G 20

G 20 vaidmuo

Po 2008 m. finansų krizės pasaulio lyderiai ieškojo daugiašalių sprendimų ir Vašingtone surengė pirmąjį G 20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą. Kartu G 20 narėms tenka apie 90 proc. pasaulinio BVP, 80 proc. pasaulinės prekybos ir du trečdaliai pasaulio gyventojų, taip pat apie 60 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės ir apie 80 proc. pasaulio prekybos žemės ūkio produktais.

Po 2008 m. G 20 narės bendrai nusprendė skatinti savo ekonomiką ir susilaikyti nuo protekcionistinių priemonių, taip siekdamos pagreitinti ekonomikos nuosmukio pabaigą. Tai parodė, kad tik veikdami kartu pagrindiniai veikėjai gali spręsti sparčiai kintančio pasaulio problemas ir užtikrinti ekonomikos ir finansų sistemų, kuriomis grindžiamas pasaulinis saugumas ir gerovė, stabilumą ir tęstinumą.

G 20 narės yra:

• Argentina
• Australija
• Brazilija
• Kanada
• Kinija
• Prancūzija
• Vokietija
• Italija
• Indija
• Indonezija
• Japonija
• Meksika
• Korėjos Respublika
• Rusija
• Saudo Arabija
• Pietų Afrika
• Turkija
• Jungtinė Karalystė
• Jungtinės Amerikos Valstijos
• Europos Sąjunga,

ES dalyvavimas G 20

Europos Sąjunga kartu su trimis jos valstybėmis narėmis – Italija, Prancūzija ir Vokietija – yra tikroji G 20 narė. Ispanija dalyvauja nuolatinio svečio teisėmis.

G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose ES atstovauja Europos Komisijos pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

ES tenka apie 6 proc. pasaulio gyventojų ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose pagal žmonių skaičių, kuriems ji atstovauja, Europos Sąjungą lenkia tik Kinija ir Indija. ES yra antra pagal dydį ekonominė galia, sudaranti 18,5 proc. viso pasaulinio bendrojo vidaus produkto, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios sudaro 24 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

Dėmesys žemės ūkiui

G 20 žemės ūkio ministrai susitinka prieš kiekvieną metinį aukščiausiojo lygio susitikimą ir pabrėžia pagrindines savo deklaracijos, kuri yra svarbus diskusijų pagrindas vėlesniame vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, temas. Svarbiausios bendros temos per pastarąjį dešimtmetį buvo inovacijų (ypač informacinių ir ryšių technologijų) vaidmuo žemės ūkyje, sveiko dirvožemio išsaugojimas ir tvari vandentvarka, taip pat veiksmingas prekybos ir investicijų žemės ūkyje valdymas.

Pastaraisiais metais, ypač dėl COVID-19 pandemijos, daug dėmesio skirta šioms politikos sritims:

• tvariai maisto sistemų pertvarkai;
• regioninio ir pasaulinio aprūpinimo maistu pritaikymui prie ateities reikmių, siekiant užtikrinti atsparumą laikiniems sukrėtimams ir ilgalaikiams iššūkiams, įskaitant klimato kaitą;
• maisto nuostolių ir švaistymo mažinimui;
• skaitmeninėms inovacijoms žemės ūkyje ir geresniam kokybiškų duomenų (pvz., G 20 Žemės ūkio rinkų informacinė sistemos, AMIS) naudojimui politikai formuoti;
• JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir bendros sveikatos koncepcijos rėmimui, siekiant užkirsti kelią sanitarinėms grėsmėms (pavyzdžiui, įgytam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms) plisti;
• tvariai prekybai, atsakingoms investicijoms ir skaidrumui žemės ūkio maisto produktų rinkose.

Svarbiausios datos

Naujausi ir būsimi aukščiausiojo lygio susitikimai:

• 2020 m. – Saudo Arabijoje,
• 2021 m. – Italijoje,
• 2022 m. – Indonezijoje,
• 2023 m. – Indijoje,
• 2024 m. – Brazilijoje.