Skip to main content
Agriculture and rural development

Pasaulio prekybos organizacija ir ES žemės ūkis

Išsamesnė informacija apie tai, kaip ES remia PPO darbą, apie Sutartį dėl žemės ūkio ir ES prioritetus derybose žemės ūkio klausimais.

PPO apžvalga

Pasaulio prekybos organizacija (PPO), įsteigta 1995 m., yra taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos kertinis akmuo. PPO yra naryste grindžiamas organizacija, kurią sudaro 164 narės (2019 m. liepos mėn.). Jos pagrindinė veikla:

  • daugiašalės derybos, kuriomis siekiama laipsniškai liberalizuoti rinkas;
  • pamatinių teisinių prekybos taisyklių nustatymas susitarimų forma;
  • valstybių tarpusavio prekybos ginčų sprendimas;
  • narių prekybos politikos stebėsena.

Europos Sąjunga yra PPO narė ir, būdama didžiausias pasaulyje prekybos blokas, yra pagrindinė PPO dalyvė. Europos Komisija atstovauja ES ir visų ES šalių vardu veda derybas kaip vienas subjektas. ES aktyviai remia PPO darbą nustatant daugiašales taisykles ir liberalizuojant prekybą siekdama:

  • išlaikyti atviras rinkas ir Europos bendrovėms užtikrinti galimybes patekti į naujas rinkas;
  • stiprinti daugiašales taisykles ir užtikrinti, kad jų laikytųsi kitos šalys;
  • skatinti darnų vystymąsi prekybos srityje.

Dėl šiuo metu galiojančių taisyklių buvo suderėta Urugvajaus derybų raunde (1986–1994 m.), po kurio buvo priimta Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. PPO steigimo sutartis iš tiesų yra keletas susitarimų dėl įvairių prekybos taisyklių aspektų. Jie apima 1947 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) peržiūrą, taip pat susitarimus dėl intelektinės nuosavybės, ginčų sprendimo, techninių prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių ir, visų pirma, žemės ūkio.

Susijusi informacija

ES prekyba ir PPO

ES atstovybė PPO

Ginčų sprendimas

PPO yra nustačiusi mechanizmą valstybių narių tarpusavio ginčams, susijusiems su PPO susitarimų įgyvendinimu, spręsti.

Ginčų sprendimas ir bylos

PPO ir žemės ūkis

Dėl žemės ūkio svarbos pasaulinei prekybai buvo sudarytas specialus susitarimas dėl žemės ūkio, kuriuo visų pirma reglamentuojama vidaus parama, eksporto subsidijos ir patekimas į rinką.

Sutartis dėl žemės ūkio

PPO sutarties dėl žemės ūkio tikslas – sukurti „sąžiningą ir į rinką orientuotą žemės ūkio prekybos sistemą“. Joje nustatytos visoms PPO narėms taikytinos taisyklės siekiant iš esmės laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą. Ši sutartis buvo vienas iš Urugvajaus derybų raundo metu pasiektų rezultatų ir buvo ryžtingas žingsnis siekiant labiau orientuotos rinkos pasaulio žemės ūkio srityje.

Ją sudaro bendrosios taisyklės, taikomos visoms PPO narėms. Be to, sąrašuose išdėstyti atskirų narių prisiimti konkretūs įsipareigojimai, įskaitant dėl prekybos žemės ūkio produktais ir paramos, taip pat tarifai ir tarifinės kvotos.

Žemės ūkio komitetas prižiūri pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Komitete atstovaujama visoms PPO narėms ir jos gali konsultuotis viena su kita sutarties įgyvendinimo klausimais. Narės praneša apie savo įsipareigojimų vykdymą ir atsako į kitų narių klausimus. Pranešimų peržiūra yra viena iš pagrindinių komiteto atsakomybės prižiūrėti, kaip narės laikosi įsipareigojimų, sričių.

Vidaus parama ir „dėžės“

Urugvajaus derybų raundas pakeitė būdą, kuriuo vyriausybės gali formuoti vidaus žemės ūkio politiką. Sutartyje dėl žemės ūkio vidaus parama žemės ūkiui skirstoma į skirtingas rūšis, kurios dažnai apibūdinamos kaip patenkančios į skirtingas „dėžes“. Prekybą iškreipiančios paramos („geltonoji dėžė“) priemonėms taikomi apribojimai: de minimis apribojimas taikomas visoms narėms; papildomos sumos (kurias PPO apibūdino kaip bendrojo paramos dydžio arba BPD įsipareigojimus) taikomos kai kurioms narėms, remiantis išlaidomis, patirtomis iki Urugvajaus derybų raundo. Kitų rūšių paramai, kuri neturi prekybą arba gamybą iškreipiančio poveikio arba tas poveikis yra minimalus („žalioji dėžė“), ir tam tikroms gamybą ribojančioms programoms („mėlynoji dėžė“) apribojimai netaikomi.

Patekimas į rinką

Urugvajaus derybų raundo metu žemės ūkio srityje dauguma netarifinio reguliavimo priemonių pakeistos įprastais muitais, taip pat numatytas tarifų sumažinimas. Savo ruožtu Sutartyje dėl žemės ūkio numatytas specialus apsaugos mechanizmas, kuriuo suteikiama galimybė taikyti laikinus papildomus tarifus tam tikrų žemės ūkio produktų importui esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigaus importo augimo atveju. Trisdešimt aštuonios PPO narės, įskaitant ES, turi teisę naudotis specialiomis apsaugos priemonėmis, kaip nustatyta jų sąrašuose.

Konkurencija eksporto srityje

Pagal Sutartį dėl žemės ūkio apribotas eksporto subsidijų ir kai kurių kitų eksporto priemonių naudojimas. Tačiau 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje įvykusioje ministrų konferencijoje PPO narės pasiekė dar daugiau ir susitarė panaikinti eksporto subsidijas. Išsivysčiusios šalys tai turėjo padaryti nedelsiant (kai kurioms iš jų nustačius pereinamuosius laikotarpius iki 2020 m. pabaigos), besivystančios šalys – iki 2023 m. pabaigos, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – iki 2030 m. pabaigos. Be to, Nairobyje priimtu sprendimu nustatytos eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisyklės.

Susijusi informacija

Konkurencijos / subsidijų eksporto srityje paaiškinimas

PPO ministrų konferencijos

Ministrų konferencija yra aukščiausias PPO sprendimų priėmimo organas. Konferencijoje, kuri paprastai rengiama kas dvejus metus, gali dalyvauti visos PPO narės, įskaitant ES. Pastaraisiais metais per dvi konferencijas padaryta svarbių pakeitimų prekybos žemės ūkio produktais srityje.

  • 2013 m. Balyje imtasi keturių svarbių veiksmų. Narės pasiekė susitarimą dėl laikinos tinkamo ribojimo išlygos siekiant vesti derybas dėl nuolatinio sprendimo dėl valstybės atsargų kaupimo aprūpinimo maistu tikslais. Jos taip pat priėmė deklaraciją dėl visiško susilaikymo naudoti visų formų eksporto subsidijas ir išplėtė bendrųjų paslaugų sąrašą „žaliojoje dėžėje“. Be to, buvo priimtas sprendimas, kuriuo numatomas didesnis tarifinių kvotų administravimo skaidrumas nustatant sistemiškai nepakankamai naudojamoms kvotoms taikomą mechanizmą.
  • 2015 m. Nairobyje PPO narės tęsė Balyje pradėtą darbą ir priėmė sprendimą dėl žemės ūkio produktų eksporto subsidijų panaikinimo ir eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisyklių nustatymo. Jos taip pat susitarė tęsti derybas dėl žemės ūkio, valstybės atsargų kaupimo aprūpinimo maistu tikslais ir patekimo į rinką, taip pat susijusio besivystančioms šalims skirto specialaus apsaugos mechanizmo.

Kita ministrų konferencija vyks 2020 m. birželio mėn. Nur Sultane (Kazachstanas).

ES žemės ūkis

ES pertvarkė savo paramos žemės ūkiui programą siekdama toliau plėtoti rinka grindžiamą, sąžiningą ir skaidrią politiką. Šis procesas prasidėjo dar prieš Urugvajaus derybų raundą ir tęsiasi iki šios dienos. Juo skatinama naudoti mažiau prekybą iškreipiančias politikos priemones. Didžioji dalis paramos dabar skiriama ūkininkams atsietųjų tiesioginių išmokų forma nenustatant įpareigojimo gaminti. Toliau pateiktoje diagramoje parodytas ES politikos pokytis nuo „geltonosios dėžės“ priemonių pereinant prie prekybos neiškreipiančios „žaliosios dėžės“ paramos. Kitose toliau pateiktose diagramose parodyti kitų pagrindinių prekybos partnerių pokyčiai.

ES vidaus paramos pokyčiai

Kitų narių vidaus paramos, apie kurią pranešta, pokyčiai

Derybos

Procesas

Dabartinis derybų raundas pradėtas 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje (Kataras). Vadinamajame Dohos derybų raunde arba Dohos vystymosi darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta tolesniam prekybos liberalizavimui kartu sudarant palankesnes sąlygas besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, integruotis į PPO daugiašalę sistemą. Nepaisant ES pastangų, derybos žemės ūkio srityje sustojo. Dėl ekonominio vystymosi lygių pokyčių itin išaugo kai kurių besivystančių šalių kaip pagrindinių eksportuotojų ir dalyvių svarba žemės ūkio prekyboje. Derybos visų pirma blokuojamos dėl kai kurių PPO narių nepasirengimo pertvarkyti savo žemės ūkio politiką.

Tačiau PPO narės toliau veda derybas, kad būtų pertvarkyta prekyba žemės ūkio produktais. Derybos vyksta Žemės ūkio komiteto specialiosiose sesijose siekiant pateikti pasiūlymus kas dvejus metus vykstančioje PPO ministrų konferencijoje.

ES prioritetai derybose žemės ūkio klausimais

ES toliau skatins daugiašališkumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. PPO ir taisyklėmis grindžiama bei įtrauki tarptautinės prekybos sistema yra gyvybiškai svarbios pasauliniam aprūpinimui maistu ir vystymuisi. Kalbant apie prekybą žemės ūkio produktais, ES toliau sieks, kad sistema taptų sąžiningesnė ir skaidresnė. ES prioritetai dėl Sutarties dėl žemės ūkio trijų ramsčių yra šie:

Vidaus parama: prekybą iškreipiančių priemonių mažinimas yra svarbus žingsnis siekiant sąžiningos prekybos žemės ūkio produktais sistemos. ES pertvarkė savo vidaus paramos sistemą; dabar paramą daugiausia sudaro prekybos neiškreipiančios priemonės. Dėl to pagerėjo žemės produktų rinkos ir prekybos veikimas. ES toliau ragins kitas nares padaryti tą patį.

Patekimas į rinką: žemės produktų patekimas į rinką yra pasaulinės prekybos sistemos dalis. Galimybes patekti į rinką gerinti PPO lygiu geriausiai būtų vedant įtraukias ir visapusiškas derybas, kurios apimtų tiek žemės ūkio produktų, tiek ne žemės ūkio produktų patekimą į rinką ir paslaugas. Patekimo į rinką klausimai paprastai taip pat yra dvišalių derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų dėmesio centre.

Konkurencija eksporto srityje: ES mano, kad tolesnės derybos turėtų būti grindžiamos Nairobyje padarytais veiksmais, t. y. kalbant apie tolesnes eksporto kreditų ir eksporto kredito garantijų, tarptautinės pagalbos maistu ir žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių taisykles.