Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP) apima paramą PNPP kaimo plėtros programoms (IPARD).
IPARD daugiausia dėmesio skiriama konkrečiai į Europos Sąjungą (ES) stojančių šalių kaimo vietovėms bei žemės ūkio ir maisto sektoriams. IPARD III programos apima 2021–2027 m. laikotarpį.
Ši parama kaimo plėtrai pagal PNPP III taip pat skatina laipsnišką suderinimą su ES bendros žemės ūkio politikos taisyklėmis.
IPARD ir pasirengimo narystei parama
PNPP III tikslas – padėti paramą gaunančioms šalims priimti ir įgyvendinti politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, kurių reikia siekiant laikytis ES vertybių, palaipsniui prisiderinant prie ES taisyklių, standartų, politikos ir praktikos. Taip PNPP III prisidedama prie tų šalių stabilumo, saugumo ir gerovės, orientuojantis į jų narystės ES perspektyvą.
PNPP III prioritetai ir tikslai PNPP programavimo sistemoje apibrėžti pagal penkias temines linijas, kurios atitinka derybų skyrių grupes. 4 teminė linija „Konkurencingumas ir integracinis augimas“, kuria siekiama prisidėti prie ekonominio ir socialinio vystymosi stiprinimo, apima žemės ūkį ir kaimo plėtrą.
ES, įgyvendindama IPARD, teikia paramą gaunančioms šalims konkrečią finansinę ir techninę pagalbą subalansuotam teritoriniam vystymuisi užtikrinti, keliant socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius standartus kaimo vietovėse, ir siekiant:
- didinti žemės ūkio ir maisto sektorių konkurencingumą ir gyvybingumą kuriant tokį žemės ūkį, kuris pajėgtų konkuruoti su rinkos jėgomis;
- užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą ir
- didinti atsparumą klimato kaitai.
Šiuo metu IPARD III paramą gauna Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija.
IPARD tikslai
PNPP III (2021–2027 m.) parama kaimo plėtrai prisidės siekiant šių tikslų:
- didinti žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą, laipsniškai suderinant jį su (veterinarijos, maisto saugos ir fitosanitarijos srities) ES standartais, ir didinti gamybos ūkiuose veiksmingumą ir tvarumą, o tai padės geriau tenkinti visuomenės poreikius, susijusius su saugiu, maistingu ir tvariu maistu;
- sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai, augimui ir užimtumui kaimo vietovėse, gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje ir pritraukti jaunuosius ūkininkus į žemės ūkį;
- prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir prisidėti prie aplinkos apsaugos;
- sudaryti geresnes sąlygas bendruomenių vystymuisi ir socialiniam kapitalui kaimo vietovėse ir kurti modernias žemės ūkio ir kaimo plėtros viešojo administravimo institucijas, laikantis gero valdymo principų.
PNPP III ir IPARD III siekiama padėti paramą gaunančioms šalims pradėti perėjimą prie tvarių maisto sistemų. Siekiant suderinti atitinkamų šalių teisės aktus su ES maisto saugos taisyklėmis ir ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra ES žaliojo kurso, kuriuo siekiama, kad maisto sistemos būtų sąžiningos, sveikos ir tausojančios aplinką, pagrindas, tai tampa vis svarbiau.
PNPP III ir IPARD III taip pat prisidės, kad būtų užtikrintas šių šalių aprūpinimas maistu vykdant ekonominę ir socialinę kaimo vietovių plėtrą ir kad būtų didinamas atsparumas neigiamam klimato kaitos poveikiui.
IPARD parama
ES finansavimas
2021–2027 m. laikotarpiu IPARD III programoms skirti ES asignavimai siekia 990 mln. EUR. Tačiau bendra IPARD finansuojamiems projektams išleista suma bus didesnė, nes kiekviena paramą gaunanti šalis prie bendros IPARD paramos taip pat prisideda savo nacionaliniu įnašu (nacionalinį viešąjį finansavimą). Be to, daugelio priemonių atveju patys gavėjai taip pat turi finansuoti dalį projektų išlaidų.
Orientaciniai IPARD III asignavimai
ES asignavimai IPARD III programoms preliminariai Albanijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai ir Turkijai paskirstyti taip:
| 2021 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. | 2025 m. | 2026 m. | 2027 m. | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Visos šalys | 90 | 99 | 113 | 153 | 170 | 180 | 185 | 990 |
| Albanija | 8 | 10 | 12 | 16 | 19 | 23 | 24 | 112 |
| Juodkalnija | 5 | 6 | 8 | 9 | 10 | 12 | 13 | 63 |
| Šiaurės Makedonija | 7 | 8 | 12 | 15 | 17 |
18 |
20 | 97 |
| Serbija | 20 | 25 | 31 | 43 | 54 | 57 | 58 | 288 |
| Turkija | 50 | 50 | 30 | 75 | 75 | 75 | 75 | 430 |
Visos kiekvienai programai skirtos sumos nurodomos nacionalinėse IPARD programose.
Turimos priemonės
IPARD paramą gaunančios šalys atitinkamą savo finansavimą susieja su konkrečiomis priemonėmis, įtrauktomis į IPARD III programas. ES IPARD III programavimo sistemoje numatyta 13 skirtingų priemonių, kurios išdėstytos Europos Komisijos ir kiekvienos iš IPARD paramą gaunančių šalių sudarytame sektoriniame susitarime.
Kiekviena šalis pasirenka priemones, kurios geriausiai atitinka jos konkrečius poreikius, nustatytus kaimo plėtros strategijose ir programos poreikių vertinime, ir kurios padeda įgyvendinti atitinkamus PNPP III programavimo sistemos prioritetus. Rezultatai bus vertinami atsižvelgiant į tikslus ir rodiklius.
Toliau nurodomos šios 13 priemonių.
Padeda ūkiams investuoti į pastatus ar technologijas su tikslu padidinti efektyvumą, konkurencingumą ir tvaresnę žemės ūkio gamybą.
Skirta padėti ūkininkams kartu spręsti rinkos problemas ir stiprinti savo derybinę galią gamybos ir prekybos srityje, be kita ko, vietos rinkose.
Ja siekiama užtikrinti, kad maisto perdirbimo įmonių projektai atitiktų ES saugos ir aplinkosaugos standartus.
Ja siekiama skatinti tokią ūkininkavimo valdymo praktiką ir gamybos metodus, kuriais gerinama aplinkos bei gamtos išteklių būklė ir švelninama klimato kaita ir (arba) prie jos prisitaikoma.
Pagal ją remiamos vietos veiklos grupės, atstovaujančios įvairiems daugiasektoriams privačiojo ir viešojo sektorių partneriams, joms įgyvendinant principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas vietos plėtros strategijas, kuriomis prisidedama prie ekonominio, socialinio, kultūrinio ir aplinkos gerinimo vietos vietovėse.
Ja siekiama ekonominio, socialinio ir teritorinio kaimo vietovių vystymosi plėtojant fizinę infrastruktūrą, kuri pagerintų kaimo gyventojų gyvenimo lygį ir bendrą kaimo vietovių patrauklumą.
Tai priemonė kaimo įmonėms ir ūkininkų šeimoms, siekiančioms plėtoti ne žemės ūkio veiklą ir taip kurti naujas darbo vietas, įvairinti pajamų šaltinius ir sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse.
Jos paskirtis – prisidėti gerinant žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose dirbančių asmenų profesinius įgūdžius ir kompetenciją.
Ja siekiama kurti modernias žemės ūkio ir kaimo plėtros viešojo administravimo institucijas, suteikiant paramą mokymui, analitinei veiklai, programų stebėsenai ir gebėjimų stiprinimui.
Ja siekiama stiprinti konsultavimo paslaugas, kurios padės gerinti ūkių ir labai mažų kaimo įmonių ekonominės veiklos rezultatus ir aplinkosauginį veiksmingumą.
Ja skatinama atkurti, prižiūrėti ir gerinti miškų ekosistemas, tuo pačiu metu sprendžiant klimato kaitos problemą.
Pagal ją remiamas ūkininkų bei žemės ūkio ir maisto įmonių augimas ir plėtra sudarant palankias skolinimo sąlygas ir pritraukiant privatų kapitalą.
Ja siekiama didinti žemės ūkio gamybos veiksmingumą, konkurencingumą ir tvarumą skatinant plačiau ir sparčiau naudotis esamais novatoriškais sprendimais ir priemonėmis.
Įgyvendinimas
Tam, kad IPARD lėšos būtų paskirstytos paramą gaunančioms šalims, kiekviena šių šalių turi pateikti Europos Komisijai patvirtinti daugiametę programą (IPARD programą), apimančią visą PNPP III įgyvendinimo laikotarpį. Patvirtintas programas valdo kiekvienoje paramą gaunančioje šalyje įsteigtos struktūros. Jos atitinka šiuolaikinių viešojo administravimo institucijų gero valdymo standartus, nustatytus atsižvelgiant į valdymo ir kontrolės sistemas.
Kiekvienoje paramą gaunančioje šalyje programas valdo šie subjektai:
- valdymo struktūra, sudaryta iš NĮSP paramos biuro ir apskaitos įstaigos;
- IPARD vadovaujančioji institucija ir
- IPARD agentūra.
Kiekviena paramą gaunanti šalis prie programos biudžeto prisideda teikdama nacionalinį viešąjį finansavimą, o ES įnašu bendrai finansuojamos viešosios išlaidos, faktiškai sumokėtos gavėjams.
IPARD programos įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą. Tai reiškia, kad Komisija ES finansuojamas programas paveda įgyvendinti nacionalinėms valdžios institucijoms. Tam, kad tos institucijos gautų teisę valdyti ES lėšas, prieš tai jos turi gauti Komisijos akreditaciją finansavimui įgyvendinti. Komisija akreditaciją suteikia tik tuo atveju, jei nacionalinių valdžios institucijų įstaigos pateikia įrodymų, kad yra pajėgios valdyti ES lėšas laikydamosi ES patikimo finansų valdymo principo, kuriuo užtikrinama ES finansinių interesų apsauga.
Šiuo procesu užtikrinama, kad programos būtų vykdomos, o lėšos pervedamos gavėjams. Kartu tai padeda kurti nacionalines institucijas ir stiprinti kaimo plėtros valdymą, o tai atitinka kitą IPARD tikslą – priartinti paramą gaunančių šalių administravimo institucijų veikimą prie ES standartų ir reikalavimų.
