Skip to main content
Agriculture and rural development

Sveikas dirvožemis

Bendra žemės ūkio politika užtikrinama, kad būtų laikomasi dirvožemio apsaugos taisyklių, o ūkininkai skatinami imtis papildomų veiksmų dirvožemio valdymui gerinti.

Dirvožemis ir žemės ūkis ES

Žemės ūkio paskirties žemė sudaro apie 50 proc. ES ploto, todėl žemės ūkiui itin svarbi gera dirvožemio būklė. Tačiau dirvožemiui ES yra iškilę nemažai pavojų, įskaitant eroziją, degradaciją ir dykumėjimą, taip pat organinių medžiagų mažėjimą ir biologinės įvairovės nykimą.

Daugelis problemų, keliančių grėsmę dirvožemio būklei, susijusios su žemės ūkio veikla ir spaudimu patenkinti didėjančią maisto produktų paklausą, pavyzdžiui:

  • dėl intensyvaus ūkininkavimo metodų taikymo dirvožemis degraduoja ir jo būklė blogėja,
  • naudojant sunkias mašinas ir taikant netinkamus žemdirbystės metodus dirvožemis tankinamas,
  • vienos kultūros auginimas ir kiti žemės naudojimo bei valdymo būdai kenkia biologinei įvairovei,
  • dirvožemis teršiamas cheminėmis medžiagomis (pvz., pesticidais, sunkiaisiais metalais, vaistais, plastiku ir kt.),
  • žemė apleidžiama ir neprižiūrima.

Siekiant šias problemas spręsti, BŽŪP užtikrinama, kad žemės ūkis atitiktų ES dirvožemio apsaugos politiką, kaip nustatyta dabartinėje dirvožemio apsaugos teminėje strategijoje. Tvarus dirvožemio valdymas, kaip esminis elementas, taip pat įtrauktas į daugelį Europos žaliojo kurso strategijų ir prioritetų, įskaitant:

  • strategiją „Nuo ūkio iki stalo“,
  • nulinės taršos veiksmų planą,
  • klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus,
  • biologinės įvairovės strategiją, taip pat paskelbtą naują 2021 m. ES dirvožemio apsaugos strategiją,
  • naująjį ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą.

Dabartiniai BŽŪP veiksmai

Pasitelkus BŽŪP, įvairiomis taisyklėmis ir priemonėmis siekiama išsaugoti dirvožemio vaidmenį tvariose ES žemės ūkio sistemose, kad ūkininkai galėtų:

  • teikti visuomenei saugius, sveikus ir tvariai pagamintus maisto produktus,
  • gauti stabilias ir teisingas pajamas, atsižvelgiant į papildomą jų teikiamų viešųjų gėrybių asortimentą,
  • apsaugoti gamtos išteklius, didinti biologinę įvairovę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Kompleksinė parama

Pagal kompleksinės paramos taisykles visų BŽŪP paramos gavėjų mokėjimai yra susieti su teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų rinkiniu ir gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Dirvožemiui ypač svarbiomis kompleksinės paramos taisyklėmis, be kita ko, nustatoma:

  • minimali dirvožemio danga (4 GAAB),
  • minimalus žemės valdymas siekiant riboti eroziją (5 GAAB),
  • dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas (6 GAAB).

Žalinimo išmokos

Pagal dabartines BŽŪP taisykles ūkininkai, norėdami gauti žalinimo išmokas, turi taikyti tris privalomus ūkininkavimo elementus. Kiekvienas iš šių elementų teigiamai veikia dirvožemį:

  • pasėlių įvairinimas – dėl didesnės pasėlių įvairovės dirvožemis ir ekosistemos tampa atsparesni,
  • daugiamečiai žolynai – išlaiko dirvožemio derlingumą ir organinę anglį, neleidžia vykti erozijai, teigiamai veikia biologinę įvairovę, nes apsaugo buveines,
  • ekologiniu požiūriu svarbios vietovės – naudinga dirvožemiui veikla apima pūdymo palikimą, terasų, laukų ribų formavimą, agrarinę miškininkystę, tarpinių pasėlių, žaliosios dangos ir azotą fiksuojančių pasėlių auginimą.

Nuo 2023 m. veiksmingiausi žalinimo išmokų aspektai bus pritaikyti ir įtraukti į reformuotą BŽŪP. Tiesioginėmis išmokomis bus toliau padedama siekti aplinkos ir klimato tikslų taikant naują ekologinių sistemų priemonę.

Kaimo plėtra

Kaimo plėtra (vadinamasis antrasis BŽŪP ramstis) apima specialią prioritetinę sritį, skirtą dirvožemio erozijos prevencijai ir valdymo gerinimui.

Savo kaimo plėtros programose ES šalys gali prisidėti prie šios prioritetinės srities taikydamos agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, dėl kurių ūkininkai imasi taikyti tokius valdymo būdus, kuriais apsaugomas dirvožemis ir gerinama jo būklė.

    Skatindamos tvarų dirvožemio valdymą, ES šalys gali taikyti keletą kitų kaimo plėtros priemonių:

    • ekologinio ūkininkavimo rėmimo priemonės padeda apsaugoti dirvožemio būklę ir biologinę įvairovę,
    • miškininkystės plėtros rėmimo priemonės yra veiksmingos kovojant su dirvožemio erozija,
    • investicinės priemonės gali būti naudojamos tausojamojo dirbimo mašinų įsigijimui finansuoti, kad būtų kuo labiau sumažintas dirvožemio ardymas ir išlaikomas aukštas dirvožemio dangos lygis rudenį ir žiemą, taip galimai ribojant ŠESD išmetimą, mažinant eroziją ir skatinant dirvožemio organinių medžiagų kaupimąsi,
    • priemonės, kuriomis remiamas žinių perdavimas, konsultavimo paslaugos ir bendradarbiavimas, gali padėti ūkininkams šalinti įvairias grėsmes dirvožemiui, pavyzdžiui, erozijos, rūgštėjimo ar organinių medžiagų praradimo, ir skatinti taikyti tvarius dirvožemio valdymo būdus, pritaikytus vietos agroekologinėms ir ūkininkavimo sąlygoms.

    Europos kaimo plėtros tinklas (EKPT) taip pat padeda dalytis idėjomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais išteklių naudojimo efektyvumo ir vandens bei dirvožemio valdymo teminėse srityse.

    Naujoji BŽŪP: 2023–2027 m.

    Naujoji BŽŪP turi būti pradėta vykdyti 2023 m., pagal ją bus labiau remiamas geros dirvožemio būklės užtikrinimas, kaip numatyta Europos žaliojo kurso tiksluose.

    BŽŪP konkretūs tikslai

    Komisijos pasiūlymuose numatyta naująją BŽŪP grįsti devyniais konkrečiais tikslais. Tvarus dirvožemio valdymas bus esminė kelių tikslų, visų pirma susijusių su kraštovaizdžiu ir biologine įvairove, gamtos ištekliais ir klimato politikos veiksmais, dalis.

    BŽŪP strateginiai planai

    Savo strateginiuose BŽŪP planuose ES šalys galės lanksčiau rengti intervencines priemones, kuriomis būtų sprendžiamos aktualiausios dirvožemio problemos, kartu prisidedant prie bendrų ES tikslų įgyvendinimo.

    Nauja žalioji struktūra

    Į naujos žaliosios struktūros BŽŪP bus įtrauktos griežtesnės taisyklės ir numatyta daugiau tausesnio ūkininkavimo galimybių. Pavyzdžiui, didelė BŽŪP biudžeto dalis bus atidėta ekologinėms sistemoms, kuriomis gali būti remiama savanoriška ūkininkų veikla. 2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė orientacinį ekologinių sistemų sąrašą, tarp jų ir kelis dirvožemio būklės gerinimo metodus.

    Ūkių tvarumo priemonė maisto medžiagų naudojimui valdyti

    Naujojoje BŽŪP numatyta, kad ūkininkai galėtų naudotis Ūkių tvarumo priemone maisto medžiagų naudojimui valdyti. Pagal šią priemonę ūkininkai bus konsultuojami, kaip naudoti trąšas, atsižvelgiant į faktinius pasėlių poreikius, ir bus užtikrinama, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų dėl trąšų naudojimo. Naujoji priemonė padės optimizuoti trąšų naudojimą, atnešdama ekonominės ir ekologinės naudos, taip pat prisidės prie žemės ūkio skaitmeninimo, nes bus gerinami ūkininkai geriau įgus naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

    Stebėsenos eiga

    Naudodamasi bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS), Komisija renka įvairių rodiklių duomenis, pagal kuriuos vertinama BŽŪP pažanga siekiant politikos tikslų. Komisijos žemės ūkio maisto produktų duomenų portale yra dirvožemio rodiklių suvestinė, kurioje pateikiami kai kurie svarbiausi dirvožemio rodikliai.

    BSVS taip pat suteikia pagrindą vertinimams ir išorės tyrimams. 2020 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė nepriklausomą BŽŪP poveikio tvariam dirvožemio valdymui tyrimą, kurį atliko „Alliance Environement GEIE“.

    Komisijos pasiūlymuose numatyta į naująją BŽŪP įtraukti sustiprintą veiklos rezultatų stebėjimo ir vertinimo sistemą (RSVS), kuri paskatins didesnę atskaitomybę ir perėjimą prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio.

    Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos

    Didinant tvaraus dirvožemio valdymo galimybes bus nepaprastai svarbu plėtoti žinias, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Pagal ūkių konsultavimo sistemą (ŪKS) ūkininkai konsultuojami, kaip ūkiuose taikyti tvarų dirvožemio valdymą, laikytis dirvožemio apsaugos taisyklių, naudotis kaimo plėtros parama ir skleisti žinias apie naujus metodus ir technologijas.

    Moksliniai tyrimai ir inovacijos

    Komisija taip pat remia mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima geriau suprasti žemės ūkio ir miškininkystės poveikį dirvožemiui, taip pat kurti naujus metodus ir technologijas, kurie padėtų tobulinti dirvožemį gerinančias gamybos sistemas. Visų pirma Komisija siūlo naujoviškus mokslinių tyrimų ir inovacijų metodus, derinant juos su švietimu, mokymu, investicijomis ir gerosios patirties demonstravimu pasitelkus gyvąsias laboratorijas ir pavyzdinius projektus pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinant Europos dirvožemio būklės gerinimo misiją.

    Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje

    Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI) tebėra esminė būsimos BŽŪP priemonė, kuria skatinama kurti, išbandyti ir skleisti novatoriškus sprendimus, pasiektus veiklos grupių darbu. Šiose veiklos grupėse bendradarbiauja ūkininkai, miškininkai, mokslininkai, konsultantai, įmonės ir aplinkosaugos NVO, kad galėtų kartu įgyvendinti novatoriškus žemės ūkio projektus ir kitą veiklą, susijusią su ūkininkavimu ir kaimo vietovėmis.

    Praktiniai mokslinių tyrimų rezultatai. Skaitmeninimas

    Image: a farmer analysing soil health with a digital device

    Skaitmeninimu grindžiant geresnes valdymo sistemas galima padėti ūkininkams gerinti dirvožemio derlingumą ir mažinti taršą. Pavyzdžiui, tiksliojo ūkininkavimo sektoriuje naudojama skaitmeninė vietos stebėsena, kad būtų galima tikslingai paskirstyti maistines medžiagas ir pesticidus, o palydovinės orientavimo sistemos suteikia galimybę nustatyti nuolatinius kelius – tai vadinamasis kontroliuojamas žemės ūkio mašinų judėjimas. Sumažinus viršutinio dirvožemio sluoksnio tankinimą gerėja dirvožemio drėkinimas ir vėdinimas, todėl per sausras ir smarkių kritulių laikotarpius gaunamas stabilesnis derlius.