Patikinimas ir auditas

Teisingo BŽŪP lėšų išmokėjimo užtikrinimas

Finansinė parama pagal BŽŪP teikiama iš dviejų pagrindinių fondų – Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Europos Komisija užtikrina, kad veiktų sistema, suteikianti galimybę gauti pagrįstą patikinimą, kad šių fondų lėšos naudojamos tinkamai, ir kad būtų galima nustatyti ir susigrąžinti bet kokius neteisėtus mokėjimus.

Patikinimo pareiškimas

Visoms ES BŽŪP išlaidoms taikomas Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas. Šiame pareiškime teigiama, kad:

• BŽŪP lėšos buvo naudotos pagal numatytą paskirtį;
• išlaidos atitinka patikimo finansų valdymo principus;
• įdiegtos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas dėl visų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

Pareiškimas kasmet skelbiamas padalinio metinėje veiklos ataskaitoje kartu su išsamiu BŽŪP išlaidų suskirstymu.

Išsami valdymo ir kontrolės sistema

Pateikdamas patikinimo pareiškimą generalinis direktorius patvirtina, kad BŽŪP išlaidoms taikoma išsami valdymo ir kontrolės sistema. Šią sistemą sudaro keturi lygmenys:

• patikimas finansų valdymas ir vidaus kontrolė ES šalyse;
• prieš išmokant lėšas atliekami išsamūs patikrinimai ir užtikrinama, kad būtų laikomasi pagrindinių Sąjungos reikalavimų;
• nepriklausomų sertifikavimo įstaigų auditai ir peržiūros;
• Europos Komisijos atliekami auditai ir sąskaitų patvirtinimas.

Vieno bendro audito principas

BŽŪP lėšų valdymo ir kontrolės sistema veikia pagal vieno bendro audito principą, pagal kurį kiekvienas lygmuo grindžiamas kitų lygmenų patikinimu. Šis principas leidžia Komisijai dinamiškai ir ekonomiškai efektyviai atlikti mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų darbo auditą ir drauge užtikrinti, kad:

• būtų veiksmingai nustatomi klaidų šaltiniai;
• tinkamai veiktų valdymo sistemos;
• būtų įgyvendinami (taisomųjų) veiksmų planai.

Šie keturi lygmenys kartu su jų rezultatais leidžia Komisijai gauti pagrįstą patikinimą, kad mokesčių mokėtojų pinigai naudojami tinkamai, kaip nustatyta ES teisėje.

Patikimas valdymas ir vidaus kontrolė

Pagal pasidalijamojo valdymo principą ES šalys yra atsakingos už įvairių schemų įgyvendinimą ir kontrolę pagal BŽŪP teisės aktus, o Komisija užtikrina, kad jos tinkamai atliktų savo darbą.

ES šalys lėšas ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams moka per nacionalines ar regionines mokėjimo agentūras. Patikinimą dėl patikimo BŽŪP lėšų valdymo suteikia:

• mokėjimo agentūrų atitiktis išsamiems akreditavimo kriterijams, nustatytiems ES lygmeniu;
• mokėjimo agentūros direktoriaus valdymo pareiškimas, prie kurio pridedamos išsamios sąskaitos;
• išlaidų pagal BŽŪP strateginius planus atveju – išlaidų ir gautų produktų atitiktis. 

Patikros

Kiekvienai EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai paramos schemai mokėjimo agentūros taiko griežtą patikrų sistemą.

Kiekvienos paramos schemos valdymo ir kontrolės sistemoms būdingi tam tikri bendri ypatumai. Šioms sistemos taikomos specialios taisyklės, pritaikytos prie jų ypatumų. Sistemose paprastai numatytos sistemingos patikros, skirtos, be kita ko, sritims, kuriose klaidų rizika yra didžiausia. ES šalys turi užtikrinti, kad būtų atliekamos reikiamo lygio patikros, būtinos veiksmingam rizikos Sąjungos finansiniams interesams valdymui. Atitinkama institucija tikrinamus pareiškėjus turi atrinkti iš visų pareiškėjų, įtraukdama, kai tikslinga, atsitiktinai atrinktų pareiškėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą pareiškėjų grupę.

Daugumos mokėjimų ir patikrų atveju mokėjimo agentūros naudoja integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) – tarpusavyje susietų duomenų bazių rinkinį, kuris gali būti taikomas kelioms paramos schemoms. Išlaidų, kurioms taikoma IAKS, atveju mokėjimo agentūros turi atlikti administracines patikras ir patikras vietoje.

Su BŽŪP strateginiais planais nesusijusių išlaidų (pvz., išlaidų pagal Reglamentą (ES) 2022/2117) ir 2014–2022 m. EŽŪFKP išlaidų atveju mokėjimo agentūros turi atlikti:

• išsamią administracinę 100 % paramos paraiškų kontrolę;
• 1–100 % operacijų imties patikras vietoje, atsižvelgdamos į su atitinkama schema susijusią riziką;
• kryžmines patikras su kitomis duomenų bazėmis, jei manoma, kad tai tikslinga.

Sertifikavimo įstaigos

Sertifikavimo įstaigos yra nepriklausomi auditoriai, paskirti nacionaliniu lygmeniu pagal ES specifikacijas. Šių įstaigų vaidmuo – tikrinti ir sertifikuoti mokėjimo agentūrų veiklą.

Sertifikavimo įstaigos kasmet pateikia nuomonę, parengtą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus, kurioje nurodoma, ar:

• mokėjimo agentūrų sąskaitose pateikiamas tikras ir teisingas vaizdas;
• valstybių narių įdiegtos valdymo sistemos veikia tinkamai;
• su produkto rodikliais susijusi veiklos rezultatų ataskaita Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo tikslais ir su rezultato rodikliais susijusi veiklos rezultatų ataskaita Reglamento (ES) 2021/2115 128 straipsnyje nurodytos daugiametės veiklos rezultatų stebėsenos tikslais, yra teisingos;
• reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 1144/2014 nustatytų priemonių išlaidos (t. y. išlaidos, neįtrauktos į BŽŪP strateginius planus), kurias Komisijos prašoma kompensuoti, yra teisėtos ir tvarkingos.

Sertifikavimo įstaigos taip pat tikrina, ar mokėjimo agentūros laikosi akreditavimo kriterijų ir valdymo pareiškimų.

Sertifikavimo įstaigų atliekamas auditas yra vienas pagrindinių BŽŪP išlaidų patikinimo elementų, kuriuo grindžiamas tolesnis Komisijos audito darbas.

Komisijos atliekami auditai ir sąskaitų patvirtinimas

Taikydama vieno bendro audito principą, Komisija atskaitos tašku laiko sertifikavimo įstaigų darbą. Siekdama nustatyti, ar darbas yra patikimas, Komisija taip pat atlieka sertifikavimo įstaigų darbo auditą.

Galutinis patikinimo lygis – Komisijos vykdoma sąskaitų patvirtinimo procedūra, kurią sudaro:

• metinė finansinio patvirtinimo procedūra, kuri apima mokėjimo agentūrų sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą;
• metinis veiklos rezultatų patvirtinimas, kuris apima išlaidų pagal BŽŪP strateginius planus ir atitinkamų finansinių metų gautų produktų atitiktį;
• daugiametė atitikties patvirtinimo procedūra, apimanti atitikties auditus, kuriais siekiama patikrinti ES šalių valdymo sistemas ir įvertinti, ar šios sistemos veiksmingai apsaugo ES biudžetą.

Taikydama vieno bendro audito principą, Komisija atskaitos tašku laiko sertifikavimo įstaigų darbą. Komisija taip pat atlieka sertifikavimo įstaigų darbo auditą.

Jei nustatoma reikalavimų neatitinkančių išlaidų rizika, Komisija apmoka ES biudžeto finansinių nuostolių riziką taikydama finansines pataisas. Finansinės pataisos nustatomos remiantis trūkumo rimtumu, taip pat atsižvelgiant į tų trūkumų pobūdį ir ES padarytą finansinę žalą.

Europos Audito Rūmai

Europos Audito Rūmams pavesta tikrinti ES ir jos šalių išlaidas. Jie atlieka reguliarius ES finansavimo mechanizmų ir išlaidų auditus, kuriais, be kita ko, tikrinamas teisėtumas ir tvarkingumas, taip pat veiklos auditus, siekdami užtikrinti, kad pinigai būtų leidžiami taip, kaip turėtų būti, ir kad ES vidaus kontrolės sistemos būtų tinkamai parengtos.

Apsauga nuo sukčiavimo

Siekdama geriau apsaugoti BŽŪP biudžetą nuo sukčiavimo, Europos Komisija parengė specialią kovos su sukčiavimu politiką.

Pagrindiniai kovos su sukčiavimu politikos tikslai:

• didinti informuotumą apie sukčiavimą ES šalyse ir Komisijoje;
• stiprinti sukčiavimo prevenciją;
• pagerinti sukčiavimo rizikos vertinimą;
• plėtoti sukčiavimo nustatymo pajėgumus;
• teikti ES šalims sukčiavimo prevencijos ir nustatymo gaires;
• stiprinti bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Kovos su sukčiavimu strategija grindžiami ES šalių ir Europos Komisijos BŽŪP biudžeto patikimo finansų valdymo ir gero valdymo principai.

OLAF

OLAF yra ES kovos su sukčiavimu įstaiga; ji turi įgaliojimus tirti visus įtariamus sukčiavimo, korupcijos ar sunkaus nusižengimo atvejus ES institucijose arba ES lėšas gaunančiuose subjektuose. Ataskaitos OLAF gali būti pateikiamos anonimiškai ir bet kuria oficialiąja ES kalba.

Teisinis pagrindas

Reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, patikrų, užstatų ir skaidrumo.

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/127, kuriuo Reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis.