Dėl šimtmečius kauptos patirties ir puikių regiono, kuriame auginamos vynuogės, sąlygų Bordo vynai yra pelnę puikią reputaciją.
Istorija
Vynmedžių ir vynininkystės žinių į dabartinės Prancūzijos teritoriją pirmiausia atvežė senovės graikai, tačiau spartus Bordo vyno gamybos augimas sietinas su viduramžių politika ir vienos nepaprastos moters įtaka.
Eleonora Akvitanietė buvo ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus, tačiau iš tos santuokos negimė sosto įpėdinis, tad ji buvo paskelbta negaliojančia. Tuomet Eleonora ištekėjo už būsimojo Anglijos karaliaus Anžu grafo Henriko Plantageneto. Tais neramiais laikais ji įsitraukė į daugybę intrigų, du kartus išvengė pagrobimo ir net bandė nuversti savo vyrą ir pasodinti į sostą vieną iš sūnų.
Jos gyvenimo istorija įkvėpė ne vieną Holivudo režisierių (Katharine Hepburn už Eleonoros vaidmenį buvo apdovanota „Oskaru“), o svarbiausia – jos dėka Bordo vyno eksportuotojai įgijo pelningo eksporto į Angliją monopolį. Vyno eksportas iš Eleonoros gimtosios Akvitanijos klestėjo, o Žirondoje sparčiai gausėjo vynuogynų. Tačiau ši plėtra buvo laikina, nes po Šimtamečio karo Akvitanija atiteko Prancūzijai ir prekyba su Anglija sumenko.
Nepaisant šių nepalankių aplinkybių, Bordo vynininkystė toliau klestėjo. Kitais šimtmečiais užmegzti nauji prekybos ryšiai su Nyderlandais ir Baltijos Hanzos miestais. Dabar Bordo vynai eksportuojami į daugiau kaip 150 pasaulio šalių.
Tarptautinę Bordo vynų reputaciją įgyti labai padėjo kokybės garantijos. 1855 m. Prancūzijoje vyko pasaulinė paroda, pritraukusi daugiau kaip 5 milijonus lankytojų iš viso pasaulio. Kad šioje milžiniškoje parodoje apsaugotų Žirondos vynų reputaciją, Napoleonas III paprašė parengti naują klasifikacijos sistemą, kuri patvirtintų Žirondos vynų kokybę. Ši sistema tebetaikoma iki šiol, o nuo 1973 m. Bordo vynai ženklinami dar ir saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN). Ji padeda geriau apsaugoti tarptautinę Bordo vynų reputaciją, ja pripažįstamos unikalios jų savybės ir reikšmingumas vietovėje.
Gamyba
Bordo vynininkystės regionas – tai teritorija prie Žirondos ir Dordonės upių žiočių, nusidriekusi nuo Atlanto pakrantės į šalies gilumą apie 100 km. Žvyringos, smėlingos žemės puikiai tinka vynmedžiams, o šiltas oras sudaro sąlygas jiems greitai augti. Šioje aplinkoje (pranc. terroir) užauginamos skirtingos vynuogės ir dėl to Bordo vynai tokie įvairūs. Saugomi Bordo vynai gali būti raudoni, balti ir rožiniai. Jie gaminami iš įvairių veislių vynuogių. Raudoni vynai dažniausiai gaminami iš „Merlot“, o balti – iš „Sauvignon Blanc“ arba „Semillon“ veislių.
Žirondos vynuogynuose sezonas prasideda spalį ir darbo nestinga ištisus metus. Rudenį ariama, o žiemos mėnesiais kruopščiai genimi vynmedžiai, kad derėtų kokybiškos vynuogės.
Pavasarį sprogsta pumpurai ir išsiskleidžia jauni lapai. Būtent pavasario pabaigoje ir vasarą pasitelkiamos iš kartos į kartą perduodamos žinios. Vynuogių augintojai kruopščiai atrenka ir palieka šakas, subrandinsiančias puikias vynuoges, o nuo kitų šakų neprinokusias vynuoges nuskina. Taip užtikrinama likusių vynuogių kokybė. Taip pat reikia nuspręsti, kuris laikas tinkamiausias derliui nuimti. Prinokusios vynuogės nuskinamos, išspaudžiamos ir fermentuojamos.
Daugiau informacijos
„Bordeaux“ SKVN - Teisinis dokumentas