Apie susietąją pajamų paramą
Pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) palaipsniui buvo atsisakoma pajamų rėmimo išmokų gavimo ir konkrečių produktų gamybos sąsajos (jie buvo atsiejami). Taip siekta išvengti perteklinės tam tikrų produktų gamybos ir užtikrinti, kad ūkininkai reaguotų į tikrą paklausą rinkoje.
Tačiau jeigu konkretus žemės ūkio sektorius arba subsektorius patiria sunkumų, kai kuriais atvejais jis gali būti remiamas siekiant įveikti sunkumus, su kuriais jis susiduria, jei tas sektorius yra svarbus dėl socialinių, ekonominių ir (arba) aplinkosaugos priežasčių.
Susietosios pajamų paramos mechanizmo tikslas – užkirsti kelią šių sunkumų eskalavimui:
- didinti konkurencingumą;
- tvarumą ir (arba)
- kokybę.
Susietosios pajamų paramos mechanizmas ypač tinkamas tais atvejais, kai alternatyva būtų gamybos nutraukimas, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos kitoms tiekimo grandinės dalims arba susijusioms rinkoms ir potencialiai padidinti nedarbą ekonominių sunkumų ir taip patiriančiuose kaimo regionuose.
Parama mokama už atitinkamo sektoriaus (pavyzdžiui, susieto su gamyba) gyvūno vienetą arba hektarą ir jai taikomos įvairios svarbios sąlygos ir griežtos ribos, kad būtų sumažinta rinkos iškraipymo rizika.
Susietoji pajamų parama praktikoje
Paprastai (su keliomis nedidelėmis išimtimis tinkamai pagrįstais atvejais) ES šalys negali panaudoti daugiau kaip 13 proc. savo tiesioginių išmokų biudžeto susietajai pajamų paramai. Tačiau, atsižvelgiant į horizontaliuosius šio sektoriaus sunkumus ir didelę priklausomybę nuo importo ES lygmeniu, ši suma gali būti padidinta iki 2 procentinių punktų siekiant remti baltyminių augalų auginimą.
Susietosios pajamų paramos mechanizmas gali būti taikomas tik tam tikriems sektoriams, nurodytiems Reglamente (ES) 2021/2115, ir tik tais atvejais, kai ES šalys:
- pagrindžia šią paramos formą kaip intervencijos strategijos dalį savo 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose;
- pagrindžia kiekvieno tikslinio sektoriaus sunkumus;
- pagrindžia ilgalaikį paramos tikslą, pavyzdžiui, didinti konkurencingumą, kokybę ir (arba) tvarumą; ir
- pagrindžia kiekvieno tikslinio sektoriaus svarbą socialiniu, ekonominiu ir (arba) aplinkos atžvilgiu.
Į naujosios 2023–2027 m. BŽŪP pajamų rėmimo sistemą įtraukta priemonių teisingesniam finansinės paramos paskirstymui ūkininkams ir darbuotojams visoje ES užtikrinti.
ES šalys taip pat turėtų atsižvelgti į galimą paramos poveikį vidaus rinkai.
Potencialiai tinkami finansuoti sektoriai yra grūdų, aliejingųjų sėklų (išskyrus konditerijoje naudojamas saulėgrąžų sėklas), baltyminių augalų, įskaitant ankštinių augalų ir žolių mišinius, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastosios trūkažolės šaknų, vaisių ir daržovių bei trumpos rotacijos želdinių.
Visos ES šalys, išskyrus Nyderlandus, 2023–2027 m. nusprendė teikti susietąją pajamų paramą tam tikriems sektoriams. Tačiau finansavimo suma ir sektorių įvairovė įvairiose šalyse labai skiriasi.
Susietoji parama 2014–2022 m. Savanoriškoji susietoji parama
Per ankstesnį 2014–2022 m. programavimo laikotarpį ūkininkams buvo galima skirti susietąją paramą. Toliau pateikiamuose dokumentuose apžvelgiami ES šalių sprendimai dėl paramos.
