Linų pluoštas

Linų pluošto auginimas ES

Linų pluoštas, dar vadinamas sėjamuoju linu, yra kultūrinis augalas, Europos Sąjungoje auginamas dėl pluošto ir sėklų. Tai tvarus žaliavų šaltinis įvairiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, tekstilės, maisto ir kitiems bioekonomikos sektoriams. Linų pluošto auginimas ES daugiausia sutelktas Vakarų ir Šiaurės Europoje, o pirmaujančios gamintojos yra Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai.

Per pastarąjį dešimtmetį linų pluošto auginimo plotas ES labai išaugo, visų pirma dėl rinkos sąlygų. 2014–2024 m. bendras pluoštinių linų auginimo plotas ES padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 80 000 hektarų (ha) iki 182 000 ha.

Linų pluošto auginimas ir perdirbimas

Auginimas

Linai paprastai sėjami pavasario pradžioje, kovo ir balandžio mėn. Tai palyginti greitai augantis kultūrinis augalas, kurio vegetacijos laikotarpis ES, atsižvelgiant į platumą, trunka apie 100 dienų. Augalas užauga iki maždaug vieno metro. Po trumpo žydėjimo laikotarpio linų derlius nuimamas išraunant visą stiebą, o ne nupjaunant. Šiuo metodu gaunamai ilgieji plaušeliai, kurie yra būtini tekstilės gamybai.

Mirkymas

Išrauti stiebai atsargiai dedami lauko pradalgėse, paliekami ten kelias savaites, kad suirtų natūraliai, ir reguliariai apverčiami. Šis procesas vadinamas mirkymu, juo siekiama ištirpinti pektiną, dėl kurio plaušai būna prisitvirtinę prie sumedėjusios stiebo dalies.

Brukimas

Po mirkymo ilguosius plaušelius galima atskirti nuo stiebo. Išmirkyti stiebai toliau apdorojami brukimo patalpoje. Sumedėjusios stiebo dalys mechaniškai suskaidomos, kad atsiskirtų plaušeliai. Šio proceso metu visos augalų dalys (ilgieji ir trumpieji plaušeliai, sėklos, spaliai, pūkai, dulkės) atskiriamos ir surenkamos tolesniam perdirbimui.

Linų pluošto panaudojimas

Linų pluoštas ir jo produktai naudojami įvairiose pramonės šakose ir prisideda prie bioekonomikos, įskaitant toliau išvardytus.

Linų pluoštas BŽŪP

Pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) linų pluoštą auginantys ūkininkai turi teisę gauti tiesiogines išmokas. ES šalys gali nuspręsti skirti papildomą paramą sukurdamos ekologines sistemas, kurios gali būti naudingos linų pluošto augintojams, arba jiems teikti susietąją pajamų paramą. 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu Lenkija linų pluošto augintojams siūlo tokios rūšies susietąją paramą.

ES šalys turi dalytis su Komisija rinkos duomenimis apie produktų kainas ir linų pluošto gamybą. Komisija šią informaciją naudoja rinkos stebėsenai, analizei ir valdymui.

Rinkos sutrikimo atveju Komisija gali skirti paramą privačiam linų pluošto sandėliavimui, kad stabilizuotų rinkas ir užtikrintų deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį (Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 17 straipsnis).

Linų pluošto indėlis į tvarų žemės ūkį

• Aplinkosauginis. Linai atitinka geros ir tvarios žemės ūkio praktikos principus. Jiems reikia nedaug trąšų, pakanka lietaus vandens ir jie turėtų būti auginami 6–7 metų rotaciniais intervalais. Šis kultūrinis augalas dėl savo šaknų struktūros ir nedidelių dirvožemio išteklių poreikio gerina dirvožemio struktūrą ir daro mažesnį poveikį biologinei įvairovei, palyginti su kitais lauko kultūriniais augalais.
• Socialinis. Visų pirma, linų pluošto gamyba ir pirminis perdirbimas kuria darbo vietas kaimo vietovėse. Verpimas ir audimas daugiausia vyksta trečiosiose šalyse, tačiau jų perdirbimo pajėgumai ES vėl didėja, o tai didina užimtumo galimybes kaimo vietovėse.
• Ekonominis. Linų pluošto auginimas prisideda prie perspektyvių ūkininkų pajamų ir suteikia vertingų išteklių bioekonomikai.