Pereiti prie pagrindinio turinio
Agriculture and rural development

Ataskaita

Europos Komisija ieško būdų, kaip išnaudoti ES baltyminių augalų auginimo teikiamas galimybes, atsižvelgiant į ūkininkų, gamintojų ir vartotojų poreikius.

Dėl augalinių baltymų gamybos ir tiekimo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje ES lygmeniu vis kyla politinių diskusijų. Ataskaitoje dėl augalinių baltymų gamybos plėtojimo Europos Sąjungoje apžvelgiama su augalinių baltymų pasiūla ir paklausa ES susijusi padėtis ir nagrinėjamos galimybės toliau plėtoti jų gamybą ekonomiškomis ir aplinką tausojančiomis priemonėmis. Joje taip pat apibendrinama Komisijos atlikta ES baltymų sektoriaus analizė.

2018 M. LAPKRIČIO 22 D.
Report: Development of plant proteins in the European Union
English
(HTML)
Parsisiųsdinti

Pagrindiniai faktai

Siekiant įvertinti dabartinę padėtį ES, 2018 m. vasario mėn. vykdyta suinteresuotųjų subjektų apklausa. Vėliau Komisija surengė keturis praktinius seminarus augalinių baltymų tema, kad aptartų mokslinius tyrimus ir inovacijas, agronominę praktiką ir naudą aplinkai, tiekimo grandinę ES sektoriuje ir paklausą įvairiuose rinkos segmentuose. Ataskaita buvo pristatyta ir aptarta 2018 m. lapkričio mėn. įvykusioje aukšto lygio konferencijoje.

Labiausiai paplitę baltymingi augalai yra sojos, ankštiniai augalai (grūdai ir pašarai) ir aliejiniai augalai. Augaliniai baltymai yra aminorūgščių šaltinis gyvuliams, todėl jie yra labai svarbi gyvūnų pašarų sudedamoji dalis ir yra labai svarbūs ES žemės ūkiui. Be to, vis daugiau baltyminių augalų maistui suvartoja žmonės – kasmet jų suvartojimas visame pasaulyje išauga beveik 7 proc. Tačiau ES labai trūksta augalinių baltymų, todėl ji importuoja didžiąją dalį ES žemės ūkio sektoriui reikalingų augalinių baltymų.

Tolesnis augalinių baltymų auginimo plėtojimas ES gali ne tik duoti ekonominės naudos ūkininkams ir maisto bei pašarų gamintojams, bet ir įvairiais aspektais pasitarnauti aplinkai ir kovai su klimato kaita. Visų pirma baltyminiai augalai padeda kaupti atmosferos azotą dirvožemyje, todėl jie yra svarbūs užtikrinant tvaresnį azoto ciklą.

Vis dėlto jau nustatyti tam tikri sunkumai, kylantys plėtojant ES augalinių baltymų sektorių, kaip antai:

  • agronominės sąlygos Europoje nėra optimalios plataus masto augalinių baltymų auginimui;
  • šių kultūrinių augalų ekonominis pelningumas Europoje;
  • ES baltyminių augalų konkurencingumas, palyginti su importuojamais augaliniais baltymais;
  • konkurencija dėl ariamosios žemės naudojimo;
  • mokslinių tyrimų, susijusių su selekcija, agronomine praktika ir įvairiais naudojimo būdais, stygius.

Pagal bendrą žemės ūkio politiką jau numatyta nemažai priemonių, kuriomis pastaraisiais metais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama augalinių baltymų gamyba ES. Tai apima žalinimo priemones, kuriomis propaguojamos ekologiniu požiūriu svarbios vietovės ir pasėlių įvairinimas, savanoriška susietoji parama, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI) tikslinę grupę.

Aukšto lygio konferencija

Ataskaita buvo pristatyta ir aptarta 2018 m. lapkričio 22–23 d. Vienoje (Austrija) vykusioje aukšto lygio konferencijoje. Renginį bendrai organizavo ES pirmininkavusi Austrija, o Europos Parlamentas dalyvavo diskusijoje.

2018 M. GRUODŽIO 19 D.
Conference report - The development of plant proteins in the European Union
English
(220.43 KB - PDF)
Parsisiųsdinti

Suinteresuotųjų subjektų apklausa

Prieš rengiant ataskaitą dėl augalinių baltymų gamybos plėtojimo Europoje atlikta suinteresuotųjų subjektų apklausa. Jos rezultatai parodė didelį susidomėjimą šia tema visoje ES. Iš viso į klausimyną atsakė daugiau kaip 440 šios srities ekspertų iš 26 valstybių narių. Apklausos rezultatai taip pat patvirtino, kad siekiant plėtoti augalinių baltymų gamybą Europoje reikia bendrų valdžios institucijų, ūkininkų ir pramonės atstovų pastangų.

Documents

 

2019 M. LAPKRIČIO 18 D.
Factsheet – EU Legumes benefit people and the planet
English
(3.23 MB - PDF)
Parsisiųsdinti