Strandžos masyvo ąžuolų sengirių paklotę drėkina rytiniai rūkai, o lapija blizga nuo lipčiaus.
Medunešės bitės renka šią saldžią natūralią medžiagą, kad pagamintų švelnų, rudą, kiek karstelėjusį medų – „Strandzhanski manov med“, kurio pavadinimas laikomas saugoma kilmės vietos nuoroda.
Vietos bitininkai naudoja laiko patikrintus metodus ir taip užtikrina, kad medus išsaugotų natūralų skonį ir maistines medžiagas.
Kilmė
SKVN „Strandzhanski manov med“ medus renkamas ąžuolų sengirėse Strandžos masyve (Bulgarija).
Europos ir Azijos kryžkelėje plytintį masyvą supa Juodoji, Egėjo ir Marmuro jūros. Drėgnas jūrinis oras veržiasi į regioną ir kiekvieną pavasarį ir vasarą drėkina miško paklotę rytiniais rūkais.
Tokios sąlygos lemia itin turtingą ir Europoje unikalią augalijos įvairovę ir derinius. Šių miškų flora labai panaši į Kaukazo ir Mažosios Azijos Ponto kalnų florą. Čia aptinkama geltonžiedžių rododendrų, pontinių žalčialunkių, Juodosios jūros bugienių ir gyslotinių ežeinių bei įvairių vietinių gysločių, ragainių, dobilų ir švytrūnų rūšių.
Daugelis iš jų – labai senos, menančios laikus dar iki kvartero periodo (prasidėjusio prieš 2,6 mln. metų). Tuo laikotarpiu Šiaurės ir Rytų Europą dažnai dengę ledynai Strandžos nepasiekė. Todėl terciaro periodu (t. y. prieš 65 – 2,6 mln. metų) Europoje paplitusi augalija čia išliko iki mūsų dienų.
Terciaro reliktine flora vadinamos augalijos pavyzdžiai: veronica turrilliana, kaukazinė mėlynė, šalavijinis švitrūnas, taip pat kai kurie ąžuolai, kaip antai Strandžos ąžuolas (Quercus hartwissiana) ir gausiasėklis ąžuolas (Quercus polycarpa).
Dėl ekologinio turtingumo ir įvairovės Strandžos regionas aplinkosaugos požiūriu laikomas vienu svarbiausių ES. Masyvas, kuriame veikia keli gamtos draustiniai, yra įtrauktas į saugomų natūralių buveinių tinklą „Natura 2000“.
Strandžos regiono žmonės harmoningai sugyvena su juos supančia gamta. Rudas miško ir gelsvas jaurinis dirvožemis reiškia, kad užsiimti didelio masto žemdirbyste čia būtų sunku, tačiau ąžuolų miškuose gausu medunešėms bitėms reikiamo maisto, tad natūralu, kad vietos bendruomenės užsiima bitininkyste. Strandžos miško pakraščiai nusėti bitynų, daugelis kurių tebenaudoja tradicinius XIX a. bičių šiaudinius avilius ir kelmus.
Šį unikalų paveldą – medų „Strandzhanski manov med“ – 2019 m. pripažino ir ES, suteikusi jam saugomos kilmės vietos nuorodą (SKVN).
Gamyba
SKVN „Strandzhanski manov med“ medus – tikras vietinės gamtos produktas. Jo gamybos procesas yra tiesiogiai susijęs su miško ekosistemos floros ir faunos sąveika.
Jo pradžia – ąžuolų girių lapijoje, kur smulkūs vabzdžiai, pavyzdžiui, amarai ir ąžuoliniai straubliukai, minta augalų syvais ir išskiria dar saldesnę medžiagą, vadinamą lipčiumi.
Šiltas jūrinis Strandžos masyvo klimatas sudaro tobulas sąlygas lipčiui gamintis. Dėl didelės drėgmės lapai čia užauga dideli. Tai palengvina lapų transpiraciją ir padidina vabzdžių mitybos plotus. Miškus dažnai gaubiantys lengvi rūkai taip pat užtikrina, kad augalų syvai ir lipčius kuo ilgiau išsilaikytų ant lapijos; didesni rūkai syvus ir lipčių nuo medžių lapų tiesiog nuplautų.
Birželį, liepą ir rugpjūtį bitės daugiausia minta Strandžos miškų ąžuolų lipčiumi, nes nektaro turinčios gėlės tuo metu beveik nežydi. Surinktą lipčių bitės paverčia medumi, kurį saugo aviliuose miško pakraščiuose.
Kai medus aviliuose subręsta, bitininkai ištraukia korius ir sudeda juos į medsukį – centrifugą medui išsukti. Medsukyje koriai sukami dideliu greičiu, kad veikiamas išcentrinės jėgos medus atsiskirtų nuo vaškinio korio. Išsuktas medus filtruojamas, homogenizuojamas ir valomas specialiose valymo talpyklose bent 24 val.
Medus pilstomas, pakuojamas ir ženklinamas švariose specialiai pritaikytose patalpose medaus surinkimo vietoje – taip užtikrinama produkto kokybė ir atsekamumas. Susikristalizavęs medus skystinamas kaitinant ne aukštesnėje negu 42 °C temperatūroje – būtent tokia temperatūra gali būti pasiekiama avilyje išimant medų.
Palyginti su dauguma nektaro medaus rūšių, SKVN „Strandzhanski manov med“ medus yra ryškesnės spalvos ir šiek tiek kartoko skonio, kurį nulemia lipčiaus mikroflora. Lipčius taip pat lemia, kad šiame meduje gausu maistinių mikromedžiagų, pavyzdžiui, kalio, magnio ir ličio, bei antioksidantų.
Daugiau informacijos
SKVN „Strandzhanski manov med“ medus – teisinės specifikacijos
