Vynas

Apžvalga

Europos Sąjunga yra pasaulyje pirmaujanti vyno gamintoja. 2020–2025 m. vidutinė metinė produkcija buvo 157 mln. hektolitrų. 2023 m. ji sudarė 44 proc. pasaulio vynuogių auginimo vietovių, daugiau kaip 60 proc. gamybos ir 48 proc. vartojimo. Vynas yra trečias pagal dydį ES žemės ūkio maisto produktų sektorius pagal eksportą – 2024 m. jis eksportavo 7,3 proc. žemės ūkio maisto produktų vertės (ES prekybos žemės ūkio maisto produktais stebėsena, 2025 m. vasario mėn.). Bendra ES vynų eksporto vertė sudaro du trečdalius pasaulinės prekybos vynu.

Vyno sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį ES žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, remdamas kaimo vietoves tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Ji padeda kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse, nes sukuria stabilias darbo vietas ir palaiko vietos ekonomiką, taip pat padeda išsaugoti Europos kultūros paveldą ir kraštovaizdį.

Nuo pirmojo bendro rinkos organizavimo (BRO) 1962 m. vyno rinka labai išsiplėtė. Politikos sistema taip pat keitėsi, kad būtų remiami nauji pokyčiai, poreikiai ir uždaviniai. Paskutinėje 2008 m. priimtoje vyno sektoriaus reformoje, kuri buvo peržiūrėta ir įtraukta į 2013 m. bendrą BRO, buvo numatyti šie trys tikslai, kurie iš esmės buvo pasiekti:

• užtikrinti, kad ES vyno gamintojai taptų dar konkurencingesni – stiprinti Europos vynų lyderystę ir reputaciją ir atgauti rinkos dalį tiek ES, tiek už jos ribų;
• supaprastinti rinkos valdymo taisykles, padaryti jas aiškesnes ir veiksmingesnes, kad būtų pasiekta geresnė pasiūlos ir paklausos pusiausvyra;
• išsaugoti geriausias Europos vynininkystės tradicijas ir stiprinti jos socialinį ir aplinkosauginį vaidmenį kaimo vietovėse.

Be bendrųjų tikslų suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti teisės aktus, keliuose teisės aktuose numatytos taisyklės, padedančios veikti ES vynų rinkai.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/273 nustatyta tvarkingo ES vynuogynų augimo sistema, 2016–2030 m. taikant leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką, kad konkurencingi gamintojai galėtų padidinti gamybą laikydamiesi tam tikrų ribų. Reglamentu (ES) 2021/2117 leidimų išdavimo sistemos taikymas pratęstas iki 2045 m., o 2028 m. ir 2040 m. Komisija turi atlikti dvi laikotarpio vidurio peržiūras, kad įvertintų sistemos veikimą ir, jei tikslinga, pateiktų pasiūlymų.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/33 reglamentuojama unikali suderinta ES vynų ženklinimo ir pateikimo sistema ir tradicinių vynų bei jų ryšių su gamybos vietovėmis ir teritorijomis apsauga naudojant kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir tradicinius terminus.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/934 siekiama užtikrinti vynuogių produktų kokybę nustatant leidžiamus vynininkystės metodus ir apribojimus, taikomus vynuogių produktų gamybai ir laikymui ES.

Dabar ES vyno sektorius turi prisitaikyti prie naujų ekonominių, socialinių ir aplinkos realijų, kad išliktų konkurencingas ir tvarus. Politikos sistemą taip pat reikia dar kartą pritaikyti, kad ji būtų taikoma kartu su reikiamu perėjimu. 2024 m. pabaigoje Vyno politikos aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijas, dėl kurių susitarta su visomis ES šalimis ir kurias sektorius palankiai įvertino, siūlydamas tikslinius politikos veiksmus vyno sektoriaus iššūkiams spręsti ir daugiausia dėmesio skirdamas trims pagrindiniams vyno sektoriaus iššūkiams:

• suderinti vyno gamybą su mažėjančia ir kintančia paklausa,
• didinti sektoriaus atsparumą rinkos ir klimato iššūkiams ir
• ir prisitaikyti prie vartotojų tendencijų ES ir visame pasaulyje, kad būtų pasinaudota naujomis rinkos galimybėmis.

Visas rekomendacijų rinkinys pateiktas 2024 m. gruodžio mėn. paskelbtose politikos rekomendacijose dėl ES vyno sektoriaus ateities.

• Naujienų straipsnis
• 2024 m. gruodžio 17 d.

Aukšto lygio grupė vyno klausimais pateikia politikos rekomendacijas dėl ES vyno sektoriaus ateities

Vyno politikos aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijų, kaip suderinti vyno gamybą su paklausa, didinti atsparumą, prisitaikyti prie tendencijų ir pasinaudoti rinkos galimybėmis.

Pagrindinės rekomendacijos paverstos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2021/2115 ir (ES) Nr. 251/2014 nuostatos, susijusios su tam tikromis vyno sektoriaus ir aromatizuotų vyno produktų rinkos taisyklėmis ir paramos sektoriui priemonėmis.

Paramos vynui programos

Pagal 2008 m. vyno BRO reformą į paramos vynui programas iš pradžių buvo įtraukta 13 priemonių. 2013 m. BRO reforma nutraukta parama geriamojo alkoholio distiliavimui, distiliavimui krizės atveju ir sodrinimui naudojant koncentruotą misą.

Kaip naują priemonę ji nustatė vyno sektoriaus inovacijas, kuriomis siekiama kurti naujus produktus, procesus ir technologijas, susijusius su vyno produktais. Be to, juo išplečiamos propagavimo priemonės ES šalyse, siekiant informuoti vartotojus apie atsakingą vyno vartojimą ir apie ES sistemas, taikomas kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms.

Ji taip pat išplėtė vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, įtraukdama vynuogynų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos ar fitosanitarinių priežasčių.

Vyną gaminančios ES šalys šiuo metu gali teikti paramą šioms priemonėms:

• skatinimas ES nepriklausančiose šalyse,
• informuoti vartotojus apie atsakingą vartojimą ir ES kokybės sistemas,
• vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įskaitant atsodinimą dėl sveikatos apsaugos ar fitosanitarinių priežasčių,
• neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas,
• savitarpio pagalbos fondai,
• derliaus draudimas,
• investicijos į įmones,
• inovacijos, kuriomis siekiama kurti naujus produktus, procesus ir technologijas,
• šalutinių produktų distiliavimas.

Metiniai asignavimai iš ES biudžeto nustatomi pagal ES šalis, atsižvelgiant į kai kurių ES šalių perkėlimą į bendrosios išmokos schemą.

Leidimai sodinti vynmedžius

Leidimai sodinti vynmedžius taikomi nuo 2016 m. pradžios. Jos leidžia ES šalims valdyti nemokamų, neperleidžiamų leidimų sodinti vynmedžius sistemą nacionaliniu lygmeniu.

Taisyklėse taip pat apibrėžiamas naujų vynmedžių sodinimo apsaugos mechanizmas: leidžiamas ne didesnis kaip 1 proc. ES šalies vynmedžių ploto augimas per metus, šalims paliekant galimybę tinkamai pagrįstais atvejais taikyti augimo ribas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba vietovėms, kurioms suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba kurios tokios nuorodos neturi.

Tais atvejais, kai vynuogių augintojų paraiškos viršija ES šalies suteiktą plotą, asignavimai gali būti skiriami proporcingai ir (arba) pagal vieną ar kelis tos šalies pasirinktus prioriteto kriterijus. Likusios sodinimo teisės pagal ankstesnę tvarką gali būti pakeistos leidimais iki 2022 m. gruodžio 31 d. Po tos datos ES šalys kaip papildomus leidimus sodinti gali suteikti plotą, atitinkantį likusias nepakeistas senas sodinimo teises.

Prekybos susitarimai

Siekdama palengvinti ES ir ES nepriklausančių šalių prekybą, Europos Komisija veda dvišales ir daugiašales derybas remdamasi Europos Vadovų Tarybos derybų dokumentu, po kurio sudaromi dvišaliai ir laisvosios prekybos susitarimai.

Vyno eksportuotojų kiekis

2024 m. ES išliko didžiausia pasaulyje vyno eksportuotoja pagal kiekį, kuriai teko pusė viso pasaulinio eksporto. Nepaisant nedidelio sumažėjimo pastaraisiais metais, ES išlaiko vidutinę 50 proc. viso pasaulio vyno eksporto dalį, po jos eina Čilė (13,5 proc.) ir Australija (11,43 proc.).

Saugomi vyno pavadinimai

Duomenų bazę „eAmbrosia“ sudaro ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų (GN) registras, taip pat ES nepriklausančių šalių geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, saugomų ES pagal dvišalius prekybos vynu susitarimus, sąrašai.

88 proc. ES vynuogynų yra skirti vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) gamybai.

ES saugomi tradiciniai vyno terminai

Tradiciniai terminai – tai terminai, tradiciškai vartojami siekiant informuoti vartotojus apie vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda gamybos ar brandinimo metodus, spalvą, vietovės tipą ar konkretų istorinį įvykį. Kai kurie tradiciniai terminai tradiciškai vartojami siekiant nurodyti, kad vynui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda.

ES saugomų tradicinių terminų specifikacijos pateikiamos duomenų bazės „eAmbrosia“ skyriuje „Tradiciniai terminai“.

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 112 ir 113 straipsniuose nustatytos bendrosios tradicinių terminų vartojimo ir apsaugos taisyklės. Reglamente (ES) 2019/33 ir Reglamente (ES) 2019/34 nustatytos ES tradicinių terminų apsaugos procedūros.

Susijusi informacija

Geografinės nuorodos ir kokybės sistemos

Rinkos stebėsena

Vyno rinkos stebėjimo centre vykdoma naujausia gamybos, atsargų, prekybos, teritorijų ir vartojimo rinkos stebėsena. Joje taip pat pateikiama informacija apie analizei ir vertinimui skirtas ES ir nacionalines paramos vyno sektoriui programas.

Vyno ir misos gamyba

Pastaraisiais metais ES vyno gamyba labai svyravo dėl klimato kaitos poveikio. Apimtis svyravo nuo 170 mln. hektolitrų (mHl) piko 2020–2021 m. iki 143 mln. hektolitrų 2024–2025 m., t. y. 10,4 proc. mažiau už ankstesnį penkerių metų vidurkį. Nepaisant šių iššūkių, ES tebėra didžiausia pasaulyje vyno gamintoja, pagaminanti daugiau kaip 60 proc. pasaulinės produkcijos (OIV duomenys „2019–2023 m. pasaulinės gamybos vidurkis“ (255 mHl)).

Komitetai

Sektorių valdymo komitetus pakeitė vienas bendro žemės ūkio rinkų organizavimo valdymo komitetas.

Pilietinio dialogo grupės padeda Europos Komisijai ir palaiko nuolatinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais visais klausimais, susijusiais su bendra žemės ūkio politika, įskaitant kaimo plėtrą, ir jos įgyvendinimu.

Aukšto lygio grupė vyno politikos klausimais buvo įsteigta reaguojant į Europos vyno sektoriaus prašymus. Ji veikia kaip forumas, kuriame sprendžiamos problemos, kylančios dėl naujų realijų, su kuriomis susiduria šis sektorius, ir ieškoma galimų sprendimų.