Skip to main content
Agriculture and rural development

Pesticidai ir augalų apsauga

Bendra žemės ūkio politika skatinamas taususis pesticidų naudojimas ES žemės ūkyje.

Augalų apsauga ES žemės ūkyje

Augalų apsaugos produktai (AAP) yra pesticidai naudojami žemdirbystėje ir miškininkystėje, siekiant apsaugoti pasėlius ir kitus augalus nuo kenkėjų ir ligų. AAP atlieka svarbų vaidmenį padedant Europos Sąjungai pasiekti savo tikslus, susijusius su augalų sveikata ir aprūpinimu maistu.

Tačiau per didelis ir kitoks netinkamas pesticidų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui, vandeniui ir žemės ūkio biologinei įvairovei. Tai taip pat gali daryti neigiamą poveikį augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Todėl AAP naudojimas griežtai reglamentuojamas ES taisyklėmis dėl pesticidų.

Vykdydama strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso ramsčių, Europos Komisija kelia didesnius tausaus pesticidų naudojimo tikslus. Vienas iš šių plataus užmojo tikslų – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti ES naudojamų cheminių pesticidų ir pavojingesnių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra tausiojo pesticidų naudojimo žemės ūkyje pagrindas, padedantis ūkininkams apsaugoti savo pasėlių sveikatą ir išlaikyti derlių, taip pat apsaugoti žemės ūkio ekosistemas.

Dabartiniai BŽŪP veiksmai

BŽŪP skatinamos tvarios žemės ūkio sistemos ES, suteikiant ūkininkams galimybę:

  • teikti visuomenei saugius, sveikus ir tvariai pagamintus maisto produktus;
  • gauti stabilias ir teisingas pajamas, atsižvelgiant į visą jų teikiamų viešųjų gėrybių asortimentą;
  • apsaugoti gamtos išteklius, didinti biologinę įvairovę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Taikant tam tikras taisykles ir priemones, BŽŪP ūkininkams padedama tausiai naudoti pesticidus.

Kompleksinė parama

Pagal kompleksinės paramos taisykles visų BŽŪP paramos gavėjų mokėjimai yra susiję su teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų rinkiniu ir gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kompleksinės paramos taisyklės, susijusios su pesticidais, apima:

Kaimo plėtra

Tausųjį pesticidų naudojimą taip pat galima remti per kaimo plėtrą, vadinamąjį antrąjį BŽŪP ramstį. Į savo kaimo plėtros programas ES šalys gali įtraukti tam tikras naudingas priemones.

  • Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėmis gali būti remiami alternatyvūs augalų apsaugos metodai, pavyzdžiui, necheminės pesticidų alternatyvos ir integruotoji kenkėjų kontrolė;
  • priemonėmis, kuriomis remiamas ekologinis ūkininkavimas, skatinamos žemdirbystės sistemos, kuriose naudojama mažiau pesticidų;
  • priemonėmis, kuriomis remiamas žinių perdavimas ir informacija, konsultavimo paslaugos ir bendradarbiavimas, gali būti skleidžiamos žinios ir skatinamos inovacijos augalų apsaugos srityje.

Rinkos priemonės

Kai kurios sektorinės priemonės apima aplinkosaugos veiksmus susijusiose veiksmų programose. Šie aplinkosaugos veiksmai gali apimti tausiojo pesticidų naudojimo skatinimą. Tai pasakytina apie vaisių ir daržovių sektorių.

Naujoji BŽŪP. 2023–27

Naujoji BŽŪP, kuri bus pradėta vykdyti 2023 m., skatins tolesnes tausiojo pesticidų naudojimo galimybes, todėl žemės ūkis labiau atitiks strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ plataus užmojo tikslus.

BŽŪP konkretūs tikslai

Taususis pesticidų naudojimas yra svarbus siekiant tam tikrų konkrečių naujosios BŽŪP tikslų, ypač susijusių su gamtos ištekliais ir biologine įvairove.

BŽŪP strateginiai planai

Savo BŽŪP strateginiuose planuose ES šalys turės galimybę lanksčiai pritaikyti strategijas ir intervencines priemones, kurios gali sumažinti nacionalinę priklausomybę nuo pesticidų pagal ES tikslus.

Nauja žalioji struktūra

Naujoji BŽŪP apims naują žaliąją struktūrą, kuri padidins kenksmingų pesticidų alternatyvų galimybes. Pavyzdžiui, griežtesnės naujosios BŽŪP sąlygos bus tvirtesnis teisinių standartų, susijusių su tinkamu pesticidų naudojimu, pagrindas. Be to, didelė BŽŪP biudžeto dalis bus skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis gali būti remiama savanoriška ūkininkų veikla, kuri yra platesnio užmojo nei teisinis pagrindas ir kuri prisideda prie tausiojo pesticidų naudojimo. 2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė preliminarų ekologinių sistemų sąrašą. Be to, iš paramos kaimo plėtrai ir toliau bus finansuojamos žemės tvarkymo išmokos, investicijos, žinių kūrimas, inovacijos ir bendradarbiavimas, susijęs su tausiuoju pesticidų naudojimu.

Žinios, moksliniai tyrimai, konsultacijos ir inovacijos

Siekdama kurti naujas technologijas, metodus ir valdymo sistemas, Komisija remia mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat konsultacijas žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Pagrindinės sritys apima augalų sveikatą ir ekologinius ūkininkavimo metodus.

Ūkių konsultavimo sistemoje dalijamasi žiniomis apie naujus pokyčius, o ūkininkai konsultuojami geriausios kenkėjų kontrolės patirties klausimais.

Praktiniai mokslinių tyrimų rezultatai. Integruotoji kenkėjų kontrolė

Siekdama sumažinti priklausomybę nuo pesticidų, Komisija skatina integruotąją kenkėjų kontrolę. Vienas iš ES finansuojamų projektų yra IWMPRAISE, kuriuo siekiama parodyti, kaip integruotoji piktžolių kontrolė remia tvaresnes pasėlių sistemas, kurios yra atsparios ir pelningos. Projektas vienija 37 partnerius iš aštuonių skirtingų Europos šalių, įskaitant 11 universitetų ir mokslo tiriamųjų įstaigų, 14 mažųjų ir vidutinių įmonių bei pramonės partnerių ir 12 konsultavimo paslaugų ir galutinių vartotojų organizacijų.

Teisiniai pagrindai

Kompleksinę paramą reglamentuoja bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės, kaip nurodyta Reglamente (ES) 1306/2013, Įgyvendinimo reglamente (ES) 809/2014 ir Deleguotajame reglamente (ES) 640/2014.

Tiesioginių žalinimo išmokų taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 1307/2013, Deleguotajame reglamente (ES) 639/2014 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 641/2014.

ES parama kaimo plėtrai gaunama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kaip nurodyta ES reglamente 1305/2013.