Bendros žemės ūkio politikos lėšos

BŽŪP lėšos ES biudžete

2020 m. gruodžio 17 d. priimtoje 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyta 1,21 trln. EUR (dabartinėmis kainomis) ir dar 808 mlrd. EUR pagal naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo priemonę. Bendra asignavimų bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) suma yra 386,6 mlrd. EUR, padalyta dviem fondams (dažnai vadinamiems dviem BŽŪP ramsčiais).

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)

EŽŪGF (BŽŪP pirmajam ramsčiui) skirta 291,1 mlrd. EUR. Iki 270 mlrd. EUR bus skirta pajamų rėmimo schemoms, o likusi dalis bus skirta žemės ūkio rinkoms remti.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

EŽŪFKP (antrasis BŽŪP ramstis) bendra asignavimų suma sudaro 95,5 mlrd. EUR. Tai apima 8,1 mlrd. EUR iš naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo priemonės, skirtos padėti įveikti COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius. 2021 m. buvo skirta apie 30 proc. ekonomikos gaivinimo lėšų, o likę 70 proc. buvo panaudoti 2022 m.

Per pirmuosius dvejus 2021–2027 m. DFP metus BŽŪP asignavimai buvo įgyvendinami pagal 2020 m. gruodžio 23 d. priimtą pereinamojo laikotarpio reglamentą, kuriuo užtikrintas sklandus perėjimas prie BŽŪP strateginių planų, kurie pradėti įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d.

BŽŪP strateginiais planais šiems dviem fondams suteikiama daugiau lankstumo ir įtraukiami Europos žaliojo kurso, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, užmojai. Iš viso 40 proc. visų BŽŪP išlaidų turi būti skirta klimato politikos veiksmams.

BŽŪP strateginiuose planuose BŽŪP finansavimo tikslai išlieka tie patys, tačiau nustatyti konkretesni tikslai, atspindintys Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriui ir kaimo plėtrai aktualius klausimus. BŽŪP strateginiai planai grindžiami šiais devyniais konkrečiais tikslais (KT):

• KT1: remti perspektyvias ūkių pajamas ir patvarumą visoje ES teritorijoje, siekiant gerinti aprūpinimą maistu;
• KT2: labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą;
• KT3: gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
• KT4: prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie tvarios energetikos plėtojimo;
• KT5: skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių – vandens, dirvožemio, oro – valdymą;
• KT6: prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;
• KT7: pritraukti jaunų ūkininkų ir lengvinti verslo plėtrą kaimo vietovėse;
• KT8: skatinti užimtumą, ekonomikos augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomiką ir tvarią miškininkystę;
• KT9: siekti, kad ES žemės ūkio sektorius geriau tenkintų visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus, ir gyvūnų gerove;
• kompleksinis tikslas, kuriuo be kita ko, siekiama skatinti žinias, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje.

Susijusi informacija

Parama žemės ūkio ir maisto sektoriams koronaviruso protrūkio atveju

Solidus BŽŪP biudžetas

BŽŪP išlaidų diagramos

Dabartiniai ir ankstesni biudžetai

Europos žemės ūkio garantijų fondas

EŽŪGF visų pirma finansuoja ūkininkų pajamų rėmimą ir rinkos priemones. 2022 m. išlaidos šiose srityse sudarė 40,95 mlrd. EUR.

Pajamų rėmimas

Pagal BŽŪP strateginius planus EŽŪGF remia ES ūkininkus taikydamas įvairių rūšių intervencines priemones atsietųjų ir susietųjų tiesioginių išmokų forma. Atsietosios tiesioginės išmokos apima bazinę pajamų paramą tvarumui didinti, papildomą perskirstomąją pajamų paramą tvarumui didinti, papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams, taip pat klimatui ir aplinkai bei gyvūnų gerovei skirtas sistemas. Susietosios išmokos apima susietąją pajamų paramą ir specialiąją išmoką už medvilnę.

Apie pajamų rėmimą

Rinkos priemonės

EŽŪGF lėšomis taip pat finansuojamos intervencinės priemonės tam tikruose sektoriuose pagal BŽŪP strateginius planus.  Intervencinės priemonės numatytos šiuose sektoriuose:

• vaisių ir daržovių;
• bitininkystės;
• vyno;
• apynių;
• alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių
• ir kituose sektoriuose (Reglamento 2021/2115 42 straipsnio f dalis).

Apie rinkos priemones

Susijusi informacija

EŽŪGF finansinės ataskaitos

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis finansuojamas BŽŪP indėlis į tvarią kaimo vietovių plėtrą, siekiant trijų ilgalaikių tikslų:

• skatinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumą;
• užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus;
• užtikrinti darnią teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą.

Pagal BŽŪP strateginius planus šie tikslai įgyvendinami taikant intervencines priemones, kurios bendrai finansuojamos EŽŪFKP ir ES šalių nacionalinių biudžetų lėšomis.

EŽŪFKP taip pat gali teikti investicinę paramą kaimo įmonėms ir projektams finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, paskolomis, garantijomis ar nuosavu kapitalu. Išsami informacija apie EŽŪFKP turimas finansines priemones pateikiama internetinėje konsultacijų platformoje „Fi-Compass“.

Apie kaimo plėtrą

Susijusi informacija

EŽŪFKP finansinės ataskaitos

BŽŪP lėšų administravimas

Nors bendra atsakomybė už BŽŪP finansų valdymą tenka Komisijai, ji paprastai neatlieka mokėjimų paramos gavėjams. Didžioji BŽŪP biudžeto dalis įgyvendinama taikant vadinamąjį pasidalijamąjį valdymą tarp Komisijos ir ES šalių, o nedidelė BŽŪP biudžeto dalis įgyvendinama pagal tiesioginio valdymo principą, t. y. tiesiogiai Komisijos.

Pasidalijamasis valdymas

99,3 proc. BŽŪP biudžeto, įskaitant asignavimus pajamoms remti, rinkos priemonėms ir kaimo plėtrai, įgyvendinama pagal Komisijos ir ES šalių pasidalijamojo valdymo principą.

ES šalių vaidmuo

Pagal pasidalijamojo valdymo principą su biudžeto vykdymu susijusios užduotys pavedamos ES šalims, kurios imasi visų būtinų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti. ES šalys yra atsakingos už ES reglamentus atitinkančios mokėjimų valdymo ir kontrolės sistemos sukūrimą. Jos turi užtikrinti, kad ši sistema veiktų veiksmingai ir galėtų užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti. Be to, šalys turi turėti IT sistemas, kuriose būtų renkami ir teikiami veiklos rezultatai, susiję su išlaidomis pagal BŽŪP strateginius planus.

Europos Komisijos vaidmuo

Komisija atlieka priežiūros vaidmenį užtikrindama, kad valdymo ir kontrolės sistemą reglamentuojanti tvarka atitiktų reikalavimus. Tuo tikslu ji tikrina, ar sistema efektyviai veikia ir, kai reikia, atlieka finansines pataisas.

ES šalys išmokas BŽŪP paramos gavėjams atlieka per oficialiai paskirtas įstaigas, vadinamas mokėjimo agentūromis. Mokėjimo agentūros yra akredituotos pagal išsamius Komisijos nustatytus kriterijus; jos turi užtikrinti visų paraiškų gauti finansavimą tinkamumą ir tinkamą išmokų ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams vykdymą.

Visos išlaidos registruojamos mokėjimo agentūrų metinėse finansinėse ataskaitose ir joms taikoma tolesnė kontrolė, patikros ir auditas pagal finansinio patvirtinimo procesą.

Tiesioginis valdymas

Maždaug 0,5 proc. BŽŪP biudžeto tiesiogiai valdo Komisija (įskaitant asignavimus ES delegacijoms ir ES vykdomosioms įstaigoms). Šiuo finansavimu numatoma:

• administracinės ir techninės paramos veikla, reikalinga BŽŪP įgyvendinti, įskaitant tyrimus ir stebėseną, auditą ir tikrinimą, taip pat žemės ūkio apskaitos IT sistemų priežiūrą;
• tarptautinių organizacijų, vykdomųjų įstaigų ir pačios Komisijos vykdoma ES žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo veikla.

Komisija taip pat teikia dotacijas su BŽŪP susijusioms informavimo priemonėms ir sudaro sutartis dėl trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, vertinimų ir tyrimų, techninės pagalbos ir mokymo, konsultacijų, konferencijų ir viešinimo. Paslaugų sutartys sudaromos paskelbus konkursus.

Konkursai

Dotacijos informavimo priemonėms

Teisinis pagrindas

Reglamentas (ES) Nr. 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos

Reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės

Reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams

Finansinis reglamentas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046.