PPO apžvalga
Pasaulio prekybos organizacija (PPO), įsteigta 1995 m., yra taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos kertinis akmuo. PPO yra naryste grindžiamas organizacija, kurią sudaro 164 narės (2019 m. liepos mėn.). Jos pagrindinė veikla:
- daugiašalės derybos dėl prekybos, kuriomis siekiama laipsniškai liberalizuoti rinkas;
- pamatinių teisinių prekybos taisyklių nustatymas susitarimų forma;
- narių tarpusavio prekybos ginčų sprendimas;
- narių prekybos politikos stebėsena.
Europos Sąjunga yra PPO narė ir, būdama didžiausias pasaulyje prekybos blokas, yra pagrindinė PPO dalyvė. Europos Komisija atstovauja ES ir visų ES šalių vardu veda derybas kaip vienas subjektas. ES aktyviai remia PPO darbą nustatant daugiašales taisykles ir liberalizuojant prekybą siekdama:
- išlaikyti atviras rinkas ir Europos bendrovėms užtikrinti galimybes patekti į naujas rinkas;
- stiprinti daugiašales taisykles ir užtikrinti, kad jų laikytųsi kitos šalys;
- skatinti darnų vystymąsi prekybos srityje.
Dėl šiuo metu galiojančių taisyklių buvo suderėta Urugvajaus derybų raunde (1986–1994 m.), po kurio buvo priimta Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. PPO steigimo sutartis iš tiesų yra keletas susitarimų dėl įvairių prekybos taisyklių aspektų. Jie apima 1947 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) peržiūrą, taip pat susitarimus dėl intelektinės nuosavybės, ginčų sprendimo, techninių prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių ir, visų pirma, žemės ūkio.
Susijusi informacija
Ginčų sprendimas
PPO yra nustačiusi mechanizmą valstybių narių tarpusavio ginčams, susijusiems su PPO susitarimų įgyvendinimu, spręsti.
PPO ir žemės ūkis
Dėl žemės ūkio svarbos pasaulinei prekybai buvo sudarytas specialus susitarimas dėl žemės ūkio, kuriuo reglamentuojama vidaus parama, konkurencija eksporto srityje (visų pirma subsidijos) ir patekimas į rinką.
Sutartis dėl žemės ūkio
PPO sutarties dėl žemės ūkio tikslas – sukurti „sąžiningą ir į rinką orientuotą žemės ūkio prekybos sistemą“. Joje nustatytos visoms PPO narėms taikytinos taisyklės siekiant iš esmės laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą. Ši sutartis buvo vienas iš Urugvajaus derybų raundo metu pasiektų rezultatų ir buvo ryžtingas žingsnis siekiant labiau orientuotos rinkos pasaulio žemės ūkio srityje.
Be bendrųjų taisyklių, taikomų visoms PPO narėms, į susitarimą taip pat įtraukti konkretūs atskirų narių prisiimti įsipareigojimai, be kita ko, dėl prekybos žemės ūkio produktais ir paramos, tarifų ir tarifinių kvotų. Jie išdėstyti vadinamuosiuose sąrašuose.
Žemės ūkio komitetas prižiūri pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Komitete atstovaujama visoms PPO narėms ir jos gali konsultuotis viena su kita sutarties įgyvendinimo klausimais. Narės praneša apie savo įsipareigojimų vykdymą ir atsako į kitų narių klausimus. Pranešimų peržiūra yra viena iš pagrindinių komiteto atsakomybės prižiūrėti, kaip narės laikosi savo įsipareigojimų, sričių.
Vidaus parama ir „dėžės“
Urugvajaus derybų raundas pakeitė būdą, kuriuo vyriausybės gali formuoti vidaus žemės ūkio politiką. Sutartyje dėl žemės ūkio vidaus parama žemės ūkiui skirstoma į skirtingas rūšis, kurios dažnai apibūdinamos kaip patenkančios į skirtingas „dėžes“. Prekybą iškreipiančios paramos („geltonoji dėžė“) priemonėms taikomi apribojimai: de minimis apribojimas taikomas visoms narėms; papildomos sumos (kurias PPO apibūdino kaip bendrojo paramos dydžio arba BPD įsipareigojimus) taikomos kai kurioms narėms, remiantis išlaidomis, patirtomis iki Urugvajaus derybų raundo. Kitų rūšių paramai, kuri neturi prekybą arba gamybą iškreipiančio poveikio arba tas poveikis yra minimalus („žalioji dėžė“), ir tam tikroms gamybą ribojančioms programoms („mėlynoji dėžė“) apribojimai netaikomi.
Patekimas į rinką
Urugvajaus derybų raundo metu žemės ūkio srityje dauguma netarifinio reguliavimo priemonių pakeistos įprastais muitais, taip pat numatytas tarifų sumažinimas. Todėl Susitarime dėl žemės ūkio numatytas specialus apsaugos mechanizmas, pagal kurį esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, staiga padidėjus importui (kiekio riba) arba importo kainai nukritus žemiau nustatytos referencinės kainos (kainos riba), tam tikriems importuojamiems žemės ūkio produktams būtų galima taikyti laikinus papildomus tarifus. Trisdešimt aštuonios PPO narės, įskaitant ES, turi teisę naudotis specialiomis apsaugos priemonėmis, kaip nustatyta jų sąrašuose.
Konkurencija eksporto srityje
Pagal Sutartį dėl žemės ūkio apribotas eksporto subsidijų ir kai kurių kitų eksporto priemonių naudojimas. Tačiau 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje įvykusioje ministrų konferencijoje PPO narės pasiekė dar daugiau ir susitarė panaikinti eksporto subsidijas. Išsivysčiusios šalys tai turėjo padaryti nedelsiant (kai kurioms iš jų nustačius pereinamuosius laikotarpius iki 2020 m. pabaigos), besivystančios šalys – iki 2023 m. pabaigos, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – iki 2030 m. pabaigos. Be to, Nairobio dokumentų rinkiniu nustatytos eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisyklės.
Susijusi informacija
Konkurencijos / subsidijų eksporto srityje paaiškinimas
PPO ministrų konferencijos
Ministrų konferencija yra aukščiausias PPO sprendimų priėmimo organas. Konferencijoje, kuri paprastai rengiama kas dvejus metus, gali dalyvauti visos PPO narės, įskaitant ES. Pastaraisiais metais per dvi konferencijas padaryta svarbių pakeitimų prekybos žemės ūkio produktais srityje.
- 2013 m. Balyje imtasi keturių svarbių veiksmų. Narės pasiekė susitarimą dėl laikinos tinkamo ribojimo išlygos siekiant vesti derybas dėl nuolatinio sprendimo dėl valstybės atsargų kaupimo aprūpinimo maistu tikslais. Jos taip pat priėmė deklaraciją dėl visiško susilaikymo naudoti visų formų eksporto subsidijas ir išplėtė bendrųjų paslaugų sąrašą „žaliojoje dėžėje“. Be to, buvo priimtas sprendimas, kuriuo numatomas didesnis tarifinių kvotų administravimo skaidrumas nustatant sistemiškai nepakankamai naudojamoms kvotoms taikomą mechanizmą.
- 2015 m. Nairobyje PPO narės tęsė Balyje pradėtą darbą ir priėmė sprendimą dėl žemės ūkio produktų eksporto subsidijų panaikinimo ir eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisyklių nustatymo. Jos taip pat susitarė tęsti derybas dėl žemės ūkio, valstybės atsargų kaupimo aprūpinimo maistu tikslais ir patekimo į rinką, taip pat susijusio besivystančioms šalims skirto specialaus apsaugos mechanizmo.
2020 m. dėl COVID-19 pandemijos atidėta 12-oji ministrų konferencija įvyko 2022 m. birželio 12–17 d. Ženevoje (Šveicarija). Žemės ūkio srities priemonių rinkinį žemės sudarė Ministrų deklaracija dėl reagavimo į ekstremaliąją maisto stygiaus padėtį (WT/MIN(22)/28) ir Ministrų sprendimas dėl draudimų ar apribojimų netaikymo vykdant Pasaulio maisto programos (PMP) humanitarinei pagalbai skirto maisto pirkimų (WT/MIN(22)/29). Abiem šiais dokumentais reaguojama į tarptautinės bendruomenės raginimus PPO narėms imtis neatidėliotinų veiksmų dabartinėms aprūpinimo maistu problemoms spręsti.
ES žemės ūkis
ES pertvarkė savo paramos žemės ūkiui programą siekdama toliau plėtoti rinka grindžiamą sąžiningą ir skaidrią politiką. Šis procesas prasidėjo prieš Urugvajaus derybų raundą ir tęsiasi iki šios dienos. Juo skatinama naudoti mažiau prekybą iškreipiančias politikos priemones. Didžioji dalis paramos dabar skiriama ūkininkams atsietųjų tiesioginių išmokų forma nenustatant įpareigojimo gaminti. Toliau pateiktoje diagramoje parodytas ES politikos pokytis nuo „geltonosios dėžės“ priemonių pereinant prie prekybos neiškreipiančios „žaliosios dėžės“ paramos. Kitose toliau pateiktose diagramose parodyti kitų pagrindinių prekybos partnerių pokyčiai.
ES vidaus paramos pokyčiai
Kitų narių vidaus paramos, apie kurią pranešta, pokyčiai
Derybos
Procedūra
Dabartinis derybų raundas pradėtas 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje (Kataras). Vadinamajame Dohos derybų raunde arba Dohos vystymosi darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta tolesniam prekybos liberalizavimui kartu sudarant palankesnes sąlygas besivystančioms šalims integruotis į PPO daugiašalę sistemą. Nepaisant ES pastangų, derybos žemės ūkio srityje sustojo. Dėl ekonominio vystymosi lygių pokyčių itin išaugo kai kurių besivystančių šalių kaip pagrindinių eksportuotojų ir dalyvių svarba žemės ūkio prekyboje. Derybos visų pirma blokuojamos dėl kai kurių PPO narių nenoro pertvarkyti savo žemės ūkio politiką.
Tačiau PPO narės toliau veda derybas, kad būtų pertvarkyta prekyba žemės ūkio produktais. Derybos vyksta Žemės ūkio komiteto specialiosiose sesijose siekiant pateikti pasiūlymus PPO ministrų konferencijose.
ES prioritetai derybose žemės ūkio klausimais
ES toliau skatins daugiašališkumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. PPO ir taisyklėmis grindžiama bei įtrauki tarptautinės prekybos sistema yra gyvybiškai svarbios pasauliniam aprūpinimui maistu ir vystymuisi. Kalbant apie prekybą žemės ūkio produktais, ES toliau sieks, kad sistema taptų sąžiningesnė ir skaidresnė. ES prioritetai dėl Sutarties dėl žemės ūkio trijų ramsčių yra šie:
Vidaus parama: prekybą iškreipiančių priemonių mažinimas yra svarbus žingsnis siekiant sąžiningesnės prekybos žemės ūkio produktais sistemos. ES pertvarkė savo vidaus paramos sistemą; dabar paramą daugiausia sudaro prekybos neiškreipiančios priemonės. Dėl to pagerėjo žemės produktų rinkos ir prekybos veikimas. ES toliau ragins kitas nares padaryti tą patį.
Patekimas į rinką: žemės produktų patekimas į rinką yra pasaulinės prekybos sistemos dalis. Galimybes patekti į rinką gerinti PPO lygiu geriausiai būtų vedant įtraukias ir visapusiškas derybas, kurios apimtų tiek žemės ūkio produktų, tiek ne žemės ūkio produktų patekimą į rinką ir paslaugas. Patekimo į rinką klausimai paprastai taip pat yra dvišalių derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų dėmesio centre.
Konkurencija eksporto srityje: ES mano, kad tolesnės derybos turėtų būti grindžiamos Nairobyje padarytais veiksmais, t. y. kalbant apie tolesnes eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisykles.
