Skip to main content
Agriculture and rural development

Ekologinė gamyba ir produktai

Produktai, kuriems taikomos ES ekologinės gamybos taisyklės

Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo taisyklės taikomos žemės ūkio produktams, įskaitant akvakultūrą ir mieles. Jos apima visus gamybos proceso etapus – nuo sėklų iki galutinio perdirbto maisto produkto. Tai reiškia, kad yra konkrečios nuostatos, taikomos daugeliui produktų, pavyzdžiui:

  • sėkloms ir augalinei dauginamajai medžiagai, pvz., auginiams, šakniastiebiams ir kt., iš kurių auginami augalai ar kultūros;
  • gyviems ar neperdirbtiems žemės ūkio produktams;
  • pašarams;
  • maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams.

Be to, Reglamento (ES) 2018/848 I priede pateiktas su žemės ūkiu glaudžiai susijusių naujų produktų, kurie šiuo metu taip pat patenka į ekologinės gamybos teisės aktų taikymo sritį, sąrašas. Tai yra druskos, kamščiamedžio kamščiai iš gamtinės kamštienos, eteriniai aliejai, žaliavinė medvilnė, žaliavinė vilna ir bičių vaškas.

ES reglamentai dėl ekologinės gamybos netaikomi produktams, gautiems iš sužvejotų ar sumedžiotų laukinių gyvūnų, tačiau taikomi rinktiems laukiniams augalams, kai laikomasi tam tikrų natūralių buveinių sąlygų. Nustatytos specialios taisyklės, taikomos augalams, gyvuliams, perdirbtam maistui ir vynui, mielėms, akvakultūrai ir kt.

Reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo

Ekologinės gamybos sektoriaus teisės aktai

Ekologinės gamybos taisyklės

Ekologinė gamyba reiškia, kad laikomasi ekologinio ūkininkavimo taisyklių. Šios taisyklės parengtos remiantis bendraisiais ir konkrečiais principais, jomis siekiama skatinti aplinkos apsaugą, išsaugoti Europos biologinę įvairovę ir didinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. Šiais reglamentais reglamentuojamos visos ekologinės gamybos sritys ir jie grindžiami keliais pagrindiniais principais, kaip antai:

  • draudžiama naudoti GMO;
  • draudžiama naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę;
  • ribojamas dirbtinių trąšų, herbicidų ir pesticidų naudojimas;
  • draudžiama naudoti hormonus ir ribojamas antibiotikų naudojimas; jie naudojami tik tada, kai tai būtina gyvūnų sveikatai.

Tai reiškia, kad ekologiškų produktų gamintojai turi taikyti skirtingus dirvožemio derlingumo ir gyvūnų bei augalų sveikatos išsaugojimo metodus, įskaitant:

  • sėjomainą;
  • azotą kaupiančių augalų ir kitų žaliųjų trąšų kultūrų auginimą siekiant atkurti dirvožemio derlingumą;
  • draudimą naudoti mineralines azoto trąšas;
  • kad būtų sumažintas piktžolių ir kenkėjų poveikis, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai renkasi atsparias veisles ir rūšis bei metodus, kuriais skatinama natūrali kenkėjų kontrolė;
  • natūralios gyvūnų imunologinės apsaugos skatinimą;
  • kad būtų išsaugota gyvūnų gerovė ir sveikata, ekologiškų produktų gamintojai turi užkirsti kelią pernelyg dideliam gyvulių laikymo tankiui.

Su gyvuliais susijusios taisyklės

Norintys savo produktus parduoti kaip ekologiškus, gyvulių augintojai taip pat turi vykdyti specialias sąlygas. Šios taisyklės apima pagarbą gyvūnų gerovei ir gyvūnų šėrimą atsižvelgiant į jų mitybos poreikius ir yra skirtos gyvūnų sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Šios taisyklės taip pat padeda didinti visuomenės pasitikėjimą, nes jomis užtikrinama, kad ekologiškai auginami gyvūnai būtų laikomi atskirai nuo neekologiškai auginamų gyvūnų. Gyvulių augintojams taikomų taisyklių pavyzdžiai:

Ekologinės gamybos principų laikymasis

  • Neekologiškai užauginti gyvūnai negali būti atvežti į ūkius, išskyrus atvejus, kai yra skirti veisimui, ir jie turi atitikti specialias taisykles.
  • Kad galėtų prekiauti savo produktais kaip ekologiškais, ūkininkai savo gyvūnus privalo šerti 100 proc. ekologiškais pašarais.
  • Pašarai visų pirma turėtų būti gaunami iš ūkio, kuriame laikomi gyvūnai, arba iš to paties regiono ūkių.
  • Klonuoti gyvūnus ir arba perkelti embrionus griežtai draudžiama.
  • Augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės aminorūgštys draudžiamos.
  • Žindukliai turi būti maitinami natūraliu, pageidautina motinos, pienu.
  • Turi būti naudojami natūralūs reprodukcijos metodai, tačiau leidžiamas dirbtinis apvaisinimas.
  • Neekologiškos augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos konkrečiai leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

Gyvūnų gerovė

  • Gyvūnus prižiūrintis personalas privalo turėti reikalingų pagrindinių žinių ir įgūdžių gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikių srityje.
  • Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikymo sąlygoms, ūkininkavimo praktikai, nustatytam gyvūnų laikymo tankiui ir mažiausiam patalpų ir lauko zonų paviršiui.
  • Gyvulių skaičius turi būti ribojamas siekiant kuo labiau sumažinti per didelį nuganymą, eroziją arba taršą, kuriuos sukelia gyvūnai arba jų mėšlo pasklidimas.
  • Kai tik įmanoma, gyvūnams turėtų būti sudarytos sąlygos ganytis atvirame ore arba ganyklose.
  • Draudžiama rišti ar izoliuoti gyvulius, išskyrus atskirus gyvulius ribotam laikotarpiui ir tik dėl pagrįstų gerovės, saugumo ar veterinarinių priežasčių.
  • Neleidžiama naudoti hormonų ar panašių medžiagų, išskyrus atskiro gyvūno veterinarinio terapinio gydymo atveju.
  • Gyvūnams susirgus prireikus ir laikantis griežtų sąlygų gali būti naudojami alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus. Tai leidžiama tik tada, kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai.
  • Leidžiama naudoti imunologinius veterinarinius vaistus.

Maisto grandinės taisyklės

Taisyklės taikomos visiems gamybos, paruošimo ir platinimo etapams (nuo pirminės gamybos iki sandėliavimo, perdirbimo, transportavimo, paskirstymo ir tiekimo galutiniam vartotojui). Tai reiškia, kad visiems ekologiškiems produktams ES taikomos griežtos taisyklės „nuo ūkio iki stalo“.

Konkrečios nuostatos dėl ekologiško maisto ir pašarų perdirbimo apima:

  • perdirbtų ekologiškų produktų atskyrimą nuo neekologiškų produktų laiko ir erdvės atžvilgiu;
  • ne mažiau kaip 95 proc. sudedamųjų dalių turi būti ekologiško žemės ūkio kilmės ir taikomi griežti reikalavimai likusiems 5 proc., jei jie turi būti ženklinami ekologiniu ženklu;
  • aiškias taisykles dėl ženklinimo ir dėl ekologinės gamybos logotipo naudojimo tam tikriems produktams;
  • konkrečius medžiagų, kurių galima dėti į maistą ir pašarus, apribojimus ir ribotą patvirtintų priedų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, naudotinų ekologinėje gamyboje, sąrašą.

Ekologinėje gamyboje leidžiamos naudoti medžiagos

Vienas iš ekologinės gamybos tikslų – mažinti išorės medžiagų naudojimą. Visos medžiagos, naudojamos ekologiniame žemės ūkyje kovojant su kenkėjais ar augalų ligomis, turi būti iš anksto patvirtintos Europos Komisijos.

Be to, tvirtinant išorės medžiagas, pvz., trąšas, pesticidus ir maisto priedus, vadovaujamasi konkrečiais principais, kad ekologinėje gamyboje būtų galima naudoti tik konkrečiuose teisės aktuose išvardytas medžiagas ir junginius.

Perdirbtas maistas daugiausia gaminamas tik iš žemės ūkio kilmės ingredientų (neatsižvelgiama į pridėtą vandenį ir valgomąją druską). Taip pat taikomos šios taisyklės:

  • mikroorganizmų ir fermentų preparatai, mineralinių mikroelementų preparatai, priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kvapiosios medžiagos, vitaminai, taip pat aminorūgštys ir kiti mikroelementai, kurių dedama į maisto produktus konkrečiais mitybos tikslais, gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti pagal ekologinės gamybos taisykles;
  • nenaudojamos medžiagos ir metodai, atkuriantys savybes, prarastas perdirbant ar saugant ekologiškus pašarus, ištaisantys bet kokius aplaidumo perdirbant šiuos produktus rezultatus arba kitaip galintys klaidinti tikrojo šių produktų pobūdžio atžvilgiu;
  • neekologiški žemės ūkio ingredientai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti pagal teisės aktų priedus arba jei juos laikinai leido naudoti ES šalis.

Visų pirma, bet kuri medžiaga, įtraukta į ekologiniame žemės ūkyje naudotinų medžiagų sąrašą, turi atitikti horizontaliąsias ES taisykles ir tokią medžiagą turi būti kruopščiai įvertinti ir patvirtinti Europos Komisija, kad ją būtų galima naudoti ekologinėje gamyboje.

Vyno, akvakultūros ir hidroponikos taisyklės

Vynas

Nustatytos konkrečios ekologinės vyno gamybos taisyklės, įskaitant ekologiško vyno techninę apibrėžtį, kuri atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus.

Ekologiškas vynas turi būti gaminamas iš ekologiškų vynuogių ir mielių. Tačiau yra ir kitų apribojimų, kurie taip pat taikomi. Pavyzdžiui:

  • draudimas naudoti sorbo rūgštį ir šalinti sierą;
  • sulfitų kiekis ekologiškame vyne turi būti mažesnis už jų tradicinį ekvivalentą (priklausomai nuo liekamojo cukraus kiekio).

Akvakultūra

Taip pat nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios ekologinės akvakultūros sektorių. Pagrindiniai kriterijai:

  • griežtas didžiausias gyvūnų laikymo tankis;
  • vandens kokybės reikalavimai;
  • taisyklės, kuriose nurodoma, kad turėtų būti puoselėjama biologinė įvairovė, ir pagal kurias draudžiama skatinti nerštą dirbtiniais hormonais;
  • gyvūnai turi būti liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, kad būtų išvengta streso ir fizinių sužalojimų;
  • nuostata, kad turėtų būti naudojami ekologiški pašarai, papildyti žuvų pašarais, gautais vykdant tausiai valdomą žvejybą;
  • taikomos specialios nuostatos dėl dvigeldžių moliuskų ir jūros dumblių auginimo.

Hidroponika ir akvaponika

Pagal ES taisykles neleidžiama kaip ekologiškais prekiauti hidroponiniu būdu išaugintais augalais, išskyrus tuos atvejus, kai jie natūraliai auga vandenyje. Taip yra todėl, kad ekologinė gamyba įmanoma tik tada, kai augalai natūraliai auginami dirvožemyje. Šios taisyklės taip pat taikomos augalams, auginamiems akvaponikos sistemoje.

Tačiau akvaponikos sistemoje auginamos žuvys gali būti parduodamos kaip ekologiškos, jei laikomasi atitinkamų ekologinės akvakultūros teisės aktų.

Ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos duomenų bazės

Visi augalai ar kultūros, kuriais prekiaujama kaip ekologiškais, turi būti auginami iš augalų dauginamosios medžiagos (sėklų, šakniastiebių ir t. t.), kuri taip pat atitinka ekologinius standartus.

Tačiau kartais ūkininkams sunku rasti tinkamus ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos šaltinius. Todėl ES šalys tvarko ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos duomenų bazes, kad ūkininkai būtų geriau susieti su tiekėjais.