Pereiti prie pagrindinio turinio
Agriculture and rural development

Apžvalga

ES aktyviai remia vaisių ir daržovių sektorių vykdydama rinkos valdymo programą, kuria siekiama penkių bendrų tikslų:

  • užtikrinti, kad dėl gamintojų organizacijų sektorius būtų konkurencingesnis ir labiau orientuotas į rinką;
  • pasiekti, kad krizės turėtų mažesnį poveikį gamintojų pajamoms;
  • skatinti vaisių ir daržovių vartojimą ES;
  • skatinti dažniau taikyti ekologiškus auginimo ir gamybos metodus;
  • taikant prekybos standartus skatinti produktų kokybės užtikrinimą ir didinti apsaugą bei skaidrumą vartotojams.

Gamintojų organizacijos

Gamintojų organizacijos yra svarbiausios vaisių ir daržovių sistemos dalyvės, ir augintojai, norintys sustiprinti savo pozicijas rinkoje, raginami prie jų prisijungti. Pagal ES vaisių ir daržovių sistemą gamintojų organizacijoms padedama įgyvendinti veiklos programas skiriant finansavimo įnašus.

Pagal gamintojų organizacijų tvarką nacionalinės valdžios institucijos turi suteikti gamintojų organizacijos statusą dėl jo besikreipiančiai gamintojų grupei, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

  • būti savanoriška;
  • prisidėti prie bendrųjų šios tvarkos tikslų;
  • siūlyti nariams įvairių ir veiksmingų paslaugų ir taip įrodyti savo naudingumą.

Nacionalinės valdžios institucijos, norėdamos nustatyti, kurios priemonės atitinka paramos skyrimo reikalavimus, turi parengti nacionalinę tvarių veiklos programų strategiją. Gamintojų organizacijų veiklos programas turi patvirtinti atitinkamos nacionalinės institucijos.

Europos Komisija stebi ir vertina tiek programas, tiek nacionalinę strategiją, remdamasi bendrais veiklos rodikliais. Gamintojų organizacijos teikia atitinkamai nacionalinei institucijai metines savo veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas. Metinės ataskaitos turi būti pateikiamos kartu su paraiškomis pagalbai gauti. Be to, kiekviena šalis turi pateikti Europos Komisijai metinę ataskaitą apie visas savo gamintojų organizacijas, veiklos fondus ir programas bei pripažinimo planus.

Pripažinta gamintojų organizacija gali įsteigti veiklos fondą savo veiklos programai finansuoti. Šis fondas finansuojamas narių (arba pačios gamintojų organizacijos) finansiniais įnašais ir ES finansine parama. Paprastai ES finansinė parama negali viršyti 50 proc. viso veiklos fondo, bet konkrečiais atvejais ji gali būti padidinta iki 60 proc.

Regionuose, kuriuose gamintojai nėra įsteigę stambesnių organizacijų, nacionalinės vyriausybės gali užtikrinti ne tik veiklos fondą, bet ir teikti nacionalinį finansavimą. Kai kuriais atvejais dalį šių išlaidų gali kompensuoti ES.

Gamintojų organizacijos prašymu ES šalis taip pat gali nustatyti, kad tam tikros taisyklės, dėl kurių susitarta toje organizacijoje, ribotą laikotarpį būtų privalomos kitiems šiai gamintojų organizacijai nepriklausantiems gamintojams tame regione ar regionuose, kuriuose gamintojų organizacija vykdo veiklą.

Pirmenybė taip pat teikiama pripažįstant tarpšakines organizacijas, jeigu jos įrodo, kad pakankamai atstovauja įvairioms vaisių ir daržovių sektoriaus profesinėms kategorijoms ir vykdo praktinę veiklą, kuriais padedama siekti programos tikslų.

Susijusios nuorodos

Vaisių ir daržovių sektoriaus ataskaitos

Gamintojų ir tarpšakinės organizacijos

Krizių prevencija

Siekiant sumažinti dėl krizių atsirandančius gamintojų pajamų svyravimus, ES finansavimas skiriamas krizių prevencijos ir valdymo priemonėms, kurias gamintojų organizacijos įgyvendina pagal savo veiklos programas.

Finansavimas skiriamas toliau nurodytiems veiksmams.

1. Produktų pašalinimas iš rinkos

Kai produktai pašalinami iš rinkos, užuot juos pateikus parduoti, lėšos skiriamos pagal griežtas taisykles.

Didžiausios paramos už 16 pagrindinių produktų pašalinimą iš rinkos sumos, įskaitant ES ir gamintojų organizacijų įnašus, nustatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 IV priede.

Jei kuri nors šalis nusprendžia leisti pašalinti iš rinkos kitus produktus, ji turi nustatyti didžiausias už juos skiriamos paramos sumas. Iš rinkos pašalinami kiekvieno produkto kiekiai negali viršyti 5 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos kiekio (į šį skaičiavimą neįtraukiami produktai, kurie bus paskirstyti nemokamai).

Parduodamos produkcijos kiekis apskaičiuojamas kaip praėjusių trejų metų vidurkis arba, jei tokios informacijos nėra (pvz., jei gamintojų organizacijos neseniai pripažintos), remiamasi parduodamos produkcijos, dėl kurios gamintojų organizacija buvo pripažinta, kiekiu.

Iš rinkos pašalintų produktų naudojimo būdus nustato nacionalinės valdžios institucijos, tačiau viena iš galimybių turi būti jų nemokamas paskirstymas. Juos gali būti galima naudoti perdirbimo pramonėje, jei taip nebus iškreipiama konkurencija atitinkamose pramonės šakose (ES ar už jos ribų).

2. Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimas

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas – tai visiškas netinkamų parduoti (bet nepažeistų) produktų derliaus nuėmimas tam tikrame dirbamame plote prieš įprastą derliaus nuėmimą. Prekybai skirti produktai dirbamame plote nuimami ne per įprastą gamybos ciklą, be to, tai nesusiję su produktų sunaikinimu dėl klimato reiškinių ar ligų. Abi priemonės gali neturėti jokio poveikio aplinkai ar fitosanitarinio poveikio.

Abi priemonės turi papildyti įprastą auginimo praktiką ir nuo jos skirtis. Jos negali būti abi iš karto taikomos tam pačiam produktui ir tame pačiame plote, be to, jos negali būti taikomos dvejus metus iš eilės.

Šalys, kurios leidžia taikyti šias priemones, turi priimti išsamias jų įgyvendinimo ir kontrolės taisykles.

Kompensacijos sumas (įskaitant ES ir gamintojų organizacijų įnašus) kiekvienam hektarui turi nustatyti nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos padengti:

  • tik papildomas su derliaus nuėmimu susijusias išlaidas (įskaitant aplinkosaugos ir fitosanitarijos valdymą), arba
  • ne daugiau kaip 90 proc. didžiausio paramos už produktų pašalinimą iš rinkos lygio.

3. Pardavimo skatinimas, informavimas ir mokymas

Šalys, kurios leidžia taikyti šias priemones, turi priimti išsamias jų įgyvendinimo taisykles. Visi veiksmai pagal pardavimo skatinimo ir (arba) informavimo priemones turi papildyti visus atitinkamos gamintojų organizacijos vykdomus pardavimo skatinimo ir (arba) informavimo veiksmus.

4. Derliaus draudimas

Galima gauti ES finansavimą derliaus draudimui, kurį valdo gamintojų organizacija arba jos pačios nariai siekdami padėti apsaugoti narių pajamas ir padengti dėl gaivalinių nelaimių, klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžio patirtus rinkos nuostolius. Nacionalinės valdžios institucijos turi priimti išsamias derliaus draudimo taisykles, ypač siekdamos užtikrinti, kad juo nebūtų iškraipoma konkurencija draudimo rinkoje.

Jos taip pat gali teikti papildomą nacionalinį finansavimą. Tačiau visa valstybės parama derliaus draudimui (ES ir nacionalinė) negali viršyti šių augintojų mokamų draudimo įmokų procentinių dydžių:

  • 80 proc. draudimo tik nuo nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų, kurios gali būti laikomos gaivalinėmis nelaimėmis, įmokos;
  • 50 proc. draudimo nuo gaivalinių nelaimių ir kitų nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų, gyvūnų ir augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio, įmokos.

Derliaus draudimo priemonės gali neapimti draudimo išmokų, kuriomis gamintojams kompensuojama daugiau kaip 100 proc. prarastų pajamų, atsižvelgiant į bet kokią kompensaciją, kurią gamintojai gauna pagal kitas su draudžiama rizika susijusias paramos sistemas. Priemonėmis gali būti teikiama parama savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

Per pirmuosius trejus savitarpio pagalbos fondo veiklos metus gali būti skiriamas ES finansavimas, kuris apima šias gamintojų organizacijos įnašo dalis:

1-ieji metai 2-ieji metai 3-ieji metai
5 % 4 % 2 %

Nacionalinės valdžios institucijos turi priimti išsamias šios priemonės įgyvendinimo taisykles. Jos gali nustatyti sumų, kurias gali gauti gamintojų organizacija, viršutines ribas.

5. Konsultuojamasis ugdymas

100 proc. ES finansinės paramos gali būti skiriama tam, kad patyrusios gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos visoje ES perduotų žinias apie krizių prevencijos ir valdymo priemones neseniai įsikūrusioms gamintojų organizacijoms, gamintojų grupėms arba individualiems gamintojams (jei pastarieji įsikūrę regionuose, kuriuose organizacijų skaičius yra mažesnis nei 20 proc.). Taip galima ne tik didinti su šių priemonių įgyvendinimu susijusį veiksmingumą bet ir skatinti steigti naujas gamintojų organizacijas, jungti esamas arba sudaryti sąlygas atskiriems gamintojams prisijungti prie esamos gamintojų organizacijos; kurti ugdomųjų konsultacijų vykdytojų ir užsakovų tinklaveikos galimybes, visų pirma siekiant kaip krizių prevencijos ir valdymo priemonę sustiprinti prekybos kanalus.

6. Sodų atsodinimas

Remiamas sodų atsodinimas po privalomo išnaikinimo.

7. Veiksmingesnis valdymas

Šalys gali remti investicijas, dėl kurių veiksmingiau valdomi rinkai pateiktų produktų kiekiai.

Didesnis vartojimas

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa sukurta siekiant skatinti vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Taip pat remiamas nemokamas vaisių ir daržovių tiekimas mokykloms, ligoninėms ir labdaros organizacijoms. Parama gali būti skiriama ir kitai veiklai, kuria skatinamas vartojimas pagal gamintojų organizacijų veiklos programas.

Viena iš krizių valdymo priemonių: jei augintojai pašalina produktus iš rinkos, jie gali gauti finansavimą pagal jų realizavimui skirtą ES sistemą. Tokiais atvejais produktai nemokamai atiduodami šioms įstaigoms:

  • pripažintoms labdaros organizacijoms ir fondams, kurie savo darbe padeda palankių sąlygų neturintiems asmenims;
  • pataisos įstaigoms, mokykloms ir (arba) valstybinėms švietimo įstaigoms, vaikų atostogų stovykloms, ligoninėms ir senelių namams.

Nacionalinės valdžios institucijos turi nurodyti, kurios iš šių įstaigų gali gauti nemokamų produktų, ir užtikrinti, kad jų gaunami kiekiai papildytų (o ne atstotų) įprastai šių įstaigų perkamos produkcijos kiekius.

Iš ES lėšų 100 proc. finansuojamas nemokamas paskirstymas (palyginti su 50 arba 60 proc. kitai iš rinkos pašalintų produktų paskirčiai), neviršijant 5 proc. viso gamintojų organizacijos parduodamo produktų kiekio. Tai sudaro:

  • išmokama kompensacija EUR už 100 kg iš rinkos pašalintų produktų (didžiausios sumos nustatomos 16 pagrindinių produktų);
  • nustatyto dydžio sumos logistikos išlaidoms (transporto, rūšiavimo ir pakavimo).

Nacionalinės valdžios institucijos turi imtis visų būtinų priemonių, kurdamos palankias sąlygas gamintojų organizacijų ir savo patvirtintų nemokamus produktus gaunančių įstaigų ryšiams ir bendradarbiavimui.

Ekologiškas auginimas

Bent 10 proc. veiklos programų išlaidų turi būti skiriama aplinkosaugos veiksmams, kuriais viršijami privalomi aplinkosaugos standartai. Arba į programas turi būti įtraukta bent du tokie veiksmai.

Augintojams, gaunantiems pajamų paramą arba agrarinės aplinkosaugos išmokas pagal ES kaimo plėtros programas, taikomos sankcijos, jei jie nesilaiko privalomų aplinkosaugos standartų (kompleksinis paramos susiejimas).

Nacionalinės aplinkosaugos veiksmų sistemos

Šalys, kuriose pripažintos gamintojų organizacijos, turi parengti nacionalinę aplinkosaugos veiksmų sistemą, kuri būtų jų nacionalinės tvarių veiklos programų strategijos dalis.

Kitaip nei pagal kitas strategijos dalis, nacionalinės valdžios institucijos turi pateikti savo siūlomą nacionalinę aplinkosaugos veiksmų sistemą Europos Komisijai, kuri patikrina jos atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje nustatytiems tikslams.

Į nacionalinę aplinkosaugos veiksmų sistemą turi būti įtrauktas nebaigtinis toje šalyje taikomų aplinkosaugos veiksmų ir sąlygų sąrašas.

Prie kiekvieno veiksmo turi būti nurodyta:

  • konkretus (-ūs) susijęs (-ę) įsipareigojimas (-ai);
  • pagrindimas, t. y. numatomas poveikis aplinkai, susijęs su aplinkosaugos poreikiais ir prioritetais.

Išsami informacija apie nacionalines veiksmų programas pagal šalis pateikiama šalių dokumentuose.

Prekybos standartai

Siekiant gerinti kokybę, tam tikriems produktams taikomi prekybos standartai. Vaisiai ir daržovės, kuriems taikomų specialiųjų standartų skaičius sumažintas nuo 36 iki 10:

  • obuoliai,
  • citrusiniai vaisiai
  • kiviai,
  • salotos, garbanotosios ir plačialapės trūkažolės,
  • persikai ir nektarinai,
  • kriaušės,
  • braškės ir žemuogės,
  • saldžiosios paprikos,
  • valgomosios vynuogės,
  • pomidorai.

Nacionalinės valdžios institucijos gali tam tikriems produktams (pvz., netinkamos formos ar nepakankamo dydžio) netaikyti specialiųjų prekybos standartų, jei jie paženklinti etiketėmis „perdirbti skirti produktai“, „gyvūnų pašarai“ ar kitomis lygiavertėmis formuluotėmis.

Česnakų importui taikoma importo licencijų ir kilmės sertifikatų sistema.

Atitikties patikros

Kiekviena ES šalis turi sukurti šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriems taikomi prekybos standartai, prekiaujančių prekiautojų duomenų bazę. Prekiautojas vaisiais ir daržovėmis – bet koks asmuo ar įstaiga, kuris ES viduje, eksportui už ES ribų arba importui į ES, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 543/2011, demonstruoja, siūlo parduoti, parduoda ar teikia rinkai produktus (įskaitant nuotolinę prekybą, internetu ar kitais būdais).

Nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti, kad patikros būtų atliekamos pasirinktinai, remiantis rizikos analize, tinkamu dažnumu ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi prekybos vaisiais ir daržovėmis standartų ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Rizikos analizė turi būti grindžiama prekiautojų duomenų bazėje užregistruota informacija. Nacionalinės valdžios institucijos turi iš anksto nustatyti kriterijus, kuriuos taikys siekdamos nustatyti produktų partijos neatitikties riziką.

Jei patikromis nustatoma didelių pažeidimų, valdžios institucijos turi dažniau atlikti patikras. Prekybininkai privalo pateikti kontrolės įstaigoms visą informaciją, kurios joms reikia, kad jos galėtų organizuoti ir atlikti atitikties patikras. Remdamosi kiekvieno produkto rizikos vertinimu, institucijos gali nuspręsti pasirinktinai netikrinti produktų, kuriems netaikomas specialusis prekybos standartas (t. y. kuriems taikomas bendrasis standartas arba JT EEK standartas). Reikalaujama, kad kiekviena ES šalis pateiktų išsamią informaciją apie koordinuojančias institucijas ir kontrolės įstaigas, atsakingas už atitikties patikras.

Patvirtintos ES nepriklausančios šalys

Bet kuri į ES eksportuojanti šalis, kuri pati atliko atitikties patikras, gali paprašyti Europos Komisijos įvertinti, ar tos patikrų sistema atitinka specialiuosius ES prekybos standartus arba bent lygiaverčius standartus.

Šaliai gali būti suteiktas „patvirtinto“ statusas tam tikriems patikrintiems tos teritorijoje augintiems produktams. Europos Komisija gali laikinai sustabdyti patvirtinimo galiojimą, jei nustato, kad didelę partijų ir kiekių dalį sudarantys produktai neatitinka taisyklių.

Komisija skelbia informaciją, susijusią su atitikties patikromis ES nepriklausančiose šalyse, įskaitant:

  • ES nepriklausančias šalis, kuriose patvirtintos atitikties patikros,
  • produktus, kurių atitikties patikros patvirtintos,
  • išsamią informaciją apie oficialias institucijas ir kontrolės įstaigas, atsakingas už atitikties patikras,
  • kiekvienos šalies išduotus atitikties sertifikatus.

Nauji prekybos standartai

JT EEK parengė daugiau kaip 50 šviežių vaisių ir daržovių prekybos standartų, įskaitant 10 rūšių, kurioms taikomi specialieji ES prekybos standartai.

Specialieji atskiriems produktams taikomi ES prekybos standartai turi atitikti atitinkamus JT EEK standartus, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 543/2011, ir šiuo tikslu yra reguliariai atnaujinami.

Produktai, kuriems netaikomas bendrasis prekybos standartas:
miško grybai, kurių KN kodas 0709 59, kaparėliai, kurių KN kodas 07099040,
kartieji migdolai, kurių KN kodas yra 08021110, migdolai be kevalų, kurių KN kodas yra 080212,
lazdynų riešutai be kevalų, kurių KN kodas yra 080222, graikiniai riešutai be kevalų, kurių KN kodas yra 080232,
pušų riešutai, kurių KN kodas yra 08029050, pistacijos, kurių KN kodas yra 08025000,
makadamijos, kurių KN kodas yra 08026000, karijos, kurių KN kodas yra ex08029020,
kiti riešutai, kurių KN kodas yra 08029085, džiovinti tikrieji bananai, kurių KN kodas yra 08030090,
džiovinti citrusiniai vaisiai, kurių KN kodas yra 0805, atogrąžų riešutų mišiniai, kurių KN kodas yra 08135031,
kitų riešutų mišiniai, kurių KN kodas yra 08135039, šafranas, kurio KN kodas yra 091020.

Teisinis pagrindas

Nustatyti specialieji prekybos bananais (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1333/2011) ir tam tikrų veislių džiovintomis vynuogėmis (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1666/1999) standartai.

Pagrindinis reglamentas

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas

Įgyvendinimo reglamentai

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/892 nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas 543/2011 dėl taisyklių taikymo vaisių bei daržovių sektoriuose

Deleguotasis reglamentas

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektorių, Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl tuose sektoriuose taikytinų sankcijų ir iš dalies keičiamas ES įgyvendinimo reglamentas 543/2011.

Rinkos stebėsena

Vaisių ir daržovių rinkos stebėjimo centras vykdo naujausių gamybos, kainų, prekybos ir kitų statistinių rinkos duomenų stebėseną.

Ataskaitos

Europos Komisija paskelbė ataskaitą   ir susijusį tarnybų darbinį dokumentą dėl nuostatų, susijusių su gamintojų organizacijomis, veiklos fondais ir veiklos programomis, įgyvendinimo po 2007 m. vaisių ir daržovių sistemos reformos.