Parama jauniesiems ūkininkams
2023–2027 m. BŽŪP numatytos kelios intervencinės priemonės, skirtos konkrečiai jauniesiems ūkininkams. ES šalys savo BŽŪP strateginiuose planuose priemones pritaiko atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas.
Kelių intervencinių priemonių derinys
Jauniesiems ūkininkams skirtos strategijos paprastai apima kelias intervencines priemones ar veiksmus, įskaitant
- papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams ir
- paramą jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų ir kaimo verslų įsikūrimui.
Tiesioginės išmokos
Bent 3 proc. savo tiesioginių išmokų biudžeto ES šalys turi skirti jauniesiems ūkininkams remti. Ši parama gali būti teikiama pajamų rėmimo, paramos investicijoms forma arba remiant verslą pradedančius jaunuosius ūkininkus (pagal šį tikslą būtų įskaičiuota tik 50 proc. atitinkamos paramos investicijoms).
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (Complementary income support for young farmers, CISYF) yra savanoriška tiesioginių išmokų schema, pagal kurią pradedantiems veiklą jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į bazinę paramą pajamoms, teikiama didesnė parama pajamoms. Parama skiriama kaip metinė išmoka už kiekvieną reikalavimus atitinkantį hektarą arba kaip metinė vienkartinė išmoka.
Nacionalinė politika
Kartų kaita gali priklausyti nuo nacionalinių veiksnių (pavyzdžiui, žemės naudojimo ir paveldėjimo teisės aktų). Todėl ES šalys turi išnagrinėti nacionalinės politikos priemonių (įskaitant mokesčių lengvatų sistemas, ūkininkų pensijų sistemas, paskolų sistemas, žemės nuomos, pirkimo ar paveldėjimo reguliavimo priemones) ir BŽŪP intervencinių priemonių bei priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti visų veiksmų nuoseklumą, sąveiką.
Jauniesiems ūkininkams skirti kaimo plėtros veiksmai
Be to, kaimo plėtros intervencinės priemonės, kurias galima įtraukti į 2023–2027 m. laikotarpio BŽŪP strateginius planus, suteikia toliau nurodytų papildomų galimybių padėti jauniesiems ūkininkams pradėti verslą.
- Parama jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų ir kaimo verslų įsikūrimui: tai savanoriška ES šalių intervencinė priemonė pagal 2023–2027 m. BŽŪP kaimo plėtros fondus, kuria siekiama nedelsiant suteikti ūkininkams ir įmonėms paramą veiklai pradėti.
- Bendradarbiavimo schemos: ūkių perėmimo srityje tai visų pirma taikytina kartų kaitai ūkiuose.
Tam, kad sustiprintų savo galimybes rinkoje ir ekonominę padėtį, jaunieji ūkininkai gali pasinaudoti parama investicijoms ir steigti gamintojų organizacijas arba prie jų prisijungti.
2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose gali būti numatyta pagalba kaimo įmonių plėtrai ir konsultacijos, kaip geriausia pradėti ūkininkavimo verslą.
ES jaunieji ūkininkai gali kreiptis dėl BŽŪP paramos į vadovaujančiąsias institucijas, išvardytas jų šalies nacionaliniame BŽŪP strateginiame plane. Dauguma ES šalių kartų kaitą remia teikdamos CISYF tiesiogines išmokas ir skelbdamos kaimo plėtros fondų kvietimus teikti paraiškas.
Siekiant, kad kaimo vietovės taptų patrauklios jaunimui, pagal vieną iš 2023–2027 m. BŽŪP konkrečių tikslų ES šalys raginamos skatinti užimtumą, ekonomikos augimą ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, taip sukuriant geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas ir užkertant kelią jaunimo išvykimui iš kaimo.
Daugiau informacijos
Komisijos ir EIB iniciatyva jauniesiems ūkininkams
2019 m. balandžio mėn. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Komisija paskelbė apie beveik 1 mlrd. EUR finansavimą žemės ūkio ir bioekonomikos sektoriams visoje Europoje.
Europos investicijų banko (EIB) paskolų paketas sulaukė kelių tarpininkų skirtingose ES šalyse susidomėjimo, o finansavimo tikslai, nepaisant ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos, buvo pasiekti palyginti greitai. Iki šiol (2023 m. pavasario duomenimis) pasirašyti dokumentai dėl 98 proc. finansavimo su bankais tarpininkais šiose šalyse:
- Prancūzijoje (375 mln. EUR trims veiksmams),
- Italijoje (350 mln. EUR keturiems veiksmams),
- Graikijoje (210 mln. EUR keturiems veiksmams) ir
- Kroatijoje (20 mln. EUR).
Minimalus jaunųjų ūkininkų finansavimo tikslas buvo šiek tiek viršytas – tai sudaro 11 proc. visų paskolų. Be to, apie 30 proc. šio projekto lėšų buvo skirta klimato politikos veiksmams.
2023–2027 m. BŽŪP: naujasis darbo metodas
2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Joje nustatyta supaprastinta metodika, leidžianti ES žemės ūkiui patenkinti nuolat kintančius globalizuoto pasaulio ekonominius, visuomeninius ir aplinkos apsaugos poreikius. BŽŪP prioritetas yra nebe reikalavimų laikymasis ir taisyklės, o rezultatai ir veiksmingumas. Tai naujas darbo būdas, kuris grindžiamas
- 10 pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP tikslų, įskaitant kartų kaitą, kuriais grindžiama politika, atitinkanti aukštus visos BŽŪP ES lygmens užmojus;
- BŽŪP strateginiais planais, pagal kuriuos ES šalys gali parengti intervencijos strategiją, atitinkančią 10 pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP tikslų ir jų intervencinių priemonių sritis.
Kiekvienas planas apima įvairias tikslines intervencines priemones, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius atitinkamos ES šalies poreikius. Šios intervencinės priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų siekiant ES lygmens BŽŪP tikslų ir kartu padeda įgyvendinti Europos žaliojo kurso užmojus.
Internetinė suvestinė
Europos Komisija sukūrė internetinę suvestinę, kurioje pateikiami kiekvienos ES šalies nacionaliniu lygmeniu patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nustatyti tiksliniai rodikliai, taip pat ES lygmens tiksliniai rodikliai. Šioje suvestinėje kartų kaita (R.36) nurodoma kaip vienas iš BŽŪP teisės aktuose nustatytų 44 rezultatų rodiklių, susijęs su 10 konkrečių tikslų. Pagal šiuos tikslus BŽŪP paramą įsikūrimui gaus iki 380 000 jaunųjų ūkininkų.
Šaltinis: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas
Nereikalaujama, kad ES šalys į savo nacionalinius BŽŪP strateginius planus įtrauktų visus 44 tikslus. Tikslų planavimas priklauso nuo poreikių ir numatytų veiksmų, dėl kurių susitarta nacionaliniu lygmeniu.
The Commission launched an online dashboard presenting the targets set at national level by each approved CAP Strategic Plan, as well targets at EU level.
Jaunojo ūkininko apibrėžtis
Reglamente (ES) 2021/2115 dėl BŽŪP strateginių planų nustatyti minimalūs būtini bendri elementai ir apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, kas ES lygmeniu gali būti laikomas jaunuoju ūkininku. Ši apibrėžtis apima reikalavimus, taikomus visoms atitinkamoms pajamų rėmimo intervencinėms priemonėms (dar vadinamoms pirmuoju ramsčiu) ir kaimo plėtros priemonėms (dar vadinamoms antruoju ramsčiu). Taip užtikrinamas nuoseklumas ES šalims pagal savo BŽŪP strateginius planus siekiant kartų kaitos tikslo.
Pirma, jaunasis ūkininkas turi atitikti ūkininko apibrėžtį pagal Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 1 dalį. ES šalys, nustatydamos jaunojo ūkininko apibrėžtį, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 6 dalyje, privalo atsižvelgti į šiuos privalomus elementus:
- jaunasis ūkininkas turi būti ne vyresnis kaip 35–40 metų (ES šalys turi nustatyti tikslią viršutinę amžiaus ribą),
- jaunasis ūkininkas turi būti valdos valdytojas (t. y. jis turi veiksmingai kontroliuoti valdą, o ES šalys turi nustatyti išsamius reikalavimus),
- jaunasis ūkininkas turi turėti tinkamą išsilavinimą ir (arba) įgūdžius (ES šalys turi nustatyti išsamius reikalavimus).
Jauni žmonės ūkininkauja
Jaunesni nei 40 metų ūkininkai valdo tik 12 proc. visų Europos Sąjungos (ES) ūkių, iš kurių tik 3 proc. sudaro jaunosios ūkininkės. Įtikinti daugiau jaunų žmonių pradėti ūkininkauti yra didelis iššūkis.
Šaltinis: Eurostatas
Senėjant ūkininkų bendruomenei ES labiau stengiasi skatinti jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla.
- Komerciškai perspektyvių ūkių steigimas: žemės ūkio ir maisto gamybos tvarumas priklauso nuo jaunų, motyvuotų ir gerai parengtų žmonių, kuriems patinka gyventi kaimo vietovėse, jie jose lieka ilgam ir kuria komerciškai perspektyvius ūkius.
- Europos maisto tiekimo užtikrinimas: remiant naujos kartos Europos ūkininkus ne tik didinamas Europos žemės ūkio konkurencinis pranašumas, bet ir padedama užtikrinti Europos maisto tiekimą ateityje. Jaunieji ūkininkai yra atviresni inovacijoms, pokyčiams ir naujoms technologijoms.
Vieni iš pagrindinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria jaunieji ūkininkai:
- žemės įsigijimo sunkumai,
- didelės žemės kainos,
- mažas pelningumas ir sudėtingos sąlygos gauti paskolą,
- sunkumai šeimą turintiems jauniesiems ūkininkams naudotis esminėmis komunalinėmis paslaugomis (vandens, sanitarijos, telekomunikacijų, plačiajuosčio ryšio) ir socialinės paramos paslaugomis (sveikatos ir ilgalaikės priežiūros, švietimo paslaugomis).
Todėl siekiant ES žemės ūkio sektoriaus ir kaimo bei atokių vietovių konkurencingumo ir ilgalaikio tvarumo labai svarbu, kad jaunieji ūkininkai žemės ūkio sektoriuje kurtų ir plėtotų naujus perspektyvius ekonominius projektus.
Parama perėjimui prie skaitmeninių technologijų žemės ūkyje
Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (ŽŪŽIS) tikslai – remti žemės ūkio skaitmeninę pertvarką, skatinti inovatyvių projektų inicijavimą ir plėtojimą, skleisti informaciją apie jų rezultatus ir kuo plačiau ja naudotis.
Žemės ūkyje ir kaimo vietovėse vykstant pokyčiams ir plintant šiuolaikinėms technologijoms, ŽŪŽIS padeda ūkininkams dalyvauti skaitmeninės transformacijos procese ir neatsilikti nuo naujų technologijų.
