Vienas iš garsiausių itališkų vynų SKVN „Chianti“ žinomas visame pasaulyje. Tinka prie paprastų lakštinių su pomidorų padažu, bet, žinoma, jį galima išbandyti ir su kepenėlių ar pupelių patiekalu. Intensyvus šio vyno aromatas su metais tampa dar subtilesnis.
SKVN „Chianti“ yra ryškios rubino spalvos, o su amžiumi įgyja tamsesnį atspalvį. Sausas ir harmoningas skonis po brandinimo sušvelnėja.
Kilmė
SKVN „Chianti“ vynas gaminamas Italijos Toskanos regione, kuriame vynmedžiai visuomet buvo neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Regione rasta net 10 milijonų metų senumo vynmedžių fosilijų.
Pirmieji vynuogininkystės ženklai jame siekia VIII amžių – etruskų laikotarpį (VIII–III a. pr. Kr.). Jau tuomet Toskanos vynas buvo vertinamas už regiono ribų, vežamas į Italijos pietus ir Galiją (kurios didžioji dalis vėliau tapo Prancūzija).
Ypač „Chianti“ ėmė lėtai įsitvirtinti nuo ankstyvųjų viduramžių. Kalvos tarp Florencijos ir Sienos miestų buvo vadinamos Kjančio kalnais. Ši vietovė garsėjo vyndaryste. Trys pagrindiniai jos kaimai (Kastelina, Gajolė ir Rada) sudarė Kjančio lygą (it. „Lega del Chianti“).
1716 m. ją pirmą kartą teisiškai pripažino Toskanos didysis kunigaikštis Kozimas III de Medičis, nustatęs, kad vyno pavadinimą „Chianti“ gali naudoti tik Kjančio lygos kaimų, Grevės ir jos apylinkių gamintojai.
Vėliau ribota SKVN „Chianti“ vyno gamybos vietovė po truputį plėtėsi – šiandien į ją įeina didelė centrinės Toskanos dalis, apimanti Areco, Florencijos, Prato, Pistojos, Pizos ir Sienos provincijas. Ši vietovė buvo teisiškai pripažinta kaip SKVN „Chianti“ vyno gamybos vietovė, kai jai 1967 m. rugpjūčio 9 d. buvo suteikta Italijos saugoma kilmės vietos nuoroda (DOC).
Gamyba
SKVN „Chianti“ vyno specifiškumas susijęs su regiono klimato ir geologinėmis ypatybėmis. Idealias sąlygas vynuogėms auginti sukuria šiltas Tirėnų jūros klimatas, o temperatūras sušvelnina kalvos. Aukštumose vynuogės dėl per dieną labai svyruojančios temperatūros gali išlaikyti cukraus ir rūgštingumo pusiausvyrą.
SKVN „Chianti“ vynui gaminti naudojamų veislių vynmedžiai daugiausia tradiciškai auga regione. Pavyzdžiui, pagrindinė veislė yra „Sangiovese N“. Ji turėtų sudaryti 70–100 % vynuogių.
SKVN „Chianti“ vynui gaminti naudojami vynmedžiai negali augti aukščiau negu 700 metrų virš jūros lygio. Paprastai jie auginami 200–400 metrų virš jūros lygio aukštyje. Vynmedžių auginimui netaikomi jokie ypatingi apribojimai, jei tik nepaveikiamos vynuogės ir vynmedžio savybės. Tačiau griežtai draudžiamas horizontalusis auginimas.
Šiandien yra įvairių rūšių SKVN „Chianti“ vynų, pavyzdžiui, „Chianti Superiore“ arba „Chianti Riserva“, kuriuos gaminant taikomi skirtingi brandinimo metodai arba naudojama skirtinga vynuogių sudėtis. Vis dėlto jie visi turi būti gaminami apibrėžtame kilmės regione naudojant vynuoges iš tos vietovės.