Kova su klimato kaita

Klimato kaita ir žemės ūkis ES

Žemės ūkis atlieka teigiamą ir svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą: pasėliai, gyvatvorės ir medžiai, augantys žemės ūkio paskirties žemėje, vykstant fotosintezei iš atmosferos absorbuoja anglį, o tinkamai tvarkomame dirvožemyje saugomas anglies dioksidas.

Tačiau žemės ūkyje taip pat išmetama apie 10 proc. (438 994 MtCO2e, 2017 m.) visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES – jis rikiuojasi po energetikos, transporto, būsto ir komercijos sektorių. Ypač susijusios su žemės ūkio praktika yra dviejų tipų šiltnamio efektą sukeliančios dujos:

• metanas (CH4) – išsiskiria vykstant gyvulių virškinimo procesams, dėl mėšlo tvarkymo ir ryžių auginimo;
• azoto suboksidas (N2O) – išsiskiria žemės ūkio paskirties dirvožemį tręšiant organinėmis trąšomis ir mineraliniu azotu bei tvarkant mėšlą.

1990–2017 m. ES žemės ūkio sektorius sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 19 proc. Metano dujų, išsiskiriančių dėl galvijų žarnyno fermentacijos virškinimo sistemoje, kiekis per tą patį laikotarpį sumažėjo 21 proc.

Vykdydama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), Europos Komisija siekia užtikrinti, kad žemės ūkis svariai prisidėtų prie ES klimato politikos.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, apibrėžiamas perėjimo prie tvarios maisto sistemos, pagal kurią ūkininkai gali toliau tenkinti visuomenės maisto poreikius ir kartu saugoti klimatą, pagrindas. BŽŪP yra pagrindinė priemonė, padedanti ūkininkams šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

BŽŪP veiksmai

BŽŪP skatinamos tvarios žemės ūkio sistemos ES, suteikiant ūkininkams galimybę:

• teikti visuomenei saugius, sveikus ir tvariai pagamintus maisto produktus;
• gauti stabilias ir teisingas pajamas, atsižvelgiant į visą jų teikiamų viešųjų gėrybių asortimentą;
• apsaugoti gamtos išteklius, didinti biologinę įvairovę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Taikant tam tikras taisykles ir priemones, BŽŪP remiami klimato politikos veiksmai žemės ūkio ir miškininkystės srityse.

Kompleksinė parama

Pagal kompleksinės paramos taisykles mokėjimai visiems BŽŪP paramos gavėjams yra susieti su teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų rinkiniu ir gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kompleksinės paramos taisyklėmis gamtos ištekliai saugomi nuo vis stiprėjančios klimato kaitos, o konkrečiomis dirvožemio apsaugos taisyklėmis, pavyzdžiui, reikalavimu dėl minimalios dirvožemio dangos pagal GAAB Nr. 4, prisidedama prie anglies dioksido saugojimo.

Tiesioginės žalinimo išmokos

Pagal dabartines BŽŪP taisykles ūkininkai gauna tiesiogines žalinimo išmokas, kai prižiūri daugiamečius žolynus, imasi pasėlių įvairinimo ir 5 proc. ariamos žemės plotų skiria ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Reikalavimas, taikomas daugiamečiams žolynams, gali padėti išsaugoti organinę anglį dirvožemyje, o kai kurios ekologiniu požiūriu svarbių vietovių galimybės, pavyzdžiui, laukų pakraščiai, agrarinė miškininkystė ir žalioji danga, taip pat gali prisidėti prie anglies dioksido sekvestracijos.

Kaimo plėtra

Viena iš šešių prioritetinių kaimo plėtros (vadinamojo BŽŪP antrojo ramsčio) sričių yra siekis „skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“. Savo kaimo plėtros programose ES šalys gali prisidėti prie šios prioritetinės srities taikydamos priemones, kuriomis:

• palengvinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimas ir naudojimas;
• mažinamas žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekis;
• skatinimas anglies dioksido išlaikymas ir sekvestracija žemės ūkyje ir miškininkystėje.

ES šalys gali taikyti tam tikras priemones klimato politikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, pavyzdžiui:

• agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, pagal kurias ūkininkai gali įsipareigoti taikyti klimatui nekenkiančią praktiką ir valdymo sistemas, tokias kaip agroekologija arba agrarinė miškininkystė;
• investicijos į fizinį turtą gali būti skirtos mėšlo saugykloms, kuriose mažinamas išmetamo amoniako kiekis;
• miškininkystės plėtrai ir valdymui remti skirtas priemones, kuriomis dar labiau didinamas miškų vaidmuo sekvestruojant anglies dioksidą;
• rizikos valdymo priemonė gali būti naudojama savitarpio fondams paremti pavojingų meteorologinių reiškinių atveju;
• bendradarbiavimo, žinių perdavimo ir konsultavimo paslaugų priemonėmis skatinamos žinios ir inovacijos dėl su klimatu susijusios ūkininkavimo praktikos.

Europos kaimo plėtros tinklas palengvina keitimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą bioekonomikos ir klimato politikos veiksmų kaimo vietovėse srityse.

2023–2027 m. BŽŪP

2023–2027 m. BŽŪP įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Ši politika priartina žemės ūkį prie Europos žaliojo kurso klimato srities tikslų.

Konkretūs BŽŪP tikslai

Remiantis Komisijos pasiūlymais, vienas iš dešimties konkrečių 2023–2027 m. BŽŪP tikslų – švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat naudoti tvarią energiją ir plėsti jos tiekimą žemės ūkyje.

Strateginiai BŽŪP planai

Pagal savo BŽŪP strateginius planus ES šalys gali įgyvendinti ES klimato srities tikslus, sutelkdamos dėmesį į nacionalinius poreikius ir potencialą. Šalims suteikiama daugiau lankstumo planuojant intervencines priemones pagal vietos ir regioninius prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimus ir pasinaudojant galimybėmis sumažinti išmetamų teršalų kiekį savo žemės ūkio sektoriuose.

Nauja žalioji struktūra

2023–2027 m. BŽŪP numatyta nauja žalioji struktūra, kuri sudaro geresnes galimybes ūkininkauti nekenkiant klimatui. Pavyzdžiui, pagal vieną iš tokių patobulinimų taikomi esami reikalavimai, kaip antai daugiamečių žolynų apsaugos, tačiau tvarka sugriežtinta ir supaprastinta. Taip pat nustatyti tokie reikalavimai kaip durpynų ir šlapynių apsauga. Be to, didelė 2023–2027 m. BŽŪP biudžeto dalis skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis gali būti remiama savanoriška ūkininkų veikla, prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. 2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė preliminarų ekologinių sistemų sąrašą, įskaitant keletą klimatui naudingų veiksmų. Be to, iš paramos kaimo plėtrai ir toliau finansuojamos žemės tvarkymo išmokos, investicijos, žinių kūrimas, inovacijos ir bendradarbiavimas, susijęs su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos.

Pažangos stebėsena

Taikydama bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą Komisija pagal įvairius rodiklius renka duomenis, susijusius su žemės ūkiu ir klimato kaita. Komisijos žemės ūkio maisto produktų duomenų portale yra suvestinių, kuriose pateikiami svarbiausi aplinkos ir klimato politikos veiksmų, taip pat klimato kaitos ir oro kokybės rodikliai.

Taikant bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą taip pat lengviau atlikti įvairius vertinimus ir išorinius tyrimus, skirtus BŽŪP veiksmingumui įvertinti. 2021 m. birželio mėn. Komisija paskelbė nepriklausomą vertinimą, kuriame įvertinamas BŽŪP poveikis klimato kaitai ir išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

2023–2027 m. BŽŪP nustatyta sustiprinta veiklos rezultatų stebėjimo ir vertinimo sistema, kuri skatina didesnę atskaitomybę ir perėjimą prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio.

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos

Finansuodama mokslinius tyrimus ir inovacijas, Komisija remia modernių žemės ūkio ir miškininkystės sistemų, kurios gali prisidėti prie klimato politikos veiksmų išlikdamos produktyvios ir pelningos, kūrimą. Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ misija, skirta dirvožemio būklei gerinti, siekiama panaudoti dirvožemio galimybes švelninti klimato kaitos poveikį.

Ūkių konsultavimo sistemoje dalijamasi naujomis žiniomis ir geriausia patirtimi bei padedama ūkininkams įgyvendinti tinkamus su konkrečiomis situacijomis susijusius sprendimus.

Europos žemės ūkio inovacijų partnerystė (EIP-AGRI) sutelkia tikslines grupes, veiklos grupes, projektus, leidinius ir renginius, kad būtų skatinamos naujovės žemės ūkyje ir klimato kaitos srityje. Pagrindinės sritys apima anglies dioksido saugojimą ariamuose auginimo plotuose, agrarinę miškininkystę, išmetamų teršalų kiekio mažinimą galvijų auginimo srityje ir atsinaujinančios energijos naudojimą ūkyje.

Teisinis pagrindas

Kompleksinę paramą reglamentuoja bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės – Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014 ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014.

Tiesioginių žalinimo išmokų taisyklės nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1307/2013, Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 639/2014 ir Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 641/2014.

ES parama kaimo plėtrai teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013.