Vaisiai ir daržovės

Vaisiai ir daržovės ES

2025 m. šviežių vaisių ir daržovių gamyba tebebuvo vienas iš pagrindinių Europos žemės ūkio sektorių, kurio apskaičiuota vertė siekė 76 mlrd. EUR ir sudarė apie 13,5 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos. ES užaugino 63,2 mln. tonų daržovių, įskaitant ankštinius augalus, ir 42,0 mln. tonų vaisių ir riešutų. 

ES yra viena iš pirmaujančių vaisių ir daržovių gamintojų pasaulyje. Ji tiekia produktus tiek šviežioms, tiek perdirbtoms rinkoms, užtikrindama, kad aukštos kokybės produktai pasiektų vartotojus visoje ES ir už jos ribų. 
 

Sektorių organizacijos

Vaisių ir daržovių gamyba yra labai suskaidyta: remiantis Eurostato duomenimis, vidutinis sodų ūkių dydis 2022 m. buvo 2,5 hektaro (ha), o daržovių ūkių – 2,7 ha.

Tuo pačiu metu vaisiai ir daržovės yra labai greitai gendantys. Dėl to gamintojai tiekimo grandinėje nuolat atsiduria silpnoje derybinėje padėtyje. Todėl gamintojų organizacijos (GO) buvo įsteigtos kaip politikos priemonė vaisių ir daržovių sektoriuje ir nuo 1970 m. pradžios buvo ES vaisių ir daržovių politikos pagrindas.

Gamintojų organizacijų vaidmuo stiprinant ūkininkų padėtį rinkoje

Gamintojų organizacijos steigiamos savanoriškai gamintojų iniciatyva ir jas taip pat kontroliuoja gamintojai. Jų tikslas:

• koncentruoti pasiūlą,
• pateikti į rinką savo narių produktus,
• stiprinti vaisių ir daržovių gamintojų derybinę galią ir
• skatinti teisingesnį pridėtinės vertės paskirstymą visoje tiekimo grandinėje.

Kad organizacija būtų pripažinta gamintojų organizacija vaisių ir daržovių sektoriuje, ji turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir laikytis nacionalinių teisinių ir administracinių struktūrų (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/891), įskaitant:

• nustatyti minimalų narių skaičių,
• laikytis minimalios narystės trukmės,
• turėti struktūras, būtinas jų veikimui užtikrinti ir įvairioms paslaugoms savo nariams teikti, ir
• sprendimų dėl produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, priėmimas.

Pripažintos GO savo narių vardu gali planuoti gamybą, optimizuoti gamybos sąnaudas, pateikti į rinką ir derėtis dėl žemės ūkio produktų tiekimo sutarčių visai jų produkcijai arba jos daliai. Jie gali dalyvauti tiek šviežių, tiek perdirbtų produktų sektoriuose.

Organizacijų skaičius ES šalyse skiriasi: kai kuriose šalyse yra daug pripažintų gamintojų organizacijų, o kitose jų yra nedaug arba jų visai nėra. Taip pat skiriasi vaisių ir daržovių produkcijos, parduodamos per gamintojų organizacijas, dalis.

Gamintojų organizacijų asociacijos

Gamintojų organizacijos gali jungtis į gamintojų organizacijų asociaciją. Gavusios prašymą, ES šalys gali pripažinti tam tikro sektoriaus gamintojų organizacijų asociacijas.

Tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija – bet kuri gamintojų organizacijų asociacija, kurioje bent viena iš asocijuotųjų organizacijų yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra asociacijos pagrindinė buveinė.

Tarpšakinės organizacijos

Tarpšakinės organizacijos suburia ekonominės veiklos, susijusios su vieno ar kelių sektorių gamyba ir bent vienu tiekimo grandinės etapu, atstovus. Tarpšakinės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas tiekimo grandinės dalyvių dialogui ir skatinant geriausią praktiką bei rinkos skaidrumą.

Tarpšakinių organizacijų pripažinimas taip pat yra palankus, jei pasirodo, kad vaisių ir daržovių sektoriuje yra pakankamai įvairių profesinių kategorijų atstovų ir jie vykdo praktinius veiksmus, padedančius siekti programos tikslų.

Susijusios nuorodos

Vaisių ir daržovių sektoriaus ataskaitos
Gamintojų ir tarpšakinės organizacijos

Vaisiai ir daržovės BŽŪP

BŽŪP strateginiai planai

ES šalių BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžiamas strateginis požiūris ir paramos pripažintoms gamintojų organizacijoms tikslingumas.

 Vaisių ir daržovių gamintojai gali taikyti įvairių rūšių intervencines priemones, kad prisidėtų prie savo ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo didinimo pagal aplinkos ir socialinio tvarumo tikslus.

Savo BŽŪP strateginiuose planuose ES šalys gali remti šį sektorių daugiausia taikydamos nustatytas sektorines intervencines priemones vaisiams ir daržovėms. Šias sektorines intervencines priemones įgyvendina pripažintos gamintojų organizacijos pagal savo veiksmų programas, kuriomis:

• sudaryti sąlygas gamintojams kartu apsvarstyti tinkamą kolektyvinę verslo strategiją, kurią reikia įgyvendinti;
• užtikrinti, kad jie ne tik atitiktų jų poreikius, bet ir remtų veiksmus, padedančius prisitaikyti prie klimato kaitos, ir įdiegtų geresnio su klimatu susijusios rizikos valdymo ir prevencijos sistemas;
• padėti gamintojų organizacijoms įgyvendinti metodus, kuriais prisidedama prie kokybės gerinimo, išlaidų mažinimo ir vartotojų tvarumo reikalavimų laikymosi.

Kad įgyvendintų savo veiklos programą, GO turėtų pasiekti minimalią parduodamos produkcijos vertę, kurią nustato ES narė. Taip siekiama užtikrinti, kad gauta parama būtų veiksminga. Veiksmų programos įgyvendinimas finansuojamas iš veiklos fondo, siekiant surinkti narių gamintojų arba pačios gamintojų organizacijos įnašus ir ES finansinę paramą.

BŽŪP strateginių planų intervencinių priemonių katalogas

Be to, vaisių ir daržovių gamintojai taip pat gali pasinaudoti įvairiomis BŽŪP strateginiuose planuose numatytomis intervencinėmis priemonėmis. ES šalys gali planuoti intervencines priemones, pavyzdžiui:

• ekologinės sistemos,
• susietoji pajamų parama,
• kaimo plėtros intervencinės priemonės.

Taikant šias intervencines priemones vaisių ir daržovių gamintojai gali gauti paramą investicijoms į krušos apsaugą, drėkinimo sistemas, rizikos valdymą ir žinių perdavimą. BŽŪP intervencinių priemonių kataloge išvardyti veiksmai, kuriuos ES šalys gali įgyvendinti pagal savo BŽŪP strateginius planus.

Vaisių ir daržovių pardavimo skatinimas

Mokykloms skirta programa

Siekdama paskatinti moksleivius vartoti vaisius ir daržoves, ES remia vaisių ir daržovių tiekimą švietimo įstaigoms.

Susijusios nuorodos

Vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa

Tvarumas ir klimato kaita

Vaisių ir daržovių augintojai yra vieni pirmųjų, pastebėjusių klimato kaitos poveikį, nepaisant to, kad jie deda daugiau pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių augintojai gali:

• gerinti daugiamečių kultūrų valdymą, siekiant kuo labiau padidinti absorbavimą ir anglies dioksido sekvestraciją, pavyzdžiui, uždengiant eiles tarp medžių, naudojant augalų apsaugos medžius lauko ribose ir t. t.;
• įdiegti ūkyje energijos įrenginius, kurie būtų suderinami su sodais, pvz., saulės baterijų plokštes virš medžių;
• gerinti energijos vartojimo efektyvumą po derliaus nuėmimo vykstančiuose procesuose (saugojimo įrenginių modernizavimas, izoliacijos gerinimas ir kt.) ir atliekų tvarkymą;
• pagerinti šiltnamių energetiškai efektyvesnį žaibą, šildymą ir (arba) vėsinimą ir t. t.;
• gerinti dirvožemio valdymo praktiką, siekiant apsaugoti anglies dioksidą dirvožemyje, užtikrinant tarpueilių dangą, nulinį įdirbimą ir t. t.).

Kiekviena vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacija turi užtikrinti, kad bent 15 proc. visų jos veiksmų programos išlaidų būtų skirta agrarinės aplinkosaugos ir klimato tikslams.

Susijusios nuorodos

Sąlygos
Vaisiai ir daržovės: šalių bylos

Rinkos stebėsena

Europos Komisija įsteigė rinkos observatorijas, kurias sudaro įvairių ES šalių šios srities ekspertai. Rinkos stebėjimo centrai suteikia galimybę keistis naujausia informacija apie padėtį rinkoje, dalytis žiniomis ir nagrinėti įvairias su sektoriumi susijusias temas.

Vaisių ir daržovių sektoriuje reguliariai veikia šie rinkos stebėjimo centrai:

• kaulavaisiai,
• citrusinių vaisių,
• pomidorai,
• kaulavaisiai.

Komisija taip pat stebi vaisių ir daržovių kainas visoje tiekimo grandinėje – nuo supirkimo iš ūkių iki pakavimo stoties, mažmeninės prekybos ir pirkimo, taip didindama vertės perdavimo tiekimo grandinėje skaidrumą.

Žemės ūkio maisto produktų duomenų portale pateikiamos obuolių, apelsinų, persikų ir nektarinų, pomidorų, bananų ir bulvių kainos įvairiais tiekimo grandinės etapais.

Prekybos standartai ir atitikties patikros

Prekybos standartai

Prekybos standartais užtikrinama, kad šviežiais vartotojams parduoti skirtais vaisių ir daržovių produktais būtų galima prekiauti tik tada, kai jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės ir kai nurodoma kilmės šalis.

Atitiktis prekybos standartams reikalaujama visais šviežių vaisių ir daržovių prekybos etapais, įskaitant importą, eksportą ir mažmeninę prekybą, su išimtimis ir išimtimis keliais atvejais (gamintojų vykdomas tiesioginis pristatymas, vietos rinkos, dovanojimas, skirtas perdirbti), kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/2429.

Yra 11 specialiųjų prekybos standartų, taikomų šiems vaisiams ir daržovėms:

• obuoliai,
• citrusinių vaisių,
• kiviai,
• salotos, garbanotosios ir plačialapės trūkažolės,
• persikai ir nektarinai,
• kriaušės,
• braškės ir žemuogės,
• saldžiųjų paprikų,
• valgomosios vynuogės,
• pomidorai,
• bananai.

JT EEK parengė daugiau kaip 60 specialiųjų prekybos šviežiais vaisiais ir daržovėmis standartų.

Konkretūs atskiriems produktams taikomi ES prekybos standartai turi atitikti atitinkamus JT EEK standartus, nustatytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/2429 5 straipsnio 1 dalies b punkte, ir šiuo tikslu yra reguliariai atnaujinami.

Atitikties patikros

Kiekviena ES šalis turi sukurti prekiautojų, prekiaujančių šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriems taikomi prekybos standartai, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/2430, duomenų bazę.

Nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti, kad patikrinimai būtų atliekami pasirinktinai, remiantis rizikos analize ir tinkamu dažnumu, siekiant užtikrinti atitiktį standartams ir kitiems teisės aktų reikalavimams, taikomiems prekybai vaisiais ir daržovėmis.

Rizikos analizė turi būti grindžiama prekiautojo duomenų bazėje užregistruota informacija. Nacionalinės valdžios institucijos turi iš anksto nustatyti kriterijus, kuriuos jos taikys nustatydamos produktų partijos neatitikties riziką.

Remdamosi rizikos analize, institucijos gali nuspręsti selektyviai netikrinti produktų, kuriems netaikomas specialusis prekybos standartas (t. y. kuriems taikomas bendrasis standartas arba JT EEK standartas). Kiekviena ES šalis turi pateikti išsamią informaciją apie koordinuojančiąsias institucijas ir kontrolės įstaigas, atsakingas už atitikties patikras.

Patvirtinta ES nepriklausanti šalis

Bet kuri į ES eksportuojanti šalis, kuri pati atliko atitikties patikras, gali prašyti Europos Komisijos įvertinti, ar ta patikrų sistema atitinka konkrečius ES prekybos standartus arba bent lygiaverčius standartus.

Šiai šaliai gali būti suteiktas „patvirtinto“ statuso statusas kai kuriems jos teritorijoje pagamintiems produktams, kurie buvo patikrinti. Europos Komisija gali sustabdyti patvirtinimo galiojimą, jei nustato, kad daug partijų ir kiekių neatitinka taisyklių.

Komisija skelbia informaciją, susijusią su atitikties patikromis ES nepriklausančiose šalyse.

Išskirtinės priemonės krizės atveju

Vaisių ir daržovių gamyba yra nenuspėjama, o vaisių gedimas riboja sandėliavimo galimybes. Net nedidelis perteklius gali labai sutrikdyti rinką. Todėl nustatomos krizių valdymo priemonės ir jos toliau integruojamos į gamintojų organizacijų veiklos programas. Priemonių pavyzdžiai: pašalinimas iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas ir derliaus nenuėmimo priemonės, derliaus draudimas ir parama sodams atsodinti.

Išskirtinės priemonės taikomos kilus krizei arba krizės grėsmei ir reikia konkretaus atsako, kad būtų užkirstas kelias staigiam kainų kritimui ir (arba) sušvelninti jo padariniai. Jos leidžia Komisijai greitai imtis proporcingų veiksmų, jei:

• didelio rinkų disbalanso laikotarpis;
• vartotojų pasitikėjimo praradimas dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;
• Konkreti problema.

Šioms išskirtinėms priemonėms finansuoti sukuriamas žemės ūkio rezervas, kuriam kasmet skiriama lėšų.

• Naujienų straipsnis
• 2024 m. sausio 23 d.

ES išskirtinės rinkos priemonės didina žemės ūkio sektoriaus atsparumą krizėms

Išskirtinės ES priemonės žemės ūkio sektoriui buvo veiksmingos kovojant su daugialypėmis krizėmis ir remiant ūkininkus.