Naujas įgyvendinimo modelis

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas įgyvendinimo modelis (NĮM) yra naujos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kertinis akmuo. Jis reiškia siekį skirti didesnį dėmesį veiksmingumui ir rezultatams ir ES šalių ir Komisijos tarpusavio pareigų perskirstymui, kartu užtikrinant patikimą BŽŪP išlaidų užtikrinimo sistemą. Pagal NĮM atsižvelgiama į visų ES šalių konkrečius poreikius ir joms suteikiama didelė veiksmų laisvė formuojant žemės ūkio politiką. Nors pagal NĮM pripažįstami ES šalių ypatumai, juo taip pat užtikrinamas ir jų bendrumas.

NĮM pagrindas yra ES šalių BŽŪP strateginiai planai ir jų gerai veikiančios valdymo sistemos. BŽŪP strateginiais planais siekiama, kad ES šalys rengtų ir nukreiptų savo intervencines priemones, atsižvelgdamos į konkrečius poreikius ir tuo pačiu įgyvendindamos ES lygmens tikslus.

Nustačius naują įgyvendinimo modelį, pereita nuo BŽŪP reikalavimų atitikties užtikrinimo modelio prie veiksmingumu grindžiamo modelio, be to, pagal racionalesniu tapusį požiūrį nustatomi bendros politikos tikslai, o rezultatų siekiama atsižvelgiant į konkrečius šalių poreikius.

Todėl buvo nustatytas ne toks išsamus ES lygmens taisyklių rinkinys, leidžiantis ES šalims siekti bendrų BŽŪP tikslų laikantis savo pačių BŽŪP strateginių planų, kurie yra geriau pritaikyti prie jų nacionalinių ir regionų sąlygų.

Dabar BŽŪP teisės aktais įtvirtintas bendras rodiklių rinkinys, skirtas veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemai. Rodikliai bus stebimi naudojant metines veiklos rezultatų ataskaitas siekiant įvertinti ES šalių pažangą savo siektinų rodiklių reikšmių požiūriu ir įgyvendinant BŽŪP tikslus.

Metinės veiklos rezultatų patvirtinimo procedūros metu Komisija patikrins, ar ES šalių išlaidos atitinka jų gautus produktus, o daugiametės perspektyvos požiūriu bus vertinamos ES šalių tarpinės reikšmės bei siektinos rodiklių reikšmės, atsižvelgiant į rezultatus.

Šis dėmesys politikos veiksmingumui bus įtrauktas ir į naują požiūrį į užtikrinimą. Kadangi ES teisės aktuose daugiau nebebus išsamiai apibrėžtų taisyklių dėl reikalavimų užtikrinimo paramos gavėjų lygmeniu, naujuoju BŽŪP įgyvendinimo užtikrinimo šaltiniu taps veiksmingumas nacionaliniu lygmeniu.

Pagal BŽŪP strateginius planus išlaidų tinkamumas finansuoti priklausys nuo gerai veikiančių šalių valdymo sistemų, įskaitant pagrindinių ES reikalavimų laikymąsi ir išlaidų atitiktį atitinkamiems produktams.

Komisija savo dispozicijoje turi priemonių, kuriomis gali apsaugoti Sąjungos biudžetą, jeigu ES šalys, patyrusios išlaidų, negauna atitinkamo produkto arba jei šalių valdymo sistemos netinkamai veikia.

Jeigu ES šalims nesiseks užtikrinti veiksmingumo, Komisija glaudžiai su jomis bendradarbiaus naudodama veiksmų planus siekdama sugrąžinti veiklos veiksmingumą ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinti ES masto BŽŪP tikslai. Be to, yra galimybė sustabdyti Sąjungos biudžeto išmokas ES šaliai, jeigu veiksmų planas nevykdomas arba jeigu jis yra akivaizdžiai nepakankamas padėčiai ištaisyti. 

Naujas įgyvendinimo modelis ES šalims leis pritaikyti žemės ūkiui skirtą paramą, atsižvelgiant į savo poreikius ir ūkininkų poreikius taip, kad būtų įgyvendinti BŽŪP tikslai. Tai taip pat padės viską supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą.

Naujas įgyvendinimo modelis skatina paprastinimą, nes ES šalys gali pačios organizuoti savo kontrolės ir nuobaudų sistemas.

Ankstesnė BŽŪP sistema buvo pagrįsta išsamiais ES lygmeniu nustatytais reikalavimais, joje taikyta griežta kontrolė, nuobaudos ir audito procedūros. Ankstesnės taisyklės turėjo griežtą norminamąjį poveikį – iki pat pavienių ūkių lygmens. Tačiau norint pasiekti trokštamus rezultatus ir gauti ES pridėtinę vertę labai įvairiomis ES žemės ūkio aplinkos ir klimato sąlygomis, nei principas „iš viršaus į apačią“, nei vienodas visiems požiūris nebėra tinkamas.

Pagal naują įgyvendinimo modelį ES teisės aktuose nustatytos pagrindinės politikos nuostatos (BŽŪP tikslai, bendrosios intervencinių priemonių rūšys, pagrindiniai reikalavimai), o ES šalims teks didesnė atsakomybė ir galimybė lanksčiai kontroliuoti, kaip jos sieks tikslų ir sutartų siektinų rodiklių reikšmių.

Siekdamos kurti pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką ES šalys dirba laikydamosi sistemingo proceso, kurį užbaigus turėtų būti parengti BŽŪP strateginiai planai ir kuris apimtų intervencines priemones tiesioginių išmokų forma, sektoriams ir žemės ūkio plėtrai, kartu užtikrinant politikos nuoseklumą. Tokiu būdu įgyvendinimo modelis užtikrins vienodas sąlygas, bus išsaugotas bendrumas ir abu politikos ramsčiai. Komisija BŽŪP strateginius planus patvirtins siekdama užtikrinti kuo didesnį BŽŪP įnašą siekiant ES prioritetų ir tikslų ir tai, kad būtų pasiekti ES šalių klimato ir energetikos sričių tikslai. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi bendro požiūrio į aplinkos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimą visose ES šalyse.

Bendros žemės ūkio politikos teisinis pagrindas nustatytas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

2023–2027 m. BŽŪP nustatyta trimis reglamentais, kurie taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.:

• Reglamentu (ES) 2021/2116, kuriuo panaikinamas reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos;
• Reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos nacionalinių BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013;
• Reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas; Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų; Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų ir Reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos žemės ūkio priemonės atokiausiems ES regionams.