Komisija patvirtino Estijos ir Latvijos BŽŪP strateginius planus

Šiandien Europos Komisija patvirtino Estijos ir Latvijos BŽŪP strateginį planą. Nauja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d., siekiama formuoti perėjimą prie tvaraus, atsparaus ir modernaus Europos žemės ūkio sektoriaus. Pagal reformuotą politiką finansavimas bus teisingiau paskirstytas ūkiams, daugiausia dėmesio skiriant mažiesiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat jauniesiems ūkininkams. Be to, ūkininkams bus padedama diegti inovacijas, pradedant tiksliuoju ūkininkavimu ir baigiant agroekologiniais gamybos metodais. Remiant konkrečius veiksmus šiose ir kitose srityse, naujoji BŽŪP gali būti apsirūpinimo maistu saugumo ir ūkininkų bendruomenių Europos Sąjungoje kertinis akmuo.

Naujoji BŽŪP apima veiksmingesnį ir efektyvesnį darbo būdą. ES šalys įgyvendins nacionalinius BŽŪP strateginius planus, derindamos pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir rinkos priemonių finansavimą. Rengdama savo BŽŪP strateginį planą kiekviena valstybė narė pasirinko įvairias ES lygmens intervencines priemones, jas pritaikydama ir pritaikydama prie konkrečių savo poreikių ir vietos sąlygų. Komisija vertino, ar kiekvienu planu siekiama dešimties pagrindinių BŽŪP tikslų, susijusių su bendrais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais uždaviniais. Planai turi atitikti ES teisės aktus ir jais taip pat turėtų būti prisidedama prie ES klimato ir aplinkos tikslų, nustatytų Komisijos strategijose „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biologinė įvairovė“.

2023–2027 m. BŽŪP bus skirtas 270 mlrd. EUR ES finansavimas. Šiandien patvirtintiems dviem planams skirtas 3,8 mlrd. EUR biudžetas, įskaitant 1,1 mlrd. EUR, skirtų aplinkos ir klimato tikslams ir ekologinėms sistemoms, ir 88 mln. EUR jauniesiems ūkininkams.

Estija apie 45 proc. viso BŽŪP plano finansavimo skirs ūkininkų ir kaimo įmonių pajamoms stabilizuoti. Mažieji ir vidutiniai ūkiai taip pat gaus didesnę pajamų paramą. Kalbant apie Estijos plano aplinkosaugos prioritetus, apie 456 mln. EUR iš viso BŽŪP biudžeto bus panaudota aplinkos ir klimato tikslams remti, daugiausia dėmesio skiriant anglies dioksido sekvestracijai, biologinei įvairovei ir vertingoms pievoms, taip pat žinių apie tvarią gamybą gilinimui. Daugiau kaip 23 proc. žemės ūkio paskirties žemės bus skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui. Galiausiai Estija tikisi pagal BŽŪP remiamus projektus sukurti 1 250 naujų darbo vietų kaimo vietovėse. Speciali pagalba taip pat bus teikiama jauniesiems ūkininkams, siekiant spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriuje problemą.

Latvija apie 14 proc. savo tiesioginių išmokų biudžeto skirs susietajai pajamų paramai sunkumų patiriantiems sektoriams remti. Tai bus naudinga pieno, galvijų, grūdų ir aliejingųjų sėklų bei vaisių ir daržovių sektoriams. Latvija taip pat nustatė tam tikrą dydį viršijančių ūkių gaunamos pagalbos viršutinę ribą, o smulkieji ir vidutiniai ūkiai gaus perskirstymo išmoką. Latvijos plane nustatyti aukšti aplinkos ir klimato srities veiksmų tikslai. Daugiausia dėmesio bus skiriama klimato kaitos švelninimui, taršos mažinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariai miškininkystei. Pavyzdžiui, daugiau kaip 70 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų bus naudinga dirvožemio kokybės apsaugos ir gerinimo praktika. Iki 2027 m. 18,8 proc. Latvijos žemės ūkio paskirties žemės bus dirbama ekologiškai. Latvija pirmenybę teikė savo žinių ir inovacijų sistemos žemės ūkio sektoriuje gerinimui – pagal BŽŪP remiamose konsultacijose ir mokymuose dalyvavo 23 000 asmenų.

Daugiau informacijos apie kiekvieną planą ir jų BŽŪP biudžeto paskirstymą pateikiama glaustuose dokumentuose.

Pagrindiniai faktai

2018 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, kuriuo nustatomas naujas ES žemės ūkio politikos modernizavimo būdas. Po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas ir 2021 m. gruodžio 2 d. oficialiai priimta naujoji BŽŪP.

Teisėkūros institucijų nustatytas terminas, iki kurio valstybės narės turi pateikti savo BŽŪP strateginį planą, buvo 2022 m. sausio 1 d. Gavusi planus, Komisija iki 2022 m. gegužės 25 d. visoms valstybėms narėms išsiuntė raštus su pastabomis. Laikantis skaidrumo principo, jos buvo paskelbtos interneto svetainėje „Europa“ kartu su visų valstybių narių pastabomis. Vėliau buvo atnaujintas struktūrinis Komisijos tarnybų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogas siekiant išspręsti likusius klausimus ir užbaigti peržiūrėtus BŽŪP planus.

Estija ir Latvija pirmuosius pasiūlymus dėl BŽŪP strateginių planų pateikė atitinkamai sausio 2 d. ir 18 d., pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais. Vėliau, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, spalio 21 d. jos išsiuntė peržiūrėtus pasiūlymus Estijai ir spalio 20 d. – Latvijai.

Kad kiekvienas planas būtų patvirtintas, jis turi būti išsamus ir suderinamas su teisės aktais ir pakankamai plataus užmojo, kad būtų pasiekti BŽŪP tikslai ir įvykdyti ES aplinkos ir klimato srities įsipareigojimai.

Daugiau informacijos

„Apie viską glaustai“: Įžvalgos apie Estijos ir Latvijos BŽŪP strateginius planus

2023–2027 m. BŽŪP

BŽŪP strateginiai planai

Raštai su pastabomis dėl BŽŪP strateginių planų