Ekologiškai tvari BŽŪP

BŽŪP aplinkosauginis tvarumas

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) siekiama trijų aiškių aplinkosaugos tikslų, kuriuos atspindi ir Europos žaliasis kursas:

• kova su klimato kaita;
• gamtos išteklių apsauga;
• biologinės įvairovės didinimas.

BŽŪP prisideda siekiant kiekvieno iš šių tikslų, be kita ko, teikdama paramą ekologiniam ūkininkavimui ir atsakingam žaliavų, tokių kaip pesticidai ir trąšos, valdymiu.

Pagal BŽŪP siekiama aplinkosaugos tikslų, kartu užtikrinant socialinį ir ekonominį tvarumą ūkininkams, kaimo bendruomenėms ir visai ES.

BŽŪP aplinkosauginio tvarumo priemonės

Pagrindinę BŽŪP dalį sudaro priemonės, kuriomis skatinamas ekologiškas ūkininkavimas ir užtikrinamas aplinkos apsaugos taisyklių laikymasis:

• laikantis paramos sąlygų standartų, finansinė parama (tiesioginės išmokos) susiejama su ES aplinkos, taip pat žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatos taisyklėmis;
• ekologinėmis sistemomis remiami ūkininkai, kurie imasi taikyti arba toliau taiko ūkininkavimo metodus, padedančius siekti ES aplinkos ir klimato tikslų;
• kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis remiami agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai, tvari miškotvarka, investicijos, bendradarbiavimas, žinių perdavimas ir kita ūkininkavimo veikla, kuria prisidedama prie klimato politikos veiksmų, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės.

2023–2027 m. BŽŪP

2023–2027 m. BŽŪP įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Pagal ją bus imtasi tolesnių veiksmų siekiant sukurti ekologišką ir tvarią ES žemės ūkio sistemą. Ją sudaro:

• paprastesnis, lankstesnis ir tikslingesnis požiūris;
• griežtesnės aplinkos sąlygos ir standartai, kurių turi laikytis ūkininkai;
• išplėtotas savanoriškų aplinkosaugos veiksmų, kuriais ūkininkai gali naudotis per ekologines sistemas ir kaimo plėtros politiką, rinkinys.

Susijusi informacija

Kova su klimato kaita

BŽŪP yra pagrindinė priemonė siekiant atskleisti žemės ūkio potencialą kovojant su klimato kaita. Apskaičiuota, kad iš viso 104 mlrd. EUR (arba 25 proc.) BŽŪP lėšų 2014–2020 m. skirta su klimatu susijusiems veiksmams, pavyzdžiui:

• mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį skatinant geresnį gyvulininkystės valdymą ir veisimą, taip pat investuojant į mėšlo saugojimą ir apdorojimą;
• didinti anglies dioksido sekvestraciją ir saugojimą taikant priemones ir investuojant į tokias sritis kaip dirvožemio apsauga ir miškų atkūrimas;
• padėti ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių taikant klimato kaitai atsparius ūkininkavimo metodus, investuojant ir konsultuojant apie naujus metodus ir technologijas.

Taikant šias priemones, žemės ūkio sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis 1990–2021 m. sumažėjo 28,9 proc., o gamybos lygis nesumažėjo. Pagal 2023–2027 m. BŽŪP numatyta toliau remti klimato kaitos švelninimą, prisidedant prie Žaliojo kurso klimato politikos veiksmų tikslo iki 2050 m. visoje ES pasiekti nulinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį.

Daugiau informacijos

Kova su klimato kaita

Gamtos išteklių apsauga

Siekiant apsaugoti žemės ūkiui svarbius gamtos išteklius, pagal BŽŪP:

• siekiama apsaugoti žemės ūkyje naudojamo vandens kiekį ir kokybę, sukuriant apsaugines juostas palei vandentakius, remiant naudingą ūkininkavimo praktiką bei veiksmingesnes drėkinimo sistemas ir gerinant taisyklių taikymą nitratams jautriose zonose;
• nustatomi privalomi minimalios dirvožemio dangos standartai ir skatinama tolesnė praktika, kuria mažinama dirvožemio erozija ir išlaikomos organinės medžiagos;
• saugoma oro kokybė skatinant mažinti išmetamo amoniako kiekį, ribojant likučių deginimą ir užkertant kelią pesticidų purškimui vėjo sąlygomis.

Taikant kaimo plėtrai skirtas intervencines priemones, BŽŪP taip pat prisidedama prie ES miškų strategijos įgyvendinimo remiant miškų apsaugą, kūrimą, atkūrimą ir tvarų valdymą visoje Europoje.

BŽŪP, kuria apsaugomi žemės ūkiui ir miškininkystei būtini gamtos ištekliai, prisidedama prie Žaliojo kurso tikslo panaikinti taršą visoje ES.

Daugiau informacijos

Gamtos išteklių apsauga

Biologinės įvairovės didinimas

Siekiant apsaugoti žemės ūkio paskirties žemės ekosistemą, BŽŪP yra susieta su ES gamtos direktyvomis ir ja siekiama Komisijos atnaujintos biologinės įvairovės strategijos, kuri yra Žaliojo kurso dalis, tikslų.

BŽŪP siekiama apsaugoti biologinę įvairovę įvairiais būdais:

• sąlygų taisyklės apima tiek Paukščių, tiek Buveinių direktyvą, taip pat priemones, kuriomis siekiama išsaugoti kraštovaizdžio požymius ir sumažinti pesticidų naudojimą;
• kraštovaizdžio elementų ir daugiau pūdymui paliktos žemės kūrimas ir išlaikymas yra naudingas biologinei įvairovei, nes sudaromos palankesnės sąlygos apdulkinimui ir buveinių apsaugai, o papildoma biologinės įvairovės skatinimo praktika gali būti remiama taikant ekologines sistemas ir agrarinės aplinkosaugos intervencines priemones klimato srityje;
• ekologinis ūkininkavimas remiamas ekologinėmis sistemomis ir (arba) kaimo plėtros priemonėmis;
• kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis skatinami biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo veiksmai, pvz., skiriamos lėšos didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemoms ir gamtos valdymo planams, kuriais puoselėjamos laukinei gamtai palankios vietovės, remti, taip pat agroekologinei praktikai.

Daugiau informacijos

Biologinės įvairovės didinimas
JRC ataskaita dėl kraštovaizdžio elementų klasifikavimo ir kiekio nustatymo
JRC ataskaita dėl ES šalių kraštovaizdžio elementų pasirinkimo

Mažai sąnaudų reikalaujančio žemės ūkio skatinimas

Pesticidai, trąšos ir antibiotikai plačiai naudojami visoje ES siekiant padėti žemės ūkiui gaminti maistą ir kitas visuomenei būtinas medžiagas. Tačiau pernelyg aktyvus ir netinkamas naudojimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, taip pat augalų, gyvūnų ir žmonių sveikatai.

BŽŪP siekiama skatinti mažiau ir atsakingai naudoti šiuos išteklius:

• skatinant ekologinį ūkininkavimą;
• padedant ūkininkams atsakingai naudoti pesticidus ir trąšas ir taikyti aplinkai nekenksmingus valdymo metodus, alternatyvius metodus ir naujas technologijas;
• mažinant antibiotikų poreikį investuojant ir teikiant konsultacijas, kaip pasiekti naudos gyvūnų sveikatai ir gerovei.

Daugiau informacijos

Mažai sąnaudų reikalaujantis žemės ūkis

Aplinkosaugos priemonių vertinimas

Europos Komisija nuolat vertina BŽŪP veiksmingumą siekiant aplinkos apsaugos tikslų:

• Į išsamų rodiklių rinkinį, renkamą pagal bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS/RSVS), įtraukta daug aplinkos duomenų;
• taikant papildomu 28 agrarinės aplinkosaugos rodiklių rinkinį toliau stebima, kaip aplinkosaugos klausimai integruojami į BŽŪP;
• pagal RSVS, aplinkos tvarumo vertinimus ir išorės tyrimus Komisijos vardu atlieka nepriklausomi ekspertai.

Komisijos surinkti duomenys suteikia išsamios informacijos apie:

• ES kaimo aplinkos būklę ir pokyčius laikui bėgant;
• ūkininkavimo poveikį klimatui, gamtos ištekliams ir biologinei įvairovei;
• BŽŪP aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą visoje ES;
• aplinkos apsaugos priemonių sėkmę siekiant nustatytų tikslų ir platesnį jų poveikį, palyginti su nustatytais tikslais.

Vertinant BŽŪP aplinkosaugos priemones atsižvelgiama į sudėtingas politikos priemonių, ūkininkavimo praktikos pokyčių ir aplinkos gerinimo sąsajas, taip pat į daugybę kitų veiksnių, pavyzdžiui, meteorologinius reiškinius, rinkos tendencijų poveikį ir aplinkos sąlygų skirtumus ES šalyse ir regionuose.

Žinių ir inovacijų vaidmuo

Žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos skatina ekologiškai tvarų žemės ūkį ES:

• moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda įdiegti naujų aplinką tausojančių žemės ūkio metodų ir technologijų;
• ūkių konsultavimo sistema nuolat informuoja ūkininkus apie tai, kaip galima panaudoti naujus mokslinius tyrimus, metodus ir technologijas, kad būtų užtikrintas aplinką tausojantis ūkininkavimas;
• Europos žemės ūkio inovacijų partneryste (EIP-AGRI) siekiama skatinti novatoriškas idėjas, skatinančias tvarų ūkininkavimą ir miškininkystę ES;
• iMAP projektu siekiama pateikti mokslinių įrodymų apie ūkininkavimo praktikos poveikį aplinkai ir klimatui, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų remiamas šių tikslų įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas.