Komisija patvirtino Čekijos ir Slovakijos BŽŪP strateginius planus

Šiandien Europos Komisija patvirtino Čekijos ir Slovakijos BŽŪP strateginius planus. Nauja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d., siekiama formuoti perėjimą prie tvaraus, atsparaus ir modernaus Europos žemės ūkio sektoriaus. Pagal reformuotą politiką finansavimas bus teisingiau paskirstytas ūkiams, daugiausia dėmesio skiriant mažiesiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat jauniesiems ūkininkams. Be to, ūkininkams bus padedama diegti inovacijas, pradedant tiksliuoju ūkininkavimu ir baigiant agroekologiniais gamybos metodais. Remiant konkrečius veiksmus šiose ir kitose srityse, naujoji BŽŪP gali būti apsirūpinimo maistu saugumo ir ūkininkų bendruomenių Europos Sąjungoje kertinis akmuo.

Naujoji BŽŪP apima veiksmingesnį ir efektyvesnį darbo būdą. ES šalys įgyvendins nacionalinius BŽŪP strateginius planus, derindamos pajamų rėmimo, kaimo plėtros ir sektorių programų finansavimą. Rengdama savo BŽŪP strateginį planą kiekviena valstybė narė pasirinko įvairias ES lygmens intervencines priemones, jas pritaikydama ir pritaikydama prie konkrečių savo poreikių ir vietos sąlygų. Komisija vertino, ar kiekvienu planu siekiama dešimties pagrindinių BŽŪP tikslų, susijusių su bendrais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais uždaviniais. Planai turi atitikti ES teisės aktus ir jais taip pat turėtų būti prisidedama prie ES klimato ir aplinkos tikslų, nustatytų Komisijos strategijose „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biologinė įvairovė“.

2023–2027 m. BŽŪP bus skirtas 270 mlrd. EUR ES finansavimas. Šiandien patvirtintiems dviem planams iš viso skirtas 8,9 mlrd. EUR ES biudžetas: 5,6 mlrd. EUR Čekijai ir 3,3 mlrd. EUR Slovakijai. Iš bendro šių dviejų šalių ES biudžeto 3 mlrd. EUR bus skirta aplinkos ir klimato tikslams ir ekologinėms sistemoms, o daugiau kaip 200 mln. EUR – jauniesiems ūkininkams.

Pagrindinis Čekijos plano tikslas – sąžiningesnis pajamų paramos paskirstymas ir veiksmingesnis jos tikslingumas. Žemės ūkio valdos gaus perskirstymo paramą už pirmuosius 150 hektarų, kad padidintų mažų ir vidutinių ūkių pelningumą. Apie 54 proc. Čekijos ūkių taip pat gaus papildomą paramą sektoriams, kuriuose susiduriama su konkrečiais sunkumais, pavyzdžiui, pieno ir jautienos sektoriams. Kalbant apie aplinkos apsaugos prioritetus, daugiausia dėmesio skiriama gamtos išteklių ir biologinės įvairovės apsaugai. Negamybinių plotų paviršiai ir integruoti gamybos metodai, kuriais ribojamas pesticidų naudojimas, bus naudojami daugiau kaip 40 000 hektarų plote. Pagal Čekijos planą žemės ūkio paskirties žemės, kuriai pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, plotas iki 2027 m. turėtų padidėti nuo dabartinių 16 proc. iki 21 proc. Galiausiai pagal BŽŪP bus investuojama į kaimo vietoves, siekiant sulėtinti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir padidinti užimtumą kaimo vietovėse. Tikimasi, kad dėl BŽŪP finansavimo bus sukurta daugiau kaip 1 700 darbo vietų.

Slovakijos planu siekiama padidinti jos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą, kartu apsaugant gamtos išteklius. Juo nustatoma tiesioginių išmokų viršutinė riba, grindžiama ūkio dydžiu, ir perskirstymo parama mažosioms ir vidutinėms valdoms. Papildoma 370 mln. EUR metinė parama padės Slovakijos ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, nes 61 proc. Slovakijos žemės ūkio paskirties žemės patenka į tokią kategoriją. Naudodamasi BŽŪP parama, Slovakijos planu siekiama, kad iki 2030 m. 20 proc. jos žemės ūkio paskirties žemės būtų dirbama ekologiškai. Be to, beveik 64 proc. sutartinių ūkinių gyvūnų gaus ES lėšų antibiotikų naudojimui mažinti ir aukštesniems gyvūnų gerovės standartams remti. Kaimo plėtra taip pat yra didelė Slovakijos plano dalis, nes ja bus remiamas 1500 darbo vietų ir 430 kaimo įmonių kūrimas. Galiausiai daugiau kaip 10 000 asmenų galės gauti konsultacijas ir mokymus, visų pirma susijusius su skaitmeninimu ir tvariu žemės ūkiu.

Daugiau informacijos apie kiekvieną planą ir jų BŽŪP biudžeto paskirstymą pateikiama glaustuose dokumentuose.

Pagrindiniai faktai

2018 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, kuriuo nustatomas naujas ES žemės ūkio politikos modernizavimo būdas. Po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas ir 2021 m. gruodžio 2 d. oficialiai priimta naujoji BŽŪP.

Teisėkūros institucijų nustatytas terminas, iki kurio valstybės narės turi pateikti savo BŽŪP strateginį planą, buvo 2022 m. sausio 1 d. Gavusi planus, Komisija iki 2022 m. gegužės 25 d. visoms valstybėms narėms išsiuntė raštus su pastabomis. Laikantis skaidrumo principo, jos buvo paskelbtos interneto svetainėje „Europa“ kartu su visų valstybių narių pastabomis. Vėliau buvo atnaujintas struktūrinis Komisijos tarnybų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogas siekiant išspręsti likusius klausimus ir užbaigti peržiūrėtus BŽŪP planus.

Čekija ir Slovakija pirmuosius pasiūlymus dėl BŽŪP strateginių planų pateikė atitinkamai 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. vasario 16 d., pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais. Vėliau, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, lapkričio 3 d. jos išsiuntė peržiūrėtus pasiūlymus Čekijai ir lapkričio 4 d. – Slovakijai.

Kad kiekvienas planas būtų patvirtintas, jis turi būti išsamus ir suderinamas su teisės aktais ir pakankamai plataus užmojo, kad būtų pasiekti BŽŪP tikslai ir įvykdyti ES aplinkos ir klimato srities įsipareigojimai.

Daugiau informacijos

„Apie viską glaustai“: Įžvalgos apie Čekijos ir Slovakijos BŽŪP strateginius planus

2023–2027 m. BŽŪP

BŽŪP strateginiai planai

Raštai su pastabomis dėl BŽŪP strateginių planų