Ryškiai raudoną spalvą ir karstelėjusį skonį trūkažolei „Radicchio Rosso di Treviso“ (saugoma geografinė nuoroda) suteikia šaltinio vanduo.
Italijoje laukinės trūkažolės buvo naudojamos maistui ne vieną šimtmetį, tačiau tam, kad iš kuklių pakelės gėlių jos taptų saugoma geografine nuoroda „Radicchio Rosso di Treviso“ (Trevizo raudonlapė trūkažolė), reikėjo kruopščios atrankos, novatoriško auginimo būdo ir daug rankų darbo.
Istorija
Trevizo raudonlapės trūkažolės istoriją gaubia mitai. Pasak, ko gero, poetiškiausios jos kilmės legendos, pirmoji trūkažolės sėkla nukrito ant bažnyčios stogo. Išdygusį augalą rūpestingai prižiūrėjo vietos vienuoliai. Visgi dažniausiai augalas siejamas su belgų sodininku Francesco Van den Borre, kuris itališkai trūkažolei pritaikė savo gimtosios šalies metodus. Kad ir kokia būtų tikroji istorija, 1900 m. Trevizo raudonlape trūkažole jau buvo taip didžiuojamasi, kad buvo rengiamos jai skirtos parodos.
Auginimas
Trevizo raudonlapė trūkažolė auginama tik mažame plote Italijos šiaurės rytuose – keliose atrinktose savivaldybėse aplink Trevizą, Paduvą ir Veneciją. Joms auginti naudojamas šaltinių, kurių gausu regione, vanduo. Trūkažolės gali būti ankstyvosios ir vėlyvosios. Šių skirtingų rūšių skonis ir tekstūra šiek tiek skiriasi, tačiau jų auginimo būdas panašus.
Trevizo raudonlapės trūkažolės sodinamos iki liepos pabaigos, o rudenį paliekamos laukuose iki derliaus nuėmimo. Ankstyvųjų trūkažolių derlius gali būti nuimamas bet kuriuo metu po rugsėjo pirmosios, o vėlyvosios negali būti nuimtos iki pirmųjų šalnų. Nuimtos trūkažolės nuvalomos ir pašalinami išoriniai lapai. Tuomet jos surišamos į ryšulius arba sudedamos į tinklelius arba dėžes ir laikomos saugioje vietoje, kad nebūtų pažeistos.
Taip paruoštos trūkažolės gali būti balinamos ir toliau skatinamas jų augimas. Tai joms suteikia išskirtinę spalvą ir traškumą. Jos sudedamos į tamsias talpyklas, kuriose jų stiebai mirksta visada vienodos temperatūros vietinio šaltinio vandenyje. Lapai jokiu būdu negali liesti vandens. Tai pažadina augalą ir paskatina vėl augti. Kadangi talpykloje tamsu, trūkažolės negamina chlorofilo ir jų stiebai pabąla.
Tai dar ne paskutinis etapas! Prieš parduodant daržovę kaip „Radicchio Rosso di Treviso“, dar reikia rankomis pašalinti išorinius lapus ir nupjauti apatinę dalį. Tai subtilus darbas, nes tik atsargiai pašalinus išorinius lapus trūkažolė įgauna būdingą išvaizdą ir ja galima prekiauti.