Dešimt pagrindinių tikslų
2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra grindžiama dešimtimi pagrindinių tikslų. Daugiausia dėmesio skiriant socialiniams, aplinkos ir ekonominiams tikslams, šie tikslai yra pagrindas, kuriuo remdamosi ES šalys parengė savo BŽŪP strateginius planus.
Tikslai yra tokie:
- užtikrinti teisingas pajamas ūkininkams;
- didinti konkurencingumą;
- gerinti ūkininkų padėtį maisto grandinėje;
- kovoti su klimato kaita;
- apsaugoti aplinką;
- išsaugoti kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę;
- remti kartų kaitą;
- kurti gyvybingas kaimo vietoves;
- apsaugoti maisto produktų ir sveikatos priežiūros kokybę;
- kaupti žinias ir diegti inovacijas.
Susijusi informacija
Konkretūs BŽŪP tikslai pagal šalis
Pagrindinių politikos tikslų analizė
Siekdama paaiškinti, kuo pagrįstas kiekvienas iš šių dešimties tikslų, Europos Komisija parengė keletą santraukų. Šiose santraukose apibendrinami pagrindiniai faktai apie kiekvieną tikslą, taip pat jo aktualumas įgyvendinamai politikai.
Perspektyvių ūkių pajamų rėmimas
„2017 m. ūkininkai vidutiniškai uždirbo kiek daugiau nei pusę to, ką buvo galima uždirbti dirbant kitus darbus, palyginti su vos trečdaliu prieš dešimtmetį.“
Pagrindinis tikslas – remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje ES, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą.
Šioje santraukoje nagrinėjama dabartinė padėtis, susijusi su ES ūkių pajamomis, BŽŪP vaidmuo jas remiant, taip pat ES šalių ir sektorių skirtumai. Be to, joje aptariama, kokios priemonės yra reikalingos siekiant vieno iš pagrindinių tikslų – remti perspektyvias ūkių pajamas.
Konkurencingumo didinimas
„Spaudimas ES žemės ūkio išteklių bazei išaugo dėl maisto produktų ir pramonės prekių paklausos, kurią lemia demografiniai ir disponuojamųjų pajamų pokyčiai.“
Pagrindinis tikslas – labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai.
Šioje santraukoje pristatoma keletas skatinamųjų veiksnių ir politikos priemonių, kuriuos taikant galima paskatinti didesnį ES žemės ūkio našumą, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, naujos technologijos, kaimo plėtra ir infrastruktūra, veiksmingos konsultavimo sistemos ir tęstinis ūkių valdytojų mokymas.
Ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimas
„Žemės ūkio pridėtinės vertės dalis vertės grandinėje yra menka ir nedidėja; tai lemia didelės gamybos sąnaudos, gamybos mastų svyravimas ir naujų paslaugų diegimas.“
Pagrindinis tikslas – gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje.
Santraukoje nagrinėjama, kaip 2023–2027 m. BŽŪP gali padėti pagerinti ūkininkų padėtį taikant tokias priemones kaip ūkininkų bendradarbiavimo stiprinimas, rinkos skaidrumo didinimas ir veiksmingų kovos su nesąžininga prekybos praktika mechanizmų užtikrinimas.
Indėlis į klimato kaitos švelninimą
„ES žemės ūkio sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant įsipareigojimus, nustatytus Paryžiaus susitarime ir ES tvarumo ir bioekonomikos strategijose – sektorius turi užsibrėžti platesnio užmojo tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo srityje.“
Pagrindinis tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestraciją, taip pat skatinti tvariosios energijos naudojimą.
Šioje santraukoje nagrinėjama, kaip naujų ūkio ir dirvožemio valdymo metodų taikymas gali padėti žemės ūkio sektoriui prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo. Be to, joje nagrinėjama su klimato kaita susijusi rizika žemės ūkiui.
Efektyvus gamtos išteklių valdymas
„ES žemės ūkio paskirties dirvožemyje yra sukaupta 51 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai gerokai daugiau nei ES šalių kasmet išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.“
Pagrindinis tikslas – skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų.
Santraukoje daugiausia dėmesio skiriama dirvožemiui, kaip vienam iš svarbiausių gamtos išteklių, iš kurio gaunamos pagrindinės maistinės medžiagos, vanduo bei deguonis ir užtikrinama parama augalams. Taip pat nagrinėjami susirūpinimą dėl dirvožemio būklės keliantys klausimai ir pabrėžiama dirvožemio apsaugą skatinančios politikos svarba.
Biologinės įvairovės nykimo stabdymas ir jos didinimas
„Žemės ūkio veikla ne tik pati labai priklauso nuo įvairių rūšių biologinės įvairovės; lygiai taip pat jai tenka svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti su agrariniu kraštovaizdžiu susijusias buveines ir rūšis.“
Pagrindinis tikslas – padėti stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti, gerinti ekosistemines paslaugas ir saugoti buveines bei kraštovaizdžius.
Šioje santraukoje aptariama ES biologinės įvairovės tema, ypač daug dėmesio skiriant jos sąsajoms su dirbamos žemės kraštovaizdžiais ir kraštovaizdžio elementais. Atsižvelgiant į tai, joje apžvelgiami kai kurie žemės ūkio sektoriuje būtini pokyčiai, paaiškinamos šiuo metu turimos atitinkamos BŽŪP priemonės ir užduodami pagrindiniai susiję klausimai apie tai, kaip BŽŪP turėtų būti plėtojama ateityje.
Kartų atsinaujinimas
„Gyvybingam žemės ūkio sektoriui reikalingi kvalifikuoti ir novatoriški jauni ūkininkai, kad būtų galima reaguoti į visuomenės poreikius – nuo kokybiško maisto iki aplinkos viešųjų gėrybių.“
Pagrindinis tikslas – pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse.
Šioje santraukoje nurodomi ES jauniesiems ūkininkams kylantys iššūkiai bei jų poreikiai ir nurodoma, kaip tikslingesnė paramos sistema, grindžiama poreikių vertinimu ir kiekybiškesniais tikėtinais rezultatais, gali paskatinti kartų kaitą ir padėti jauniesiems ūkininkams sėkmingiau veikti žemės ūkio sektoriuje.
Darbo vietos, ekonomikos augimas ir lygybė kaimo vietovėse
„BŽŪP tenka svarbus vaidmuo mažinant kai kurias su nedarbu ir skurdu susijusias problemas kaimo vietovėse. Neseniai Pasaulio banko atliktu tyrimu atskleistas teigiamas politikos vaidmuo mažinant skurdą.“
Pagrindinis tikslas – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, taip pat žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę.
Šioje santraukoje nagrinėjamas BŽŪP vaidmuo kaimo ekonomikoje ir atskleidžiama, kaip pajamų rėmimas ir kaimo plėtros išlaidos padeda išsaugoti užimtumą ir gyvenimo lygį.
Visuomenės poreikių, susijusių su maistu ir sveikata, tenkinimas
„Veterinarinių antimikrobinių priemonių pardavimas 25 Europos šalyse 2011–2018 m. iš viso sumažėjo daugiau kaip 35 proc.“
Pagrindinis tikslas – gerinti ES žemės ūkio sektoriaus gebėjimą reaguoti į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant tvariai pagamintus aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
Šioje santraukoje dėmesys sutelkiamas į iššūkius, kurių kyla dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms gyvulininkystėje, glaudžias sąsajas tarp gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatos bei per maistą plintančių ligų, taip pat į ES veiksmus, kurie gali padėti ūkininkams ir ES šalims kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
Žinių kaupimas ir inovacijų diegimas
„Pagalba keitimuisi žiniomis, mokymui, konsultacijoms ir inovacijoms yra labai svarbi siekiant užtikrinti pažangų ir tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir kaimo vietoves.“
Pagrindinis tikslas – modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves: kaupti žinias, diegti inovacijas, vykdyti skaitmenizaciją ir visu tuo dalytis, taip pat skatinti ūkininkus jomis naudotis, užtikrinant geresnę prieigą prie mokslinių tyrimų, inovacijų, žinių mainų ir mokymo.
Šioje santraukoje informuojama apie siekį modernizuoti žemės ūkį plečiant bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis, taip pat gerinant žemės ūkio srities mokymą.
