Apžvalga
Europos Sąjunga yra pasaulyje pirmaujanti vyno gamintoja. 2020–2025 m. vidutinė metinė produkcija buvo 157 mln. hektolitrų. 2023 m. ji sudarė 44 proc. pasaulio vynuogių auginimo vietovių, daugiau kaip 60 proc. gamybos ir 48 proc. vartojimo. Vynas yra trečias pagal dydį ES žemės ūkio maisto produktų sektorius pagal eksportą – 2024 m. eksportuota 7,3 proc. žemės ūkio maisto produktų vertės (ES prekybos žemės ūkio maisto produktais stebėsena, 2025 m. vasario mėn.). Bendra eksportuojamų ES vynų vertė sudaro du trečdalius pasaulinės prekybos vynu.
Vyno sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį ES žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, remdamas kaimo vietoves tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Ji padeda kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse, nes kuria stabilias darbo vietas ir palaiko vietos ekonomiką, taip pat padeda išsaugoti Europos kultūros paveldą ir kraštovaizdį.
Nuo pirmojo bendro rinkos organizavimo (BRO) 1962 m. vyno rinka labai išsivystė. Politikos sistema taip pat buvo plėtojama siekiant remti naujus pokyčius, poreikius ir iššūkius. Naujausioje 2008 m. priimtoje vyno sektoriaus reformoje, peržiūrėtoje ir įtrauktoje į 2013 m. vieną BRO, buvo numatyti šie trys tikslai, kurie iš esmės buvo pasiekti:
- didinti ES vyno gamintojų konkurencingumą – stiprinti Europos vynų lyderystę ir reputaciją ir atgauti rinkos dalį tiek ES, tiek už jos ribų;
- padaryti rinkos valdymo taisykles paprastesnes, aiškesnes ir veiksmingesnes, kad būtų pasiekta geresnė pasiūlos ir paklausos pusiausvyra;
- išsaugoti geriausias Europos vyno auginimo tradicijas ir stiprinti jo socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį kaimo vietovėse.
Be bendrųjų tikslų suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti teisės aktus, keliuose teisės aktuose numatytos taisyklės, kurios padeda veikti ES vynų rinkai.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/273 nustatyta tvarkingo ES vynuogynų augimo 2016–2030 m. laikotarpiu sistema, pagal kurią išduodami leidimai sodinti vynmedžius, kad konkurencingi gamintojai galėtų iki tam tikrų ribų padidinti gamybą. Reglamentu (ES) 2021/2117 leidimų išdavimo sistemos taikymas pratęstas iki 2045 m., o 2028 m. ir 2040 m. Komisija turi atlikti dvi laikotarpio vidurio peržiūras, kad įvertintų sistemos veikimą ir prireikus pateiktų pasiūlymų.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/33 reglamentuojama unikali suderinta ES vynų ženklinimo ir pateikimo sistema ir tradicinių vynų bei jų sąsajų su gamybos vietovėmis ir teritorijomis apsauga naudojant kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir tradicinius terminus.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/934 siekiama užtikrinti vynuogių produktų kokybę apibrėžiant leidžiamus vynininkystės metodus ir apribojimus, taikomus vynuogių produktų gamybai ir laikymui ES.
Dabar ES vyno sektorius turi prisitaikyti prie naujų ekonominių, socialinių ir aplinkos realijų, kad išliktų konkurencingas ir tvarus. Be to, reikia dar kartą pritaikyti politikos sistemą, kad ji būtų taikoma kartu su reikiamu perėjimu. 2024 m. pabaigoje Vyno politikos aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijas, dėl kurių susitarta su visomis ES šalimis ir kurias palankiai įvertino sektorius ir kuriose siūlomi tiksliniai politikos veiksmai, kuriais siekiama spręsti vyno sektoriui kylančias problemas ir daugiausia dėmesio skirti trims pagrindiniams vyno sektoriaus uždaviniams:
- suderinti vyno gamybą su mažėjančia ir kintančia paklausa,
- didinti sektoriaus atsparumą rinkos ir klimato iššūkiams ir
- ir prisitaikyti prie vartotojų tendencijų ES ir visame pasaulyje, kad būtų galima pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis.
Visas rekomendacijų rinkinys pateikiamas 2024 m. gruodžio mėn. paskelbtose politikos rekomendacijose dėl ES vyno sektoriaus ateities.
- English
Vyno politikos aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijų, kaip suderinti vyno gamybą su paklausa, didinti atsparumą, prisitaikyti prie tendencijų ir pasinaudoti rinkos galimybėmis.
Pagrindinės rekomendacijos perkeltos į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2021/2115 ir (ES) Nr. 251/2014 nuostatos, susijusios su tam tikromis rinkos taisyklėmis ir sektorinės paramos priemonėmis vyno sektoriuje ir aromatizuotiems vyno produktams.
ES vyno rinkos reformos
ES vyno rinkos organizavimas prasidėjo labai atvirai, be sodinimo apribojimų ir labai nedaug rinkos reguliavimo priemonių, siekiant kovoti su metiniais gamybos svyravimais. Vėliau ji apribojo sodinimo laisvę, susiedama ją su iš esmės garantuotais pardavimais, taip sukurdama didelį struktūrinį perteklių.
- 2013
ES priimta reforma buvo siekiama suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti BŽŪP nuostatas, priimtas vykdant ankstesnes reformas.
- 2008
Į ES priimtą reformą buvo įtraukti tikslai didinti konkurencingumą ir gerinti ES vyno reputaciją, supaprastinti rinkos valdymo taisykles ir išsaugoti geriausias ES vyno auginimo tradicijas, stiprinant jo socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį kaimo vietovėse.
- 1999
Reforma sustiprintas tikslas pasiekti geresnę pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, kad gamintojai galėtų suderinti gamybą su rinka, kurioje reikalaujama aukštesnės kokybės, ir padidinti konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, ypač atsižvelgiant į padidėjusią pasaulinę konkurenciją po derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų, finansuojant didelės dalies dabartinių vynuogynų restruktūrizavimą.
- XX a. devintasis dešimtmetis
1980 m. pabaigoje finansinės paskatos atsisakyti vynuogynų buvo sustiprintos siekiant sumažinti gamybą.
- 1976-78
Dėl draudimo sodinti ir įpareigojimo distiliuoti perteklių rinkos organizavimas tapo labai intervencinis.
- 1962
Pirmasis bendras rinkos organizavimas (BRO)
Paramos vynui programos
Pagal 2008 m. vyno BRO reformą į paramos vyno sektoriui programas iš pradžių buvo įtraukta 13 priemonių. 2013 m. BRO reforma nutraukta parama geriamojo alkoholio distiliavimui, distiliavimui krizės atveju ir sodrinimui naudojant koncentruotą misą.
Kaip kompensaciją ji nustatė naują priemonę – inovacijas vyno sektoriuje, kuriomis siekiama kurti naujus su vyno produktais susijusius produktus, procesus ir technologijas. Be to, juo išplečiamos skatinimo priemonės ES šalyse, siekiant informuoti vartotojus apie atsakingą vyno vartojimą ir apie ES sistemas, taikomas kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms.
Juo taip pat išplėstas vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įtraukiant vynuogynų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos ar fitosanitarinių priežasčių.
Šiuo metu vyną gaminančios ES šalys gali teikti paramą šioms priemonėms:
- skatinimas ES nepriklausančiose šalyse,
- vartotojų informavimas apie atsakingą vartojimą ir ES kokybės sistemas,
- vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įskaitant atsodinimą dėl sveikatos apsaugos ar fitosanitarinių priežasčių,
- neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas,
- savitarpio pagalbos fondai,
- derliaus draudimas,
- investicijos į įmones,
- inovacijos, kuriomis siekiama kurti naujus produktus, procesus ir technologijas,
- šalutinių produktų distiliavimas.
Metinius asignavimus iš ES biudžeto nustato ES šalis, atsižvelgdama į kai kurių ES šalių perkėlimą į bendrosios išmokos schemą.
| 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014-16 | Nuo 2017 m. | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Bulgarija | 16 | 21 | 22 | 27 | 27 | 27 | 27 |
| Čekija | 3 | 4 | 4 | 5 | 5 | 5 | 5 |
| Vokietija | 23 | 31 | 32 | 39 | 39 | 39 | 39 |
| Graikija | 14 | 19 | 20 | 24 | 24 | 24 | 24 |
| Ispanija | 214 | 284 | 279 | 358 | 353 | 210 | 210 |
| Prancūzija | 172 | 227 | 224 | 284 | 280 | 281 | 281 |
| Kroatija | 12 | 11 | |||||
| Italija | 238 | 298 | 294 | 341 | 337 | 337 | 337 |
| Kipras | 3 | 4 | 4 | 5 | 5 | 5 | 5 |
| Lietuva | 0.03 | 0.04 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 |
| Liuksemburgas | 0.3 | 0.5 | 0.5 | 0.6 | 0.6 | ||
| Vengrija | 17 | 23 | 24 | 29 | 29 | 29 | 29 |
| Мalta | 0.2 | 0.3 | 0.3 | 0.4 | 0.4 | ||
| Austrija | 8 | 11 | 11 | 14 | 14 | 14 | 14 |
| Portugalija | 38 | 52 | 53 | 66 | 65 | 65 | 65 |
| Rumunija | 42 | 42 | 42 | 42 | 42 | 48 | 48 |
| Slovėnija | 4 | 5 | 5 | 6 | 6 | 6 | 6 |
| Slovakija | 3 | 4 | 4 | 5 | 5 | 5 | 5 |
| UK | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.3 | 0.3 |
Leidimai sodinti vynmedžius
Leidimai sodinti vynmedžius taikomi nuo 2016 m. pradžios. Jomis ES šalims suteikiama galimybė nacionaliniu lygmeniu valdyti nemokamų, neperleidžiamų sodinimo leidimų sistemą.
Taisyklėse taip pat apibrėžiamas naujų vynmedžių sodinimo apsaugos mechanizmas: leidimai išduodami ne daugiau kaip 1 proc. ES šalies vynmedžių ploto per metus, šalims paliekant galimybę tinkamai pagrįstais atvejais taikyti augimo ribas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba vietovėse, kurioms suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba kurios tokios nuorodos neturi.
Tais atvejais, kai vynuogių augintojų paraiškos viršija ES šalies suteiktą plotą, parama gali būti skiriama proporcingai ir (arba) pagal vieną ar kelis tos šalies pasirinktus prioritetinius kriterijus. Pagal ankstesnę tvarką likusios sodinimo teisės gali būti pakeistos leidimais iki 2022 m. gruodžio 31 d. Po tos datos ES šalys gali suteikti papildomų leidimų sodinti plotą, atitinkantį likusias nepakeistas senas sodinimo teises.
- English
Prekybos susitarimai
Siekdama palengvinti ES ir ES nepriklausančių šalių tarpusavio prekybą, Europos Komisija veda dvišales ir daugiašales derybas remdamasi Europos Vadovų Tarybos derybų dokumentu, po kurio sudaromi dvišaliai ir laisvosios prekybos susitarimai.
Vyno eksportuotojų apimtis
2024 m. ES išliko didžiausia vyno eksportuotoja pasaulyje – jai teko pusė viso pasaulinio eksporto. Nepaisant nedidelio sumažėjimo pastaraisiais metais, ES išlaiko vidutinę 50 proc. viso pasaulio vyno eksporto dalį, po jos eina Čilė (13,5 proc.) ir Australija (11,43 proc.).
Saugomi vynų pavadinimai
Duomenų bazę „eAmbrosia“ sudaro ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų (GN) registras, taip pat ES nepriklausančių šalių geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, saugomų ES pagal dvišalius prekybos vynu susitarimus, sąrašai.
88 proc. ES vynuogynų yra skirti vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) gaminti.
ES saugomi tradiciniai vyno terminai
Tradiciniai terminai – tai terminai, tradiciškai vartojami siekiant informuoti vartotojus apie vyno, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, gamybos ar brandinimo metodus, spalvą, vietovės tipą ar konkretų istorinį įvykį. Kai kurie tradiciniai terminai tradiciškai vartojami siekiant nurodyti, kad vynui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda.
ES saugomų tradicinių terminų specifikacijos pateikiamos duomenų bazės „eAmbrosia“ skirsnyje „Tradiciniai terminai“.
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 112 ir 113 straipsniuose nustatytos bendrosios tradicinių terminų naudojimo ir apsaugos taisyklės. Reglamente (ES) 2019/33 ir Reglamente (ES) 2019/34 nustatytos ES tradicinių terminų apsaugos procedūros.
Susijusi informacija
Geografinės nuorodos ir kokybės sistemos
Rinkos stebėsena
Vyno rinkos stebėjimo centre pateikiama naujausia rinkos stebėsena, susijusi su gamyba, atsargomis, prekyba, plotais ir vartojimu. Joje taip pat pateikiama analizei ir vertinimui skirta informacija apie ES ir nacionalines paramos vynui programas.
Vyno ir misos gamyba
Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos poveikio ES vyno gamyba labai svyravo. Apimtys svyravo nuo didžiausio 170 mln. hektolitrų (mHl) kiekio 2020–2021 m. iki mažiausio 143 mln. hektolitrų kiekio 2024–2025 m., t. y. buvo 10,4 proc. mažesnės už ankstesnį penkerių metų vidurkį. Nepaisant šių iššūkių, ES tebėra pirmaujanti vyno gamintoja pasaulyje – jai tenka daugiau kaip 60 proc. pasaulinės (OIV duomenys. 2019–2023 m. pasaulinės gamybos vidurkis (255 mHl)) produkcijos.
Komitetai
Sektorių valdymo komitetai pakeisti vienu bendru bendro žemės ūkio rinkų organizavimo valdymo komitetu.
Pilietinio dialogo grupės padeda Europos Komisijai ir padeda palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais visais su bendra žemės ūkio politika, įskaitant kaimo plėtrą, ir jos įgyvendinimu susijusiais klausimais.
Aukšto lygio grupė vyno politikos klausimais buvo įsteigta reaguojant į Europos vyno sektoriaus prašymus. Jis veikia kaip forumas, kuriame sprendžiamos naujų realijų, su kuriomis susiduria šis sektorius, keliamos problemos ir nagrinėjami galimi sprendimai.
Teisinis pagrindas
Vyno sektorių reglamentuoja teisės aktų rinkinys, kurį sudaro pagrindinis reglamentas, deleguotieji reglamentai, įgyvendinimo reglamentai ir papildytos gairės bei teisiniai aiškinimai.
Vynų sąrašai yra lentelės, kuriose pateikiama:
- atsakingų oficialių institucijų ir vyno sektoriaus institucijų kontaktinė informacija;
- informacija apie vynuogynų plotus ir registras;
- vynmedžių veislės, kurias leidžiama auginti ir ženklinti.
Šiuos sąrašus skelbti reikalaujama pagal ES teisės aktus ir jie skirti suinteresuotiesiems subjektams ES ir už jos ribų.
Susijusi informacija
Vyną reglamentuojantys teisės aktai
- English
