Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – mikroorganizmų gebėjimas atsispirti antimikrobiniam gydymui, ypač antibiotikams – daro tiesioginį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytas tikslas iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą ES ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą. ES šalys savo specialiuose BŽŪP strateginiuose planuose suplanavo keletą priemonių, skirtų kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms stiprinti ir ūkinių gyvūnų gerovei didinti, remiamų bendros žemės ūkio politikos lėšomis.
Kai kurie iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria ES žemės ūkis, apima geresnį reagavimą į visuomenės
poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant saugų, maistingą ir tvarų maistą, maisto švaistymo
mažinimą ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimą. Šiandien Komisija priėmė vaistų teisės aktų rinkinį ir tolesnius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Įrodyta, kad dėl pernelyg didelio antibiotikų naudojimo ūkiniams gyvūnams tiesiogiai padidėja žmonių atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms turi būti vykdoma visose srityse, o bendra žemės ūkio politika papildo nacionaliniu ir ES lygmenimis vykdomus politikos ir finansinius veiksmus.
Dabartiniu 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu beveik visos ES šalys į savo BŽŪP strateginius planus įtraukė priemones, skirtas konkrečiai paramai aukštesniam gyvūnų gerovės lygiui ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Tai apima įvairias rūšis, derinant praktiką, investicijas, bendradarbiavimą ir mokymą. Iš viso 6,3 mlrd. EUR ES lėšų skirta savanoriškiems veiksmams pagal ekologines sistemas ir kaimo plėtrą remti. Apskritai šia parama siekiama pasiekti 23 proc. ES sutartinių ūkinių gyvūnų.
ES ūkininkai gali gauti lėšų investicijoms į naujai pastatytas arba renovuotas būsto sistemas, kad pagerintų savo gyvulių gerovę ir sumažintų poreikį gydyti gyvūnus antibiotikais. Pagal kaimo plėtros priemones ūkininkai gali prašyti paramos dalyvaudami gyvūnų gerovės ženklinimo sistemose arba rengdami gyvūnų ligų radiacijos programas.
Ekologiniam ūkininkavimui skiriama parama taip pat padeda didinti gyvūnų gerovę. Juo taip pat sumažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas, nes ekologiškai veisiamiems gyvūnams taikomi daug griežtesni antibiotikų naudojimo reikalavimai nei gyvūnams, kuriems taikomi įprasti ūkininkavimo metodai. Teritorijos, kuriai 2027 m. skiriama specialioji BŽŪP parama ekologinei gamybai, dydis beveik padvigubės ir pasieks beveik 10 proc., palyginti su 2020 m. finansuotu plotu (5,6 proc.).
Ankstesniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal BŽŪP jau buvo remiamos kelios priemonės, kuriomis prisidedama prie gyvūnų gerovės ir antimikrobinių medžiagų naudojimo mažinimo. 2022 m. gegužės mėn. paskelbtas tyrimas, kuriame įvertintos šios priemonės ir jų poveikis. Daugumoje tirtų regionų ir (arba) valstybių narių gyvūnų gerovės ir antimikrobinių medžiagų naudojimo klausimai daugiausia buvo sprendžiami taikant kaimo plėtros priemones. Jos pasirodė esančios veiksmingiausios derinant investicijas į geresnes būsto sąlygas, šėrimą ir sveikatos valdymą. Pavyzdžiui, didinant ūkininkų informuotumą teikiant konsultavimo paslaugas, prisiimant įsipareigojimus ir rengiant mokymus. Daugumoje tirtų valstybių narių ir (arba) regionų kompleksinis paramos susiejimas taikant ES teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir maisto teisės aktų reikalavimus veiksmingai darė įtaką ūkininkų praktikai.
Pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ vykdomi arba planuojami keli projektai, susiję su gyvūnų sveikata, pavyzdžiui, vakcinų kūrimu, ir gyvūnų gerove. Šiais metais bus pradėta Europos gyvūnų sveikatos ir gerovės partnerystė. Partnerystė būtų orientuota į antimikrobinių medžiagų naudojimą ir atsparumą gyvuliams kaip vieną iš jos prioritetų. Ja, be kita ko, siekiama kaupti žinias ir kurti produktus bei paslaugas, kad būtų pagerinta ligų prevencija ir kontrolė. Visas orientacinis ES įnašas visam partnerystės laikotarpiui yra 180 milijonų eurų.
Ši viešoji parama papildo visas priemones, kurių nacionaliniu lygmeniu ėmėsi ir finansavo ES šalys.
Šaltinis: Europos Komisija (valstybės narės, kurioms rezultato rodiklis nebuvo suplanuotas: Danija, Nyderlandai)
Išsamesnė 2023–2027 m. BŽŪP strateginių planų apžvalga. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
- Estija suplanavo intervencinę priemonę gyvulių augintojų bendradarbiavimui remti, kad būtų parengtos ekonominį poveikį turinčių gyvūnų ligų, pavyzdžiui, infekcinio rinotracheito ir galvijų virusinės diarėjos, kontrolės ir (arba) likvidavimo programos. Tam iš viso planuojama skirti 6 mln. EUR ES paramos.
- Italija teikia paramą pagal ekologinę atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų gerovės sistemą (1,8 mlrd. EUR ES tiesioginių išmokų). Kad gautų paramą, ūkininkai turi taikyti praktiką, kuria siekiama sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ir skatinti gerovės požiūriu palankų bandos valdymą.
Susijusios nuorodos
Patvirtinti BŽŪP strateginiai planai
BŽŪP rezultatų rodiklių suvestinė
- Paskelbimo data
- 2023 m. balandžio 26 d.
- Autorius
- Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas
- Vieta
- Briuselis
