„Kalix Löjrom SKVN“ gaminama iš paprastųjų seliavų ikrų. Žuvys gaudomos tam tikroje Botnijos įlankos dalyje. Dėl ypatingo oranžinio atspalvio „Kalix Löjrom SKVN“ ikrai skiriasi nuo gėlavandenių seliavų ikrų, kurie yra geltonos spalvos.
Šis švediškas patiekalas pasižymi subtiliu skoniu, kuriam būdingas švelnus žuvų taukų ir druskos prieskonis.
Kilmė
2010 m. produktui „Kalix Löjrom SKVN“, arba paprastųjų seliavų – smulkių lašišišnių veislės žuvų – ikrams suteikta saugoma Europos kilmės vietos nuoroda (SKVN).
Teritorijos požiūriu, „Kalix Löjrom SKVN“ išgaunami iš seliavų, gaudomų Piteo, Liuleo, Kalikso ir Haparandos savivaldybių apylinkėse. Jūroje jos žvejojamos vandenyse, kurie driekiasi tarp Torneo upės žiočių šiaurėje ir Obioupės žiočių pietuose, ne daugiau kaip 40 km nuo kranto. Ši konkreti Botnijos įlankos dalis yra natūrali paprastųjų seliavų nerštavietė. Visas „Kalix Löjrom “ paruošimo procesas turi vykti šioje apibrėžtoje geografinėje vietovėje.
„Kalix Löjrom SKVN“ būdingos savybės yra skonis ir lengvai atpažįstamas oranžinės spalvos atspalvis, kuris pagal Švedijos nacionalinę spalvų sistemą priklauso S2070–450R spalvų skalei. Dėl ypatingo oranžinio „Kalix Löjrom SKVN“ ikrų atspalvio jie skiriasi nuo geltonų gėlavandenių seliavų ikrų.
Nustatyta, kad tiek savitas skonis, tiek unikali pigmentacija yra tiesiogiai susiję su ypatingu paprastųjų seliavų pašaru. Be abejo, lemiamas veiksnys taip pat yra šaltas ir švarus vanduo Botnijos įlankos dalyje, kurioje paprastosios seliavos neršia ir gyvena gaudymo laikotarpiu. Į šią Botnijos įlankos dalį įteka ne mažiau kaip aštuonios didelės upės ir daug mažesnių upelių bei vandentakių, todėl jos vanduo yra geriamojo vandens kokybės.
Neprilygstamą „Kalix Löjrom SKVN“ reputaciją užtikrina ir tradicinis jų gamybos būdas. Ikrų paruošimas yra viena iš vietinių veiklos sričių, kuriai reikia ilgametės patirties. „Kalix Löjrom SKVN“ unikalumą patvirtina sodrus šių ikrų skonis, kuriame juntamas švelnus glotnių žuvies taukų ir druskos priekonis.
Gamyba
„Kalix Löjrom SKVN“ gaminama iš Coregonus albula, arba paprastųjų seliavų, ikrų. Žuvys žvejojamos tam tikroje Botnijos įlankos dalyje. Ši natūrali aplinka – gaudymo teritorija ir žuvų pašaras, kurie susiję tarpusavyje, – ir suteikia „Kalix Löjrom SKVN“ išskirtinumo.
Seliavos minta vien tik jų aplinkos teikiamais gamtiniais ištekliais. Šiuose vandenyse nesiveisia gėlavandeniai vabzdžiai, todėl juose gausu planktoninių vėžiagyvių ir vabzdžių lervų, kuriomis minta seliavos. Realios žvejojimo teritorijos dydis kinta priklausomai nuo to, kiek gėlo vandens į ją priteka per pavasario potvynius. Jei gėlo vandens priplūsta daugiau, seliavų mitybos teritorija platesnė.
Visą „Kalix Löjrom SKVN“ gamybos procesą sudaro keli etapai: pirminis skalavimas, plakimas, sijojimas, džiovinimas, sūdymas ir nuodugnus valymas. Ikrų dydis penkių savaičių žvejybos laikotarpiu svyruoja nuo 0,8 mm pirmą savaitę iki 1,3 mm penktą savaitę. Rankiniu būdu išėmus iš žuvų „Kalix Löjrom“ (šis procesas atliekamas tą pačią dieną, kai žuvys sugaunamos), į ikrus įberiama 4 proc. jų kiekio druskos.
„Kalix Löjrom SKNV“ daugiausia parduodami užšaldyti arba atvėsinti. Žvejybos laikotarpiu galima įsigyti nedidelį šviežių produktų kiekį. Taikomas sublimacinio džiovinimo metodas nustatant, kad „Kalix Löjrom SKVN“ sudėtyje būtų 37,7 proc. vandens. Bendras druskos kiekis – 4,3 proc. Nepriklausomai nuo to, ar produktas užšaldytas, atitirpintas ar šviežias, jo savybės lieka nepakitusios.
