IPARD III įgyvendinimas ir platesnės iniciatyvos

Kiekviena IPARD finansinę paramą gaunanti šalis turi įsteigti IPARD III stebėsenos komitetą.

Stebėsenos komitetą turi proporcingai sudaryti atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų ir įstaigų atstovai bei kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos partnerius bei pilietinę visuomenę.

Pagrindinės IPARD III stebėsenos komiteto funkcijos:

• peržiūrėti programos įgyvendinimo veiksmingumą, efektyvumą, kokybę, koordinavimą ir atitiktį reikalavimams;
• vertinti pažangą, padarytą siekiant programos tikslų.

ES BŽŪP tinklas

ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tinklas yra forumas, kuriame nacionaliniai BŽŪP tinklai, organizacijos, administracijos, tyrėjai, verslininkai ir specialistai, besidomintys žemės ūkiu, miškininkyste ir kaimo vietovėmis, gali dalytis žiniomis ir informacija (pvz., vykdydami tarpusavio mokymąsi, keisdamiesi idėjomis, žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais). Tinklo parama skiriama:

• BŽŪP strateginių planų rengimui ir įgyvendinimui,
• keitimuisi inovacijomis ir žiniomis, be kita ko, įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI),
• įgūdžių tobulinimui,
• žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (AKIS) metodų stiprinimui ir
• BŽŪP vertinimui ir stebėsenai.

Pagal techninės pagalbos priemonę IPARD skatina imtis veiklos, panašios į vykdomą nacionalinių kaimo plėtros tinklų šalyse kandidatėse.

Kaimų lygmens tinklai, skirti vietos LEADER iniciatyvoms

Kaimų lygmens kaimo plėtros tinklai atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir įgyvendinant IPARD remiamas LEADER iniciatyvas. Pagrindinis projekto LEADER – integruotos teritorinės plėtros priemonės – tikslas yra suburti įvairius sektorius apimančius privačius ir viešuosius suinteresuotuosius subjektus į vietos veiklos grupes. Šios grupės rengia savo vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama gerinti bendruomenių vystymąsi, didinti socialinį kapitalą ir prisidėti prie vietos kaimų ekonominės, socialinės, kultūrinės ir aplinkosaugos pažangos.

ES vietos veiklos grupių sąraše pateikiami sėkmingų LEADER plėtros iniciatyvų ES kontaktiniai duomenys ir tų iniciatyvų pavyzdžiai.

IPARD vaidmuo įgyvendinant Europos žaliąjį kursą

Lengvatomis besinaudojančios šalys yra įsipareigojusios siekti žemės ūkio sektoriaus pertvarkos (žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos), kad kuo labiau sumažėtų jo neigiamas poveikis aplinkai ir klimatui, o piliečiams ir eksporto rinkoms būtų užtikrintas įperkamas ir sveikas maistas. PNPP kaimo plėtros programos (IPARD) padės paramą gaunančioms šalims siekti šių tikslų.

PNPP III teisinėje sistemoje kaip vienas iš pagrindinių principų nurodytas tvarumas. Jis taip pat įtvirtintas PNPP paramos kaimo plėtrai tiksluose, be kita ko siekiama:

• didinti ūkių gamybos tvarumą, kartu geriau atliepiant visuomenės poreikius gauti saugų, maistingą ir tvarų maistą,
• švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, skatinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir prisidėti prie aplinkos apsaugos.

IPARD III sistemoje numatyta įvairių priemonių, galinčių padėti siekti šių tikslų, taip pat bendrų uždavinių ir uždavinių, nustatytų žaliajame kurse ir Vakarų Balkanų žaliojoje darbotvarkėje.

Dvi iš IPARD III priemonių yra skirtos išskirtinai aplinkos apsaugai ir gerinimui, taip pat klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos.

• Tai Agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo priemonė ir
• miškų kūrimo ir apsaugos priemonė.

Pagal šias priemones paramos gavėjai įgyvendina veiksmus, kuriais viršijami teisiniai įsipareigojimai ir kurie suteikia papildomos naudos aplinkai ir klimatui.

IPARD III investavimo priemonės turi didelį potencialą skatinti žaliąją pertvarką. Pagal šias priemones parama gali būti teikiama materialioms investicijoms, kuriomis siekiama:

• suderinimo su ES standartais (aplinkos, gyvūnų gerovės, maisto saugos),
• gerinti aplinkosauginį žemės ūkio valdų veiksmingumą,
• sukurti geresnę atliekų tvarkymo ir kaimo vietovių plėtros infrastruktūrą,
• investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir žiedinę ekonomiką.

Žaliasis kursas ir papildomos Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės dar akivaizdžiau parodė, kad ilgalaikis žemės ūkio sektoriaus tvarumas ir konkurencingumas priklauso nuo to, ar sektorius tinkamai atsižvelgia į aplinkos ir klimato aspektus, tokius kaip dirvožemio tankinimas, erozija, organinių medžiagų kiekis, maisto medžiagų nutekėjimas, cheminių medžiagų naudojimas ir ūkininkavimo poveikis biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.