Apžvalga
Naminių bičių kolonijos yra labai svarbios žemės ūkiui ir aplinkai. Jais užtikrinama augalų reprodukcija apdulkinant, o bitininkyste prisidedama prie kaimo vietovių plėtros.
Bitininkystė praktikuojama visose ES šalyse ir jai būdingos skirtingos gamybos sąlygos, derlius ir bitininkystės praktika. ES yra antra pagal dydį medaus gamintoja po Kinijos, tačiau ES taip pat yra didelė grynoji medaus importuotoja iš trečiųjų šalių. Daugiausia medaus gaminančios ES šalys (Rumunija, Ispanija, Vengrija, Vokietija, Italija, Graikija, Prancūzija ir Lenkija )) daugiausia yra Pietų Europoje, kur klimato sąlygos yra palankesnės bitininkystei.
- English
Kokybės ir ženklinimo taisyklės
Peržiūrėta Medaus direktyva (2001/110) įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. Visas ES parduodamas medus turi atitikti kokybės ir ženklinimo taisykles, nustatytas šioje direktyvoje, kurioje nustatyti medaus apibrėžties ir sudėties kriterijai, ir kitas taisykles, visų pirma:
- Jame numatytas privalomas medaus kilmės ženklinimas. Nuo 2026 m. medaus mišinių kilmės šalys turės būti nurodomos etiketėje mažėjančia tvarka, nurodant kiekvienos kilmės šalies procentinę dalį. ES šalys galės lanksčiai reikalauti keturių didžiausių dalių procentinės dalies tik tuo atveju, jei jos sudaro daugiau kaip 50 proc. mišinio.
- Juo Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti suderintus analizės metodus medaus falsifikacijai su cukrumi nustatyti. Šiuo metu Komisijos Jungtiniame tyrimų centre vykdomas trejų metų administracinis susitarimas dėl šių bandymų metodų suderinimo.
- Juo Komisijai suteikiami įgaliojimai pritaikyti medaus sudėties kriterijus siekiant užtikrinti, kad medus nebūtų perkaitintas, žiedadulkės nebūtų pašalintos iš medaus ir kad būtų įdiegti jo geografinės kilmės atsekamumo metodai, be kita ko, išnagrinėjant galimybę sukurti ES masto atsekamumo nuo bitininko ar importuotojo iki galutinio vartotojo sistemą.
Persvarstytoje direktyvoje numatyta sukurti Medaus platformą, kuri patartų Komisijai šiais klausimais.
Europos Komisija palankiai vertina šiandien Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą politinį susitarimą peržiūrėti ir sugriežtinti galiojančius prekybos standartus, taikomus medui, vaisių sultims, džemams ir pienui.
ES medaus platforma
Medaus platforma sukurta siekiant:
- rinkti duomenis apie medaus autentiškumo kontrolės gerinimo metodus, visų pirma klastojimo meduje nustatymo metodus, siekiant juos galbūt suderinti;
- teikti rekomendacijas dėl ES atsekamumo sistemos, siekiant atsekti medų iki jį surenkančio gamintojo ar importuotojo;
- teikia rekomendacijas dėl galimo poreikio atnaujinti Medaus direktyvoje nustatytus sudėties kriterijus ir kitus kokybės parametrus;
- teikia rekomendacijas siekiant įsteigti Sąjungos etaloninę laboratoriją.
Platformą sudaro:
- ES šalių, kompetentingų institucijų ir paskirtųjų laboratorijų atstovai;
- ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems medaus tiekimo grandinės suinteresuotiesiems subjektams;
- pilietinei visuomenei atstovaujantys ekspertai;
- individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodytų žinių ir patirties srityse, kurioms taikoma Medaus direktyva;
- ekspertai, atstovaujantys akademinei bendruomenei, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitas mokslo organizacijas.
ES parama bitininkystės sektoriui
Nuo 1997 m. ES tiesiogiai remia bitininkystę vykdydama bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Iki 2022 m. pabaigos parama buvo teikiama pagal savanoriškas nacionalines bitininkystės programas, kurias parengė ir įgyvendino ES šalys ir kuriomis buvo siekiama pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir prekybą jais.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. parama sektoriui teikiama taikant bitininkystės intervencines priemones, kurios yra privaloma 2023–2027 m. laikotarpio BŽŪP strateginių planų dalis. Šie planai rengiami nacionaliniu lygmeniu ir juose nustatoma, kaip kiekviena ES šalis skirs paramą BŽŪP ekonominiams, aplinkos ir socialiniams tikslams pasiekti.
Veiksmai pagal BŽŪP strateginius planus
Pagal BŽŪP strateginius planus veiksmų, kurie gali būti remiami taikant bitininkystės intervencines priemones, aprėptis buvo patobulinta ir išplėsta įtraukiant šias 7 intervencinių priemonių rūšis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 55 straipsnio 1 dalyje:
- bitininkams ir bitininkų organizacijoms skirtos konsultavimo paslaugos, techninė pagalba, mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką;
- investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kitus veiksmus, be kita ko, skirtus:
- kovoti su avilių įsibrovėliais ir ligomis, visų pirma varoze;
- nepalankių klimato reiškinių daromos žalos prevencija ir prie kintančių klimato sąlygų pritaikytos valdymo praktikos kūrimo ir naudojimo skatinimas;
- avilių išteklių atkūrimas ES, įskaitant bičių veisimą;
- sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas racionalizavimas;
- veiksmai, kuriais remiamos bitininkystės produktų, bičių nuostolių ar produktyvumo sumažėjimo ir medžiagų, kurios gali būti toksiškos bitėms, analizės laboratorijos;
- veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti arba padidinti esamą avilių skaičių ES, įskaitant bičių veisimą;
- bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis įgyvendinant bitininkystės ir bitininkystės produktų srities mokslinių tyrimų programas;
- reklamą, komunikaciją ir rinkodarą, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę;
- veiksmai, kuriais siekiama gerinti produktų kokybę.
ES šalys, bendradarbiaudamos su savo bitininkystės organizacijomis, gali laisvai pasirinkti, kurią iš esamų intervencinių priemonių įtraukti į savo BŽŪP planą, kad patenkintų konkrečius bitininkystės poreikius ir spręstų su ja susijusius uždavinius savo šalyse. Jos išdėstytos:
- BŽŪP strateginio plano 3.5.2 skirsnis kartu su bitininkystės sektoriaus atitinkamoje ES šalyje ir pasirinktų intervencinių priemonių apžvalga.
- skirsnyje išsamiai aprašoma parama, teikiama pagal 2023–2027 m. laikotarpiu planuojamas konkrečias bitininkystės intervencines priemones, įskaitant jų teritorinę taikymo sritį, intervencinės priemonės struktūrą, tinkamumo finansuoti kriterijus, paramos formas ir normas, taip pat planuojamus produktus ir finansinius asignavimus.
Europos Komisijos patvirtinto kiekvienos ES šalies BŽŪP strateginio plano apžvalga.
Intervencijų katalogas
Internetiniame BŽŪP intervencinių priemonių kataloge apžvelgiamos visos ES šalių 2023–2027 m. priimtuose BŽŪP strateginiuose planuose planuojamos intervencinės priemonės. Naudotojai gali ieškoti informacijos apie intervencines priemones, įskaitant bitininkystės intervencines priemones, naudodamiesi įvairiais filtrais.
- English
Biudžetas
Metinis ES finansavimas medaus sektoriui buvo gerokai padidintas nuo 40 mln. EUR 2019 m. iki 60 mln. EUR nuo 2021 m. Nuo 2021 m. ES įnašai kiekvienai ES šaliai buvo paskirstyti taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 dėl BŽŪP strateginių planų 10 priede.
Šie asignavimai buvo apskaičiuoti remiantis avilių skaičiumi, apie kurį 2013 m. ES šalys pranešė savo 2014–2016 m. bitininkystės programose, pakoreguotu pagal 2017–2019 m. programavimo laikotarpio finansavimo paraiškas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/580.
ES šalys turi skirti ne mažiau kaip 50 proc. savo naudojamos ES finansinės paramos. Tačiau jos taip pat gali padidinti nacionalinio bendro finansavimo normą iki ne daugiau kaip 70 %.
Teisinis pagrindas
Reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės, papildytas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/126, nustatant papildomus reikalavimus tam tikrų rūšių intervencinėms priemonėms, kurias ES šalys nurodė savo 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose.
Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, papildytas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1366.
Komitetai
Įvairūs komitetai, kuriuos sudaro vyriausybių atstovai ir kuriems pirmininkauja Komisijos atstovas, reguliariai posėdžiauja siekdami užtikrinti, kad Komisijos atsakomybę už įgyvendinimo aktų priėmimą kontroliuotų ES šalys.
Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo ekspertų grupė aptaria klausimus, susijusius su Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų įgyvendinimu.
Žemės ūkio rinkų ekspertų grupė aptaria tokias sritis kaip rinkos kainų raida, gamyba ir prekyba ES ir ES nepriklausančiose šalyse.
Gyvulininkystės pilietinio dialogo grupė toliau padeda Komisijai palaikyti nuolatinį dialogą visais su bitininkyste susijusiais klausimais.
