Norint pagaminti puikų alų, reikia gero vandens. Vanduo alui „Münchener Bier“ (SGN) tiekiamas iš gilių gręžinių uolienose po miestu. Garsioji Miuncheno alaus kokybė kasmet į miestą privilioja daugiau kaip 6 mln. žmonių.
Šis alus gaminamas įvairių rūšių – nuo auksinio „Helles“ iki tamsiojo „Doppelbocks“ – ir kiekviena jų išsiskiria būdingu savitu skoniu.
Kilmė
Daugelis yra girdėję apie „Reinheitsgebot“, arba alaus grynumo įstatymą, pagal kurį tradiciškai vokiško alaus ingredientai tegali būti miežiai, vanduo ir mielės. Bet ar žinojote, kad paties Miuncheno nuostatos buvo priimtos 1487 m. – dar 29 metai prieš visoje Bavarijoje taikomas taisykles, kurios vėliau tapo Vokietijos standartu?
Šis ryžtas gaminti aukštos kokybės alų buvo glaudžiai susijęs su miesto tapatybe per visą jo istoriją, o kartą vos nesukėlė revoliucijos. 1844 m. alaus mokesčio padidinimui buvo pasipriešinta taip plačiai ir įnirtingai, jog būgštauta, kad gali būti nuversta monarchija. Miuncheno alaus reputacija dabar tokia tvirta, kad kasmet į Miuncheno alaus šventę „Oktoberfest“ paragauti visame pasaulyje garsaus alaus atkeliauja per šešis milijonus lankytojų.
Miuncheno alaus rūšių yra įvairių – nuo auksinio „Helles“ iki tamsiojo „Doppelbocks“, kurių kiekvienas pasižymi unikaliu skoniu. Vis dėlto svarbiausia, kad nusipirkę Miuncheno alaus mėgausitės gėrimu, kurio kokybė buvo puoselėjama daugiau kaip 500 metų.
Gamyba
Kiekvieno puikaus alaus pradžia – geras vanduo, o Miuncheno aludarių naudojamas vanduo gaunamas tiesiai iš giliai po miestu glūdinčių gręžinių. Vanduo išgaunamas pro skalūno sluoksnius, kurie susiformavo prieš milijonus metų, ir tiesiogiai susieja Miuncheno alų su pačiu miestu.
Vanduo sumaišomas su rupiai sumaltais grūdais, o gautas mentalas kaitinant įvairioje temperatūroje nuolat maišomas. Taip aktyvinami salyklo fermentai, dėl kurių jo komponentai tampa tirpūs.
Po nutekinimo, kai filtruojant arba nusodinant netirpias medžiagas atskiriama misa, pridedama apynių ir mišinys verdamas apie 1–2 valandas. Taip išgaunami apynių skoniai ir aromatai bei pašalinami baltymai, dėl kurių Miuncheno alus negalėtų ilgai išsilaikyti ir nebūtų toks gardus.
Po to, kai iš skysčio atskiriamos kietos misoje dar buvusios sudėtinės dalys, misa (vis dar karšta) atvėsinama ir perpilama į fermentacijos talpas, kuriose į ją atsargiai įmaišoma mielių. Visos Miuncheno aluje naudojamos mielių kultūros, kad jų visų savybės būtų vienodos, gautos iš vienos mielių ląstelės. Pridėjus mielių prasideda fermentacija, trunkanti 4–8 dienas. Mielės ištirpusio salyklo cukraus maždaug trečdalį paverčia alkoholiu ir tiek pat – anglies dioksidu. Likusi dalis – nefermentuotas salyklas – nulems alaus skonį ir savybes.
Baigus pirmąjį fermentacijos etapą, likusios mielės pašalinamos ir alus supilamas į talpas. Taip prasideda antrasis fermentacijos etapas, per kurį alus po truputį bręsta ir yra prisotinamas natūraliu būdu gautu anglies dioksidu. Po 4–11 savaičių alus įgyja visą savo skonį ir gali būti pilstomas į butelius arba statines.
Daugiau informacijos
Saugoma geografinė nuoroda „Münchener Bier“. Teisinis dokumentas