Naujas darbo būdas žemės ūkio ateičiai

Būsimoje bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) siūlomas modernizuotas ir supaprastintas požiūris, kad ES žemės ūkis galėtų patenkinti nuolat kintančius globalizuoto pasaulio ekonominius, visuomeninius ir aplinkos apsaugos poreikius. Savo pasiūlyme Europos Komisija išdėsto tikslingesnės, lankstesnės ir veiksmingesnės BŽŪP viziją. Siekiant šio tikslo labai svarbus naujas darbo būdas.

Būsimi BŽŪP tikslai

Devyni bendri ES tikslai yra politikos pagrindas, atspindintis didelius visos BŽŪP ES lygmens užmojus. Nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki sąžiningų pajamų užtikrinimo, kartų kaitos rėmimo ir kovos su klimato kaita veiksmų – tikslai apima įvairius klausimus, kuriais siekiama spręsti kylančius aplinkos, socialinius ir ekonominius uždavinius.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, Europos Komisija pateikia ES valstybėms narėms įvairių priemonių, reikalavimų, kaip jos turėtų būti naudojamos, ir pažangos vertinimo rodiklių.

Politikoje daugiau dėmesio skiriama ne atitikčiai ir taisyklėms, o rezultatams ir veiksmingumui. Vienas visiems tinkantis metodas pakeičiamas lankstesne sistema, pagal kurią ES šalims suteikiama daugiau laisvės spręsti, kaip geriausiai pasiekti bendrus tikslus, kartu atsižvelgiant į konkrečius savo ūkininkų ir kaimo bendruomenių poreikius. Būtent šioje srityje rengiami BŽŪP strateginiai planai.

BŽŪP strateginiai planai

BŽŪP strateginiais planais valstybėms narėms bus užtikrintas tikras subsidiarumas, kad būtų geriau atsižvelgta į jų konkrečias aplinkybes ir užtikrintas atsparesnis Europos žemės ūkio sektorius. Pirmiausia valstybės narės, remdamosi savo teritorijos ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize, atlieka išsamų savo poreikių vertinimą. Tai atliekama glaudžiai konsultuojantis su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais.

Vykdydama naują struktūrinį dialogą, Komisija pateiks valstybėms narėms specialiai pritaikytas rekomendacijas dėl jų BŽŪP strateginių planų rengimo, be kita ko, nustatys konkrečius tikslus, kuriais atsižvelgiama į BŽŪP tikslus ir kitus ES lygmens teisės aktus, pavyzdžiui, Europos žaliąjį kursą. Būsimų BŽŪP pasiūlymų analizė patvirtina jų suderinamumą su ES žaliuoju kursu ir susijusiomis strategijomis „Nuo ūkio iki stalo“ bei Biologinės įvairovės strategija.

Valstybė narė, gerai suprasdama savo nacionalinio ar regioninio lygmens poreikius ir gavusi Europos Komisijos strategines įžvalgas, parengia intervencijos strategiją. Šiame antrajame etape valstybės narės pasirenka tam tikras BŽŪP priemones ir nustato kiekybiškai įvertinamus tikslus, kad būtų galima nukreipti įgyvendinimą per visą biudžeto sudarymo laikotarpį. BŽŪP strateginiai planai apims visas ES finansuojamas BŽŪP priemones, numatytas pagal tiesiogines išmokas, su rinka susijusią paramą ir kaimo plėtrą. Pirmą kartą jų įgyvendinimui bus taikomas strateginis požiūris, nes bus svarstomas tik veiksmingiausias ir vienas kitą papildantis priemonių derinys.

Tada valstybės narės turi nusiųsti savo BŽŪP strateginius planus Europos Komisijai, kad ši juos oficialiai patvirtintų. Šis patvirtinimas bus grindžiamas nuoseklumu, nuoseklumu, veiksmingu indėliu siekiant BŽŪP tikslų ir nustatytais poreikiais, taip pat kitais galimais rezultatais, pavyzdžiui, poveikiu tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Galiausiai, patvirtinus ir įgyvendinus planą, valstybės narės turės parengti savo planais pagrįstą metinę veiklos rezultatų ataskaitą. Šios ataskaitos padės Europos Komisijai stebėti politikos įgyvendinimą ir vertinti pažangą siekiant visam biudžeto sudarymo laikotarpiui nustatytų tikslų.

Naujoji BŽŪP skatins ir rems platesnį šiuolaikinių technologijų ir inovacijų naudojimą. Įgyvendinant BŽŪP, ūkių konsultavimo sistemos ir žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos vietos lygmeniu padės ūkininkams geriau suprasti ES taisykles ir jų laikytis, nes bus remiamasi įvairiais ekonominiais ir aplinkosauginiais duomenimis, kad būtų teikiama naujausia technologinė ir mokslinė informacija.

Jei numatoma, kad pažanga bus per lėta arba nepakankama, Komisija pareikalaus, kad valstybės narės atliktų trūkumų analizę ir parengtų veiksmų planą šiai nepakankamai pažangai ištaisyti. Neįgyvendinus arba nepadarius pažangos, Komisija galėtų sustabdyti mokėjimus valstybei narei.

Europai reikia atsparaus, tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus, kad būtų užtikrinta aukštos kokybės, saugių ir įperkamų maisto produktų gamyba jos piliečiams ir stipri socialinė ir ekonominė struktūra kaimo vietovėse. Būsimuose pasiūlymuose dėl BŽŪP siūloma iš tikrųjų keisti politiką, daugiausia dėmesio skiriant faktams, prisitaikymui prie vietos poreikių ir sąlygų, kartu išlaikant tvirtą bendrumą Europos lygmeniu. Tam bus labai svarbūs BŽŪP strateginiai planai.

Susijusios nuorodos

BŽŪP ateitis

Tvarus žemės ūkis BŽŪP