Klimato kaita ir žemės ūkis ES

Žemės ūkis atlieka teigiamą ir svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą: pasėliai, gyvatvorės ir medžiai, augantys žemės ūkio paskirties žemėje, vykstant fotosintezei, iš atmosferos absorbuoja anglį, o tinkamai tvarkomas dirvožemis saugo anglies dioksidą.

Tačiau žemės ūkis taip pat išmeta apie 10 proc. (438 994 MtCO2e, 2017) visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES ir rikiuojasi po energetikos, transporto, būsto ir komercinio sektorių. Ypač susijusios su žemės ūkio praktika yra dviejų tipų šiltnamio efektą sukeliančios dujos:

• metanas (CH4) – išsiskiria vykstant gyvulių virškinimo procesams, dėl mėšlo tvarkymo ir ryžių auginimo;
• azoto suboksidas (N2O) – išsiskiria žemės ūkio paskirties dirvožemį tręšiant organinėmis trąšomis ir mineraliniu azotu bei tvarkant mėšlą.

1990–2017 m. ES žemės ūkio sektorius sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 19 proc. Metano dujos, išsiskiriančios dėl galvijų žarnyno fermentacijos virškinimo sistemoje per tą patį laikotarpį sumažėjo 21 proc.

Vykdydama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), Europos Komisija siekia užtikrinti, kad žemės ūkis svariai prisidėtų prie ES klimato politikos.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, apibrėžiamas perėjimo prie tvarios maisto sistemos, pagal kurią ūkininkai gali toliau tenkinti visuomenės maisto poreikius ir kartu saugoti klimatą, pagrindas. BŽŪP yra pagrindinė priemonė, padedanti ūkininkams šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Dabartiniai BŽŪP veiksmai

BŽŪP skatinamos tvarios žemės ūkio sistemos ES, suteikiant ūkininkams galimybę:

• teikti visuomenei saugius, sveikus ir tvariai pagamintus maisto produktus;
• gauti stabilias ir teisingas pajamas, atsižvelgiant į visą jų teikiamų viešųjų gėrybių asortimentą;
• apsaugoti gamtos išteklius, didinti biologinę įvairovę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Taikant tam tikras taisykles ir priemones, BŽŪP remiami klimato politikos veiksmai žemės ūkio ir miškininkystės srityse.

Kompleksinė parama

Pagal kompleksinės paramos taisykles visų BŽŪP paramos gavėjų mokėjimai yra susiję su teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų rinkiniu ir gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB). Kompleksinės paramos taisyklėmis gamtos ištekliai saugomi nuo vis stiprėjančios klimato kaitos, o konkrečiomis dirvožemio apsaugos taisyklėmis, pavyzdžiui, reikalavimu dėl minimalios dirvožemio dangos pagal 4 GAAB, prisidedama prie anglies dioksido saugojimo.

Tiesioginės žalinimo išmokos

Pagal dabartines BŽŪP taisykles ūkininkai gauna tiesiogines žalinimo išmokas, kai prižiūri daugiamečius žolynus, imasi pasėlių įvairinimo ir 5 proc. ariamos žemės plotų skiria ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Reikalavimas, taikomas daugiamečiams žolynams, gali padėti išsaugoti organinę anglį dirvožemyje, o kai kurios ekologiniu požiūriu svarbių vietovių galimybės, pavyzdžiui, laukų pakraščiai, agrarinė miškininkystė ir žalioji danga, taip pat gali prisidėti prie anglies dioksido sekvestracijos.

Kaimo plėtra

Viena iš šešių prioritetinių kaimo plėtros (vadinamojo BŽŪP antrojo ramsčio) sričių yra siekis „skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“. Savo kaimo plėtros programose ES šalys gali prisidėti prie šios prioritetinės srities taikydamos priemones, kuriomis:

• palengvinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimas ir naudojimas;
• mažinamas žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekis;
• skatinimas anglies dioksido išlaikymas ir sekvestracija žemės ūkyje ir miškininkystėje.

ES šalys gali taikyti tam tikras priemones klimato politikos veiksmams ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, pavyzdžiui:

• agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, pagal kurias ūkininkai gali įsipareigoti taikyti klimatui nekenkiančią praktiką ir valdymo sistemas, tokias kaip agroekologija arba agrarinė miškininkystė;
• investicijos į fizinį turtą gali būti skirtos mėšlo saugykloms, kuriose mažinamas išmetamo amoniako kiekis;
• miškininkystės plėtrai ir valdymui remti skirtas priemones, kuriomis dar labiau didinamas miškų vaidmuo sekvestruojant anglies dioksidą;
• rizikos valdymo priemonė gali būti naudojama savitarpio fondams paremti pavojingų meteorologinių reiškinių atveju;
• bendradarbiavimo, žinių perdavimo ir konsultavimo paslaugų priemonėmis skatinamos žinios ir inovacijos dėl su klimatu susijusios ūkininkavimo praktikos.

Europos kaimo plėtros tinklas palengvina keitimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą bioekonomikos ir klimato politikos veiksmų kaimo vietovėse srityse.

Naujoji BŽŪP. 2023–2027 m.

Naujoji BŽŪP bus pradėta vykdyti 2023 m., todėl žemės ūkis labiau atitiks Europos žaliojo kurso klimato srities užmojus.

BŽŪP konkretūs tikslai

Remiantis Komisijos pasiūlymais, vienas iš devynių konkrečių naujosios BŽŪP tikslų bus siekti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat naudoti tvarią energiją ir plėsti jos tiekimą žemės ūkyje.

BŽŪP strateginiai planai

Savo BŽŪP strateginiuose planuose ES šalys gali įgyvendinti ES klimato tikslus, sutelkdamos dėmesį į nacionalinius poreikius ir potencialą. Šalys turės daugiau lankstumo planuodamos intervencines priemones pagal vietos ir regioninius prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimus ir pasinaudodamos galimybėmis sumažinti išmetamų teršalų kiekį savo žemės ūkio sektoriuose.

Nauja žalioji struktūra

Naujoji BŽŪP apims naują žaliąją struktūrą, kuri padidins klimatui palankaus ūkininkavimo galimybes. Pavyzdžiui, griežtesnės sąlygos apims esamus reikalavimus, kaip antai daugiamečių žolynų apsaugą, tačiau sugriežtinta ir supaprastinta forma. Į jas taip pat bus įtraukti tokie reikalavimai kaip durpynų ir šlapynių apsauga. Be to, didelė BŽŪP biudžeto dalis bus skirta ekologinėms sistemoms, kuriomis gali būti remiama savanoriška ūkininkų veikla, prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. 2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė preliminarų ekologinių sistemų sąrašą, įskaitant keletą klimatui naudingų veiksmų. Be to, iš paramos kaimo plėtrai ir toliau bus finansuojamos žemės tvarkymo išmokos, investicijos, žinių kūrimas, inovacijos ir bendradarbiavimas, susijęs su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos.

Stebėsenos eiga

Taikydama bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), Komisija renka įvairius duomenų rodiklius, susijusius su žemės ūkiu ir klimato kaita. Komisijos žemės ūkio maisto produktų duomenų portale yra suvestinių, kuriose pateikiami svarbiausi aplinkos ir klimato politikos veiksmų, taip pat klimato kaitos ir oro kokybės rodikliai.

Taikant BSVS, taip pat galima lengviau atlikti įvairius vertinimus ir išorinius tyrimus, skirtus BŽŪP veiksmingumui įvertinti. 2021 m. birželio mėn. Komisija paskelbė nepriklausomą vertinimą, kuriame įvertinamas BŽŪP poveikis klimato kaitai ir išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

Į naująją BŽŪP bus įtraukta sustiprinta veiklos rezultatų stebėjimo ir vertinimo sistema, kuri paskatins didesnę atskaitomybę ir perėjimą prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio.

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos

Finansuodama mokslinius tyrimus ir inovacijas, Komisija remia modernių žemės ūkio ir miškininkystės sistemų, kurios gali prisidėti prie klimato politikos veiksmų išlikdamos produktyvios ir pelningos, kūrimą. Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ misija, skirta gerai dirvožemio būklei bus siekiama panaudoti dirvožemio galimybes sušvelninti klimato kaitos poveikį.

Ūkių konsultavimo sistemoje dalijamasi naujomis žiniomis ir geriausia patirtimi bei padedama ūkininkams įgyvendinti tinkamus su konkrečiomis situacijomis susijusius sprendimus.

Europos žemės ūkio inovacijų partnerystė (EIP-AGRI) suburia tikslines grupes, veiklos grupes, projektus, leidinius ir renginius, kad būtų skatinamos naujovės žemės ūkyje ir klimato kaitos srityje. Pagrindinės sritys apima anglies dioksido saugojimą ariamuose auginimo plotuose, agrarinę miškininkystę, išmetamų teršalų kiekio mažinimą galvijų auginimo srityje ir atsinaujinančios energijos naudojimą ūkyje.

Teisinis pagrindas

Kompleksinę paramą reglamentuoja bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės: Reglamentas (ES) 1306/2013, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 809/2014, Deleguotasis reglamentas (ES) 640/2014.

Tiesioginių žalinimo išmokų taisyklės nustatytos Reglamente (ES) 1307/2013, Deleguotajame reglamente (ES) 639/2014, Įgyvendinimo reglamente (ES) 641/2014.

ES parama kaimo plėtrai gaunama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – ES reglamentas 1305/2013.