Maisto medžiagos ES žemės ūkyje
Tokios maisto medžiagos kaip azotas, kalis ir fosforas yra būtinos augalų auginimui. Maisto medžiagos gali būti naudojamos naudojant komerciniais tikslais pagamintas trąšas, taip pat organines medžiagas, tokias kaip gyvulių mėšlas.
Tačiau naudojant per daug maisto medžiagų, jos gali tapti pagrindiniu oro, dirvožemio ir vandens taršos šaltiniu, taip pat jos gali turėti neigiamą poveikį tiek biologinei įvairovei, tiek klimatui.
Vykdydama strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso ramsčių, Europos Komisija siekia, kad iki 2030 m. prarandamų maisto medžiagų sumažėtų bent 50 proc., drauge užtikrinant, kad dirvožemio derlingumas neprastėtų. Tikimasi, kad dėl to naudojamų trąšų kiekis sumažės bent 20 proc.
Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra pagrindinė priemonė remiant tvarų trąšų naudojimą žemės ūkyje, užtikrinant, kad ūkininkai galėtų išlaikyti produktyvumą ir kartu sumažinti žalingą taršos poveikį.
BŽŪP veiksmai
BŽŪP skatinamos tvarios žemės ūkio sistemos ES, suteikiant ūkininkams galimybę:
- teikti visuomenei saugius, sveikus ir tvariai pagamintus maisto produktus;
- gauti stabilias ir teisingas pajamas, atsižvelgiant į visą jų teikiamų viešųjų gėrybių asortimentą;
- apsaugoti gamtos išteklius, didinti biologinę įvairovę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.
Taikant tam tikras taisykles ir priemones, BŽŪP ūkininkams padedama tvariai naudoti maisto medžiagas.
Kompleksinė parama
Pagal kompleksinės paramos taisykles visų BŽŪP paramos gavėjų mokėjimai yra susiję su teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų rinkiniu ir gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kompleksinės paramos taisyklės, susijusios su maisto medžiagomis, apima:
- išmokų susiejimą su Nitratų direktyva (Teisės aktais nustatytas valdymo reikalavimas 1);
- GAAB, skirtą vandens ir dirvožemio apsaugai, kuri apima atsakingą maisto medžiagų naudojimą.
Kaimo plėtra
Tvarų maisto medžiagų naudojimą galima remti per kaimo plėtrą, vadinamąjį antrąjį BŽŪP ramstį. Į savo kaimo plėtros programas ES šalys gali įtraukti tam tikras naudingas priemones.
- Priemonėmis, kuriomis remiamas žinių perdavimas ir informacija, konsultavimo paslaugos ir bendradarbiavimas, gali būti plėtojamos ir skleidžiamos žinios apie saugų ir veiksmingą maisto medžiagų naudojimą;
- priemonėmis, kuriomis remiamas ekologinis ūkininkavimas, skatinamas mažesnis neorganinių trąšų naudojimas.
2023–2027 m. BŽŪP
2023–2027 m. BŽŪP įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Pagal ją žemės ūkis labiau priderinamas prie strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, susijusių su taršos maisto medžiagomis mažinimu.
BŽŪP konkretūs tikslai
Taususis maistinių medžiagų naudojimas yra svarbus siekiant tam tikrų konkrečių 2023–2027 m. BŽŪP tikslų, ypač susijusių su klimato kaita, gamtos ištekliais ir biologine įvairove.
BŽŪP strateginiai planai
Savo BŽŪP strateginiuose planuose ES šalys turi galimybę lanksčiai pritaikyti strategijas ir intervencines priemones, kurios gali pagerinti maisto medžiagų valdymą nacionaliniu lygmeniu pagal ES tikslus.
Nauja žalioji struktūra
Į 2023–2027 m. BŽŪP įtrauktos sugriežtintos taisyklės ir padidintos galimybės, skatinančios veiksmingai naudoti maisto medžiagas. Pavyzdžiui, griežtesnės 2023–2027 m. BŽŪP sąlygos yra tvirtesnis privalomų reikalavimų, susijusių su tinkamu maisto medžiagų naudojimu, pagrindas. Be to, didelė 2023–2027 m. BŽŪP biudžeto dalis yra skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis gali būti remiama savanoriška ūkininkų veikla, kuri yra platesnio užmojo nei teisinis pagrindas ir kuri prisideda prie tausiojo maisto medžiagų naudojimo.
2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė preliminarų ekologinių sistemų sąrašą. Teikdamos ūkių konsultavimo paslaugas, ES šalys ne vėliau kaip nuo 2024 m. pateiks Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti (FaST). Tai skaitmeninė priemonė, kuria galima naudotis išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir staliniuose kompiuteriuose.
FaST bus sujungti ūkininkų duomenys ir rankiniu būdu įvesti duomenys, kad pagal maisto medžiagų valdymo planą būtų galima jiems pateikti pritaikytas pasėlių tręšimo rekomendacijas. Be to, iš paramos kaimo plėtrai ir toliau bus finansuojamos žemės tvarkymo išmokos, investicijos, žinių kūrimas, inovacijos ir bendradarbiavimas, susijęs su maisto medžiagų valdymu.
Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos
Komisija remia mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės srityse, daugiausia dėmesio skiriant tvariai pirminei gamybai ir vandens, maisto medžiagų ir atliekų sritims.
Ūkių konsultavimo sistemoje dalijamasi žiniomis apie naujus pokyčius, o ūkininkai konsultuojami geriausios maisto medžiagų naudojimo patirties klausimais.
Teisinis pagrindas
Kompleksinę paramą reglamentuoja bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės, nurodytos Reglamente (ES) 1306/2013, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 809/2014 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 640/2014.
Tiesioginių žalinimo išmokų taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 1307/2013, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 639/2014 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 641/2014.
ES parama kaimo plėtrai gaunama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kaip nurodyta Reglamente (ES) 1305/2013.
