Ekologinės sistemos

Ekologinėmis sistemomis – vienu iš naujų 2023–2027 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) elementų – remiami ūkininkai, kurie imasi taikyti praktiką, kuria mažinamas neigiamas žemės ūkio poveikis aplinkai ir klimatui, ir padedama pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo modelių.  

Ekologinėmis sistemomis remiami ūkininkai, kurie imasi taikyti arba toliau taiko ūkininkavimo metodus, kurie padeda siekti ES aplinkos ir klimato tikslų. Pasitelkusi ekologines sistemas ES atlygina ūkininkams už gamtos išteklių saugojimą ir viešųjų gėrybių teikimą – abu visuomenei teikia naudą, kuri neatsispindi rinkos kainose.

Šis naujas mechanizmas orientuotas į bendrą ES lygmeniu nustatytų veiksmų sričių sąrašą ir gali būti naudojamas remti tokią praktiką kaip ekologinis ūkininkavimas, agroekologinė praktika, tikslusis ūkininkavimas, agrarinė miškininkystė ar sekvestruojamasis ūkininkavimas, taip pat gyvūnų gerovės gerinimas.

Siekiant gauti paramą pagal ekologines sistemas, žemės ūkio praktika turėtų:

• apimti veiklą, susijusią su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

• būti apibrėžta pagal poreikius ir prioritetus, nustatytus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu jų BŽŪP strateginiuose planuose;

• siekti užmojų, kurie viršija paramos sąlygų sistema nustatytus reikalavimus ir pareigas; 

• prisidėti siekiant ES žaliojo kurso tikslų.

Susijusi informacija  

• Press release
• 2024 m. vasario 13 d.

European farmers exempted from rules on land lying fallow

The European Commission officially adopted a regulation which grants a partial exemption for European farmers from the conditionality rule on land lying fallow.

• Press release
• 2024 m. sausio 31 d.

Commission proposes to allow EU farmers to derogate for one year from certain agricultural rules

Today, the European Commission proposes to allow EU farmers to avail of derogations for the year 2024 from Common Agricultural Policy rules obliging them to keep certain areas non-productive.

Apie pusę Europos Sąjungos teritorijos užima dirbama žemė. Ūkininkai yra kaimo vietovių valdytojai. Jie formuoja kraštovaizdžius ir savo darbu teikia visiems naudingas viešąsias gėrybes. Tačiau ūkininkų gyvenimo sąlygos taip pat priklauso nuo gamtos išteklių, tokių kaip dirvožemis ir vanduo. Ūkininkavimui įtakos turi klimato reiškiniai, aplinkos būklė, biologinė įvairovė ir vandens kokybė. 

BŽŪP atlieka labai svarbų vaidmenį valdant perėjimą prie tvarios maisto sistemos ir remiant Europos ūkininkus šių pokyčių metu. Ekologinėmis sistemomis siekiama svariai prisidėti prie šios pertvarkos ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. 

Susijusi informacija 

Aplinkos tvarumas

Rengdamos savo BŽŪP strateginius planus, ES šalys galėjo lanksčiai pritaikyti ekologines sistemas prie konkrečių nacionalinių aplinkos ir klimato poreikių. 

25 proc. tiesioginių išmokų 2023–2027 m. laikotarpiu turi būti skirta ekologinėms sistemoms, suteikiant daugiau paskatų klimatui ir aplinkai nekenkiančiai ūkininkavimo praktikai. 

ES šalys privalo į savo planus įtraukti ekologines sistemas, tačiau ūkininkai jose dalyvauti gali savanoriškai: 

• metiniai arba daugiamečiai įsipareigojimai: pagal ekologines sistemas bus remiami metiniai įsipareigojimai, atsižvelgiant į BŽŪP planuose nustatytus poreikius. Tačiau ES šalys taip pat gali nuspręsti prisiimti daugiamečius įsipareigojimus;

• dvejų metų mokymosi laikotarpis: dvejų metų mokymosi laikotarpiu (2023 ir 2024 m.) ES šalis gali išleisti mažiau nei 25 proc., jei ūkininkai įsisavina mažiau lėšų, nei planuota, su sąlyga, kad iki 2027 m. pabaigos ji padengia didžiąją dalį trūkumo. 

Ekologinės sistemos reglamentuojamos: 

• ES šalių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklėmis (Reglamentas (ES) 2021/2115).