Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi valdant perėjimą prie tvarios maisto sistemos ir stiprinant Europos ūkininkų pastangas prisidėti prie ES klimato srities tikslų ir apsaugoti aplinką.
Ekologinės sistemos yra nauja BŽŪP priemonė šiam perėjimui remti. ES šalys ekologines sistemas nustato savo BŽŪP strateginiuose planuose. Komisija jas įvertino ir patvirtino kaip vienas pagrindinių BŽŪP priemonių žaliojo kurso tikslams pasiekti.
Ekologinių sistemų apžvalga
Žemės ūkio praktika, kuri galėtų būti remiama pagal ekologines sistemas, turėtų atitikti šias sąlygas:
- ji apima veiklą, susijusią su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;
- ji nustatoma remiantis nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis nustatytais poreikiais ir prioritetais;
- jos užmojai viršija pagal bazinį scenarijų nustatytus reikalavimus ir pareigas (įskaitant sąlygas);
- ji prisideda siekiant ES žaliojo kurso tikslų.
ES žaliojo kurso tikslai
Iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką ir 50 proc. sumažinti naudojamų pavojingesnių pesticidų kiekį
Iki 2030 m. pasiekti, kad bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui, ir gerokai išplėsti ekologinę akvakultūrą
Iki 2030 m. 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą.
Bent 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų praradimą kartu užtikrinant, kad nesumažėtų dirvožemio derlingumas. Dėl to trąšų naudojimas iki 2030 m. sumažės bent 20 proc.
BŽŪP strateginiuose planuose numatytos praktiškai įgyvendinamos griežtesnės paramos sąlygos, ekologinės sistemos, ūkių konsultavimo paslaugos, taip pat agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės bei investicijos, kuriomis siekiama žaliojo kurso tikslų, visų pirma nustatytų strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. Biologinės įvairovės strategijoje, ir įgyvendinti su klimatu ir aplinka susijusius BŽŪP tikslus.
Konkretūs BŽŪP tikslai
4 konkretus tikslasPrisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie tvarios energetikos plėtros
5 konkretus tikslasSkatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą
6 konkretus tikslasPrisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius
9 konkretus tikslasDidinti gyvūnų gerovę ir spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą
Veiksmai pagal BŽŪP strateginį planą
BŽŪP strateginiuose planuose išsamiai aprašytos ES šalių priemonės apima įvairias aplinkos, klimato kaitos ir gyvūnų gerovės veiksmų sritis. Tai:
a. klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą;
b. prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą;
c. vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir spaudimo vandens ištekliams mažinimas;
d. dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maisto medžiagų valdymo gerinimas;
e. biologinės įvairovės apsauga, buveinių ar rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio elementų ar negamybinių plotų išlaikymą ir kūrimą;
f. veiksmai, kuriais siekiama tausaus ir mažesnio pesticidų naudojimo;
g. veiksmai, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę arba spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą.
ES šalių BŽŪP strateginiuose planuose derinamos įvairios tikslinės intervencinės priemonės, kuriomis siekiama patenkinti konkrečius šalių poreikius ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant ES lygmens tikslus ir kartu prisidedant prie žaliojo kurso.
Šiais planais turi būti prisidedama prie ES teisės aktų ir įsipareigojimų, susijusių su klimatu ir aplinka, įskaitant nustatytus strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijose, ir jie turi būti su jais suderinami.
Žemės ūkio praktikų pavyzdžiai
Pateikiama informacija apie žemės ūkio praktikas, kurias būtų galima remti pagal ekologines sistemas, ūkininkams, administratoriams, mokslininkams, suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei suteikia galimybę daugiau sužinoti apie ekologines sistemas ir pasidalyti savo patirtimi. Šis sąrašas sudarytas po išsamių diskusijų su ekspertais.
Toliau nurodytos praktikos atitinka veiksmus pagal BŽŪP strateginius planus, kurie apima pirmiau išvardytas aplinkos, klimato kaitos ir gyvūnų gerovės sritis.
ES politikos priemonėse nustatytos praktikos
- Ekologinio ūkininkavimo praktikos, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/848 (b, c, d, f, g)
- Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (b, c, d, f, g)
- Ekologinio ūkininkavimo išlaikymas (b, c, d, f, g)
- Integruoto kenksmingų organizmų valdymo praktikos, kaip apibrėžta Tausiojo naudojimo direktyvoje (b, c, d, e, f), tarp kurių –
- apsauginės juostos, kuriose taikoma tam tikra valdymo praktika ir kuriose nenaudojami pesticidai (c, e, f);
- mechaninis piktžolių naikinimas (c, e, f);
- didesnis atsparių, kenkėjams atsparių augalų veislių ir rūšių naudojimas (b);
- pūdymas su įvairiomis rūšimis biologinės įvairovės tikslais (c, e, f).
Kitos praktikos
- Sėjomaina pasitelkiant ankštinius augalus (a, b, d, f)
- Mišri augalininkystė (b, d, e, f)
- Dengiamieji augalai tarp medžių eilių ant daugiamečių pasėlių – sodai, vynuogynai, alyvmedžiai – praktika, viršijanti sąlygas (a, c, d, e, f)
- Žieminė dirvožemio danga ir tarpiniai pasėliai – praktika, praktika, viršijanti sąlygas (a, b, c, d)
- Mažo intensyvumo žole grindžiama gyvulininkystės sistema (a, c, d, g)
- Pasėlių ir (arba) augalų veislių, atsparesnių klimato kaitai, naudojimas (b, c, e, f)
- Mišrios rūšys / įvairūs daugiamečiai žolynai biologinės įvairovės tikslais (apdulkinimas, paukščiai, kultūriniai augalai žaliesiems pašarams, kurie skirti medžiojamiems gyvūnams) (c, d, e, f)
- Geresnis ryžių auginimas siekiant sumažinti išmetamą metano kiekį (pvz., kaitaliojant drėgnus ir sausus metodus) (a)
- Praktikos ir standartai, nustatyti pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles (b, c, d, f)
- Šėrimo planai: pašarų ir vandens tinkamumas ir prieinamumas, pašarų ir vandens kokybės analizė (pvz., dėl mikotoksinų), optimizuotos pašarų strategijos (g)
- Palankios laikymo sąlygos: didesnės ploto normos vienam gyvūnui, geresnė grindų danga (pvz., kasdien pakrečiama šiaudų), laisvas paršiavimasis, praturtintos aplinkos užtikrinimas (pvz., prieiga prie knaisiojimui tinkamų medžiagų kiaulėms, laktų, statybinių medžiagų lizdams paukščiams ir t. t.), apsauga nuo saulės, purkštuvai ir (arba) vėdinimas gyvūnams nuo karščio keliamo streso apsaugoti (b, g)
- Praktikos ir standartai, nustatyti pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles (g)
- Gyvūnų atsparumo, vaisingumo, ilgaamžiškumo ir gebėjimo prisitaikyti didinimo praktika, pvz., pieninių karvių gyvenimo trukmės didinimas; mažiau taršus gyvūnų veisimas, genetinės įvairovės ir atsparumo skatinimas (a, b, g)
- prevencijos ir kontrolės planai, susiję su gyvūnų sveikata: bendras infekcijų, su kuriomis kovoti reikalingos antimikrobinės medžiagos, rizikos mažinimo planas, apimantis visas atitinkamas gyvulininkystės praktikas, pvz., skiepijimą ir gydymą, griežtesnes biologinio saugumo priemones, pašarų priedų naudojimą ir kt. (g)
- galimybė ganomiems gyvuliams patekti į ganyklas ir ilgesnis ganymo laikotarpis (a, b, g)
- užtikrinti ir valdyti reguliarią prieigą prie diendaržių (g)
- Kraštovaizdžio elementų nustatymas ir išlaikymas – praktika, praktika, viršijanti sąlygas (a, c, d, e)
- Kraštovaizdžio elementų valdymo ir kirtimo planas (e, f)
- Didelės biologinės įvairovės miškinės gyvulininkystės sistemų sukūrimas ir priežiūra
- pūdymas su įvairiomis rūšimis biologinės įvairovės tikslais (apdulkinimas, paukščiai, kultūriniai augalai žaliesiems pašarams, kurie skirti medžiojamiems gyvūnams ir t. t.) (c, e, f)
- Ganymas atvirose erdvėse ir tarp daugiamečių kultūrų, pervarymas į naujas ganyklas ir bendras ganymas (b, d, e, f, g)
- Pusiau natūralių buveinių kūrimas ir gerinimas (a, b, c, d, e, f, g)
- Trąšų naudojimo mažinimas, mažo intensyvumo lauko kultūrų valdymas (a, b, c, d, e, f, g)
- Taususis žemės ūkis (a, d)
- Šlapynių / durpynų drėgnumo atkūrimas, durpininkystė (a, c, d, e)
- Minimalus požeminių vandenų sluoksnis žiemą (a, c, d)
- Tinkamas atliekų tvarkymas, t. y. žemės ūkio atliekų užkasimas, sėjimas ant jų (a, c, d)
- Daugiamečių žolynų įveisimas ir išlaikymas (a, c, d, e, f)
- Plataus masto daugiamečių žolynų panaudojimas (a, c, d)
- Maisto medžiagų valdymo planas, naujoviškų metodų taikymas siekiant kuo labiau sumažinti maisto medžiagų išskyrimą, optimalus pH maisto medžiagų įsisavinimui, žiedinis žemės ūkis (a, c, d, f)
- Tikslusis pasėlių auginimas siekiant sumažinti sąnaudas (trąšas, vandenį, augalų apsaugos produktus) (e, f)
- Drėkinimo efektyvumo didinimas (b)
- Su nitratais susijusių priemonių, kuriomis viršijami sąlygų reikalavimai, įgyvendinimas (c, d, e,)
- Vandens, oro ir dirvožemio taršos dėl perteklinių maisto medžiagų kiekio mažinimo ir prevencijos priemonės, pvz., dirvožemio mėginių ėmimas (jei dar nėra privalomas), maisto medžiagų gaudyklės (c, d, e)
- Pasėlių vandens poreikio valdymas (perėjimas prie mažiau vandens reikalaujančių pasėlių, sodinimo datų keitimas, optimizuotas drėkinimo tvarkaraštis) (b)
- Erozijos prevencijos juostos ir užuovėjos (b, d, e,)
- Terasų ir rėžinių pasėlių įdiegimas arba priežiūra (b, d, e)
- Pašarų priedai, skirti dėl žarnyno fermentacijos išmetamam teršalų kiekiui mažinti (a)
- Geresnis mėšlo tvarkymas ir sandėliavimas (a)
Teisinis pagrindas
Reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007
