Bendrasis stebėsenos ir vertinimo planas

Apie BSVS glaustai

Europos Komisija sukūrė bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), skirtą 2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) veiklos rezultatams vertinti ir jos veiksmingumui didinti. Buvo priimtas pereinamojo laikotarpio reglamentas, kuriuo daugumos 2014–2020 m. BŽŪP nuostatų galiojimas pratęsiamas iki 2022 m. pabaigos.

Stebėsenos ir vertinimo rezultatai suteikia vertingos informacijos. Jie padeda:

• užtikrinti patikimą analitinį būsimos politikos formavimo pagrindą;
• nustatyti politikos ir programos tikslus, o tada atitinkamai įvertinti, kaip šie tikslai įgyvendinami ilguoju laikotarpiu;
• užtikrinti atskaitomybę už viešąsias išlaidas ir yra svarbūs sprendžiant piliečiams rūpimus klausimus, susijusius su mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu.

Siekiant užtikrinti tinkamą stebėseną ir vertinimą, politiniai tikslai turi būti susiję su planuojamomis priemonėmis. BŽŪP tikslai yra užtikrinti:

• perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant pajamoms iš žemės ūkio, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui;
• tvarų gamtos išteklių valdymą ir kovos su klimato kaita veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;
• darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse.

2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos stebėsenos ir vertinimo sistema

Stebėsena

BSVS stebėsenos elemento paskirtis – suteikti pagrindinę informaciją apie BŽŪP įgyvendinimą. Komisija stebi dabartinius pokyčius žemės ūkio rinkose, kaimo plėtros ir BŽŪP lėšų naudojimo srityse.

Siekiant pagrįsti BŽŪP veiklos rezultatų vertinimą, buvo nustatytos kelios rodiklių rūšys.

• Konteksto rodikliai, kuriais remiantis apibūdinama bendroji su politika susijusi informacija (pvz., turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas arba informacija apie vidutinį ūkių valdytojų amžių).
• Pajamų paramos ir rinkos priemonių produkto rodikliai, kuriais remiantis pateikiama informacija apie tokius dalykus kaip BŽŪP pajamų paramos gavėjų skaičius.
• Produkto rodikliai, kurie padeda stebėti ES kaimo plėtros politiką, pvz., viešąsias išlaidas investicijoms.
• BŽŪP pajamų paramos rezultato rodikliai, kuriais remiantis vertinamas tiesioginis ir neatidėliotinas intervencinių priemonių poveikis (pvz., ūkininkų pajamų, gautų iš pajamų paramos, procentinė dalis).
• Kaimo plėtros rezultatų rodikliai, kuriais remiantis vertinamas kaimo plėtros politikos poveikis, pavyzdžiui, dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio valdymo gerinimo srityse. Dauguma šių rodiklių taip pat yra tiksliniai rodikliai. Be to, kaimo plėtrai taikomi papildomi rezultato rodikliai yra skirti grynajam BŽŪP intervencinių priemonių poveikiui įvertinti (2021 m. atnaujinti duomenys).
• Tiksliniai rodikliai, naudojami kiekybiniams tikslams nustatyti kaimo plėtros politikos programavimo laikotarpio pradžioje (kai kurie iš jų atitinka rezultato rodiklius).
• Poveikio rodikliai, kuriais remiantis vertinamas ilgesnio laikotarpio politikos intervencinių priemonių poveikis ir kurie taip pat naudojami, kai poveikis neapsiriboja artimiausiu laikotarpiu (kai kurie iš jų taip pat įtraukti į konteksto rodiklių rinkinį).

Pasirinkti rodikliai vizualiai ir sąveikiai pateikiami rodiklių suvestinėje pagal temas, tokias kaip pajamų parama ūkininkams, klimato kaita ir oro kokybė, orientavimasis į rinką ir ekologinė gamyba.

Komisija kasmet atnaujina duomenis (jei jų yra), kad būtų nustatyti konteksto rodikliai, kurie atspindi bendrų tendencijų, galinčių daryti įtaką BŽŪP įgyvendinimui, pasiekimams ir veiklos rezultatams, aspektus.

Susijusi informacija

Konteksto rodiklių metų duomenų rinkinys

Vertinimai ir tyrimai

BSV sistemoje vertinimas yra politikos intervencinių priemonių poveikio vertinimo įrankis. Jis suteikia duomenų, reikalingų priimant sprendimus, ir padeda didinti BŽŪP intervencinių priemonių veiksmingumą, naudingumą ir efektyvumą. Be to, vertinimas padeda didinti skaidrumą, gerinti mokymąsi ir atskaitomybę.

Priemones, susijusias su pajamų parama ūkininkams ir parama tvarios žemės ūkio praktikos taikymui, taip pat su rinkos rėmimu, vertina nepriklausomi išorės rangovai. Tai atlieka mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir konsultacinės įmonės, kurių veiklą prižiūri Komisija pagal daugiametį vertinimo planą. Sutartys sudaromos viešo konkurso tvarka. Skelbimai apie konkursus ir kvietimai dalyvauti konkurse skelbiami svetainėje „Tenders Electronic Daily“.

Be to, kiekvieno vertinimo tikslas, apimtis ir laikas nustatyti vertinimo planuose, apie kuriuos piliečiai gali pateikti atsiliepimų.

Kaimo plėtros programų vertinimus atlieka ES šalys. Komisija rengia šalių parengtų ex ante ir ex post vertinimų apibendrinimus.

Siekdama užtikrinti, kad vertinimai būtų glaudžiai susieti su politikos formavimo procesu ir kad būtų laikomasi nustatytų kriterijų, Komisija parengė geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį, kuriuose išdėstyti BŽŪP vertinimo reikalavimai ir geriausia patirtis.

Vertinimo ataskaitos ir išvados suskirstytos į šešias kategorijas:

• ūkininkai ir ūkininkavimas
• aplinkos ir klimato tvarumas
• kaimo vietovės
• moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijos
• produktai ir rinkos
• reglamentavimas ir supaprastinimas.

BSVS ataskaitos

Komisija skelbia BSVS įgyvendinimo ataskaitas ir BŽŪP veiklos rezultatų vertinimo rezultatus.

Pirma 2014–2020 m. BŽŪP stebėsenos ir vertinimo ataskaita Europos Parlamentui ir ES Tarybai buvo pateikta 2018 m. (COM/2018/790 final). Ji papildyta antra ataskaita, paskelbta 2021 m. gruodžio mėn.

RSVS įgyvendinimas

2021 m. gruodžio 6 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės. Šiuo reglamentu nustatoma veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistema (RSVS), kuri BŽŪP taikoma 2023–2027 m.

Pagal RSVS remiamas politikos perorientavimas dėmesį nukreipiant nuo taisyklių laikymosi į veiklos efektyvumą ir rezultatus. Pagal šį naują veiklos efektyvumu grindžiamą įgyvendinimo modelį naudojamas bendrų veiklos rodiklių rinkinys.

Į šį bendrų veiklos rodiklių rinkinį įtraukti:

• produkto rodikliai, kurie bus naudojami BŽŪP įgyvendinimui stebėti;
• rezultato rodikliai, kurie bus naudojami ES šalių pažangai siekiant iš anksto nustatytų tikslų stebėti;
• konteksto ir poveikio rodikliai, kurie bus naudojami bendriesiems politikos rezultatams įvertinti, atsižvelgiant į BŽŪP tikslus.

Pridedamame pranešime pateikiamos papildomos rekomendacijos, kaip planuoti produkto ir rezultato rodiklius ir teikti apie juos pranešimus.

Stebėsenos ir vertinimo duomenys

2022 m. rugsėjo 6 d. priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1475, kuriuo nustatomos išsamios BŽŪP strateginių planų vertinimo ir stebėsenai bei vertinimui skirtos informacijos teikimo taisyklės. Šiuo reglamentu nustatomos bendros duomenų, kurie bus naudojami vykdant veiklos stebėseną ir vertinimą 2023–2027 m. BŽŪP įgyvendinimo laikotarpiu, rinkimo taisyklės.

Stebėsenos ir vertinimo duomenys yra viena pagrindinių RSVS ir veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio sudedamųjų dalių. Kaip stebėsenos ir vertinimo duomenys renkami penkių rūšių duomenys:

• suskirstyti duomenys apie intervencines priemones ir paramos gavėjus, t. y. duomenys, kuriais grindžiama metinė veiklos rezultatų ataskaita;
• daugiamečių žolynų santykinė dalis, kasmet nustatoma pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/126 48 straipsnio 2 dalį;
• duomenys apie intervencines priemones tam tikruose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyriuje;
• duomenys apie Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupes, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 127 straipsnio 3 dalyje;
• duomenys apie vietos veiklos grupes (VVG) ir jų veiklą, susijusią su projektu LEADER, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 15 punkte.

Išsamesnės gairės apie tai, kaip rinkti ir teikti įvairių rūšių duomenis, pateikiamos šiuose dokumentuose: