Glaustai apie gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis
Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, – tai vietovės, kuriose sunkiau veiksmingai ūkininkauti dėl gamtinių sąlygų keliamų specifinių problemų.
Išmoka, susijusi su gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis kliūtimis, yra:
- savanoriška kaimo plėtros intervencinė priemonė;
- mokama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės hektarą;
- pagrįsta pajamų ir sąnaudų skirtumų apskaičiavimu apribotose ir neapribotose vietovėse.
Pagal 2023–2027 m. BŽŪP išmokos, susijusios su vietovėmis, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, iš dalies (svorinis daugiklis – 50 proc.) prisidės prie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) taikomo lėšų rezervavimo su aplinka ir klimatu susijusiems tikslams.
Išmokų, susijusių su vietovėmis, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, tikslai
Išmokų, susijusių su vietovėmis, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, tikslas – visiškai arba iš dalies kompensuoti ūkininkams kylančius sunkumus, su kuriais dėl gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių jie susiduria žemės ūkio gamybos proceso metu savo veiklos srityje.
Tokia kompensacija visų pirma padeda užtikrinti teisingas pajamas ir sudaro sąlygas ūkininkams toliau valdyti žemės ūkio paskirties žemę, kad ji nebūtų užleista.
CAP payments support the continuation of extensive agricultural activities in areas of natural constraints and prevent land abandonment, shows a study published by the European Commission.
Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, kriterijai
Kad atitiktų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, skiriamų išmokų reikalavimus, atitinkama žemė turi atitikti vieną iš šių trijų Reglamento (ES) 1305/2013 32 straipsnyje nurodytų kategorijų:
- kalnų vietovės, kurios yra atskirtos dėl savo aukščio arba šlaitų statumo;
- vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, nustatomos remiantis aštuoniais biofiziniais kriterijais ir procedūra, vadinama tikslaus nustatymo metodu;
- kitos vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys, – jos negali sudaryti daugiau kaip 10 % bendro ES šalies ploto ir jas nustato pati ES šalis.
Kalnų vietovės
Kad būtų klasifikuojama kaip kalnų vietovė, kurioje esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemė privalo atitikti vieną iš šių kriterijų:
- būti aukštyje, kuriame sunku ūkininkauti;
- joje turi būti stačių šlaitų, dėl kurių negalima naudoti standartinės ūkininkavimo įrangos;
- ji turi būti į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės.
Vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių
Vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, – tai vietovės, kuriose dėl specifinių sąlygų sunku ūkininkauti. Kad būtų laikoma, jog jose esama tų kliūčių, žemę turi neigiamai veikti bent viena iš šių sąlygų:
- žema temperatūra;
- sausumas;
- dirvožemio drėgmės perteklius;
- ribotas dirvožemio drenažas;
- nepalanki granuliometrinė sudėtis ir akmeningumas;
- negilus šaknims palankus sluoksnis;
- nepalankios cheminės savybės;
- statūs šlaitai.
Šioms vietovėms taip pat taikoma procedūra, vadinama tikslaus nustatymo metodu. Per ją tikrinama, ar dėl reikšmingų pagerinimų šiose vietovėse nebuvo įveiktos neigiamai ūkininkavimą veikusios sąlygos, pavyzdžiui, buvo dirbtinai nusausintas dirvožemis, kuriame būta drėgmės pertekliaus.
Vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys
Vietoves, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys, sudaro žemė, kurią neigiamai veikia kiti veiksniai. Tai vietovės, kuriose kyla didelė rizika, kad gali būti nustota ūkininkauti, ir kuriose svarbu išlaikyti aktyvią ūkininkų bendruomenę, kad būtų galima:
- išsaugoti arba pagerinti aplinkos būklę;
- išlaikyti kaimo kraštovaizdį;
- išsaugoti vietovės turizmo potencialą;
- apsaugoti pakrantę.
Šias vietoves nustato pačios ES šalys ir jos negali užimti daugiau kaip 10 % bendro šalies ploto.
