šalys privalo skirti bent 10 proc. savo pakoreguotų finansinių asignavimų tiesioginėms išmokoms (atlikus pervedimus iš vieno fondo į kitą) papildomai perskirstomajai pajamų paramai tvarumui didinti, kad padidintų mažesnių ir vidutinių ūkių gaunamas išmokas. Galima prašyti leisti nukrypti nuo šios taisyklės, jei ES narės įrodo, kad perskirstymo poreikiai pakankamai tenkinami kitomis priemonėmis ir intervencinėmis priemonėmis, finansuojamomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), pavyzdžiui:

• išmokomis smulkiesiems ūkininkams;

• susietąją pajamų parama;

• vidaus konvergencija arba

• taikant išmokų dydžio apribojimą ir proporcingą mažinimą.

Pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 (II antraštinės dalies 2 skyrius, 29 straipsnis) nustatyta papildoma perskirstomoji parama tvarumui didinti pakeičia perskirstymo išmoką pagal Reglamentą (ES) 1307/2013.