Apyniai

Apžvalga

Žodis „apyniai“ apima šias tris produktų grupes:

• šviežius arba džiovintus apynių spurgus,
• maltus arba granuliuotus apynius,
• apynių ekstraktą.

Apyniai auginami maždaug 2 600 Europos Sąjungos ūkių, jų auginimo plotai užima 26 500 hektarų, t. y. 60 proc. visų apynių auginimo plotų pasaulyje.

Apyniai auginami 14 ES šalių. Vokietijoje apynių auginimo plotai užima apie 17 000 hektarų, tai sudaro 60 proc. ES apynių auginimo plotų ir maždaug trečdalį apynių auginimo plotų visame pasaulyje. Kitos pagrindinės ES augintojos yra Čekija, Lenkija ir Slovėnija.

Visame pasaulyje, tačiau ypač Europoje, auginimo plotai traukiasi. Vieno iš priežasčių – didėjantis gaunamos alfa rūgšties kiekis ir mažėjantis jos naudojimas alui. Alfa rūgštis yra apynių sudedamoji dalis, kuri suteikia alui kartumo ir kitų skonių.

Produkcija

ES kasmet išaugina apie 50 000 tonų apynių. Jų alfa rūgšties išeiga nuolat viršija 5 000 tonų.

Kasmet apynių derlius visame pasaulyje yra nuo 80 000 iki 100 000 tonų, o tai atitinka nuo 8 000 iki 10 000 tonų alfa rūgšties. Remiantis tuo, kad vienam hektolitrui alaus reikia vidutiniškai 4,1 g alfa rūgšties, apskaičiuota, kad jos paklausa yra apie 8 000 tonų. Apynių kiekis priklauso nuo alaus rūšies, ypač nuo alaus kartumo, ir nuo naudojamų apynių rūšies. Dėl technologinės pažangos ir vartotojams vis dažniau renkantis mažiau kartų alų apynių kiekis aluje kasmet mažėja (1995 m. viename hektolitre jis vis dar buvo 6,3 g). 

Nors alaus gamybos apimtys pasaulyje auga, alfa rūgšties paklausa didėja nedaug. Kadangi šiuo metu pasiūla viršija paklausą, vidutinės kainos apynių sutarčių rinkoje ir laisvojoje rinkoje nuo 2009 m. yra gana mažos.

Susijusi informacija

Apynių derliaus ataskaitos

Išorės prekyba

ES, visų pirma Vokietija, yra vienas iš pasaulinės apynių rinkos centrų. Kalbant apie išorės prekybą, ES tradiciškai yra grynoji eksportuotoja. Per pastaruosius kelerius metus perteklius sudarė apie 20 000 tonų spurgų ekvivalento. Pagrindinė pirkėja yra Rusija, toliau – Jungtinės Valstijos ir Japonija.

Visos, išskyrus vieną, ES šalys apynių augintojos priklauso tarptautiniam apynių augintojų konventui, kuris siekia skatinti tiek gamintojus tarpusavyje, tiek gamintojus ir kitus sektoriaus veikėjus (prekybininkus ir alaus daryklas) dalytis informacija.

Apyniai ir apynių produktai į ES gali būti importuojami tik tuo atveju, jei prie jų pridėta lygiavertiškumo pažyma, išduota kilmės trečiosios šalies įgaliotos agentūros arba, jei jos nėra kilmės šalyje, jau įgaliotos agentūros, esančios už produkto kilmės šalies ribų.

Teisinis pagrindas

Bendro rinkos organizavimo reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos pagrindinės apynių sektoriui taikomos teisinės nuostatos dėl sertifikavimo, augintojų grupių ir importo.

Susijusi informacija

Atitinkami ES teisės aktai dėl apynių

Komitetai

Siekiant užtikrinti, kad Europos Komisijos vykdomam įgyvendinimo aktų priėmimui būtų taikoma ES šalių kontrolė, įvairūs komitetai, kuriuos sudaro vyriausybių atstovai ir kuriems pirmininkauja Komisijos atstovas, rengia reguliarius posėdžius.

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitete aptariami tokių sričių kaip rinkos kainų raida, gamyba ir prekyba ES ir ES nepriklausančiose šalyse klausimai.