Europos Komisija paskelbė naują ataskaitą, kurioje pateikiama geriausia patirtis, susijusi su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiksmų rengimu atsižvelgiant į BŽŪP po 2027 m.
Šia ataskaita siekiama padėti valstybėms narėms rengti būsimus BŽŪP planus, pateikiant konkrečias rekomendacijas, praktinius veiksmus ir pavyzdžius, kaip parengti veiksmingas, įgyvendinamas ir ūkininkams patrauklias priemones.
Ataskaita grindžiama dabartinių BŽŪP strateginių planų (2023–2027 m.) vertinimu. Joje nurodoma, kas pasiteisino praktikoje, atkreipiamas dėmesys į gerus valstybių narių pavyzdžius ir išdėstoma apie 20 praktinių veiksmų, kuriais būtų remiamas veiksmingesnių agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiksmų rengimas kitu programavimo laikotarpiu.
Tvirtesnė ir paprastesnė tvaraus ūkininkavimo sistema
Dabartinės BŽŪP rezultatai rodo, kad svarbu teikti su plotu susijusią paramą agrarinei aplinkosaugai ir klimatui. 2025 biudžetiniais metais apie 28 proc. viso viešojo finansavimo pagal BŽŪP strateginį planą buvo skirta ekologinėms sistemoms ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimams.
Aprėptis:
- ekologinės sistemos buvo taikomos daugiau kaip 60% ES žemės ūkio paskirties žemės (98,3 mln. hektarų),
- ŪKS apėmė 12 proc. žemės ūkio paskirties žemės (19,6 mln. hektarų).
Kiti įverčiai rodo, kad šis rodiklis taip pat didelis: ekologinės sistemos ir ŽŪES apima didžiąją dalį ES žemės ūkio paskirties žemės. Tai reikšmingas rezultatas, patvirtinantis, kad ES žemės ūkis jau atlieka svarbų vaidmenį aplinkos apsaugos ir klimato politikos veiksmų srityje ir kad daugelis ūkininkų nori taikyti tvaresnę praktiką ir sistemas, jei jiems atlyginama už įdėtas pastangas ir prisiimtą riziką.
Žvelgiant į ateitį, aplinkos tvarumas tebėra vienas iš pagrindinių BŽŪP po 2027 m. prioritetų: tikimasi, kad 43 proc. ES išlaidų, siūlomų pagal būsimus nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRP), padės siekti aplinkos ir klimato tikslų.
Siekiant paremti šį užmojį, būsimoje BŽŪP nustatoma paprastesnė aplinkos ir klimato politikos veiksmų sistema: agrarinės aplinkosaugos ir klimato politikos veiksmai (AECA) kaip viena priemonė, kuri sujungs dabartines ekologines sistemas ir AECC. Taip siekiama supaprastinti politikos sistemą ir padidinti paramos veiksmingumą.
Naujasis požiūris taip pat apima:
- ūkio valdymo sistema, apimanti apsaugos praktiką ir teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus;
- parama gamybinėms ir negamybinėms žaliosioms investicijoms, kuriomis siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir ūkių konkurencingumą;
- papildomų priemonių, pavyzdžiui, konsultavimo paslaugų, inovacijų, skaitmeninimo ir bendradarbiavimo projektų, skirtų pertvarkai remti.
Nuo kompensavimo iki paskatų
ŽŪES bus atlyginama ūkininkams už aplinkai naudingos praktikos taikymą, neapsiribojant ankstesniu modeliu. STSĮT mokėjimai nebeturi būti susieti su papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis dėl įsipareigojimų, taip sudarant sąlygas atlyginti už aplinkosaugos paslaugas, jei šie mokėjimai atitinka Pasaulio prekybos organizacijos „žaliosios dėžės“ taisykles. Šiuo požiūriu siekiama, kad priemonės taptų patrauklesnės, padidėtų dalyvavimas ir būtų geriau remiamas perėjimas prie tvarių ir atsparių ūkininkavimo sistemų.
Remiantis dabartiniu BŽŪP strateginių planų įgyvendinimu ir ES BŽŪP tinklo atliktu darbu žaliosios struktūros srityje, taip pat atitinkama literatūra ir moksliniais tyrimais, susijusiais su aplinkos aspekto integravimu į BŽŪP, ataskaitoje nustatyti šeši veiksniai, kurie yra labai svarbūs siekiant padidinti būsimų ŽŪES veiksmingumą:
- aiški ir gerai parengta praktika, derinama su atitinkamomis skatinamosiomis išmokomis;
- didelis ūkininkų įsisavinimas ir intervencinių priemonių nuoseklumas;
- priemones orientuoti į regioninius, aplinkos ir ūkio lygmens poreikius;
- rezultatais grindžiamus metodus, kuriais atlyginama už išmatuojamus rezultatus;
- kolektyviniai metodai, sudarantys sąlygas imtis veiksmų kraštovaizdžio lygmeniu;
- patikimos stebėsenos ir kontrolės sistemos, kuriomis užtikrinamas patikimumas ir patikimumas.
Šios išvados iliustruojamos valstybių narių pavyzdžiais ir papildomos praktinėmis būsimų priemonių rengimo gairėmis.
Parama kitiems BŽŪP planams
Kartu šie elementai sudaro konkretų pagrindą valstybėms narėms rengiant savo BŽŪP planus kitam 2028–2034 m. programavimo laikotarpiui.
Remiantis tuo, kas pasitvirtino kaip veiksminga, ir tuo, kaip ją galima taikyti praktiškai, ataskaitoje remiamas agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių, kuriomis pasiekiama geresnių aplinkos apsaugos rezultatų, tačiau kurios lieka prieinamos ir patrauklios ūkininkams, kūrimas.
Lessons learnt from the current CAP strategic plans
- Paskelbimo data
- 2026 m. balandžio 28 d.
- Autorius
- Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas
- Vieta
- Briuselis
