Žalinimo tikslai

Apie pusę Europos Sąjungos teritorijos užima dirbama žemė. Ūkininkai yra kaimo vietovių valdytojai. Jie formuoja kraštovaizdžius ir savo darbu teikia visiems naudingas viešąsias gėrybes. Tačiau ūkininkų gyvenimo sąlygos taip pat priklauso nuo gamtos išteklių, tokių kaip dirvožemis ir vanduo. Ūkininkavimui įtakos turi klimato reiškiniai, aplinkos būklė, biologinė įvairovė ir vandens kokybė.

Tiesioginėmis žalinimo išmokomis remiami ūkininkai, kurie imasi taikyti arba toliau taiko ūkininkavimo metodus, kurie padeda siekti ES aplinkos ir klimato tikslų. Pasitelkusi žalinimą ES atlygina ūkininkams už gamtos išteklių saugojimą ir viešųjų gėrybių teikimą – abu visuomenei teikia naudą, kuri neatsispindi rinkos kainose.

ES šalys žalinimui turi skirti 30 % savo pajamų paramos.

Naujoji 2023–2027 m. BŽŪP

2021 m. birželio mėn. po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Šis susitarimas oficialiai buvo priimtas 2021 m. gruodžio 2 d. ir naujoji BŽŪP bus pradėta įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d.

Pagal naująją BŽŪP bus pakeistos esamos paramos sąlygų ir žalinimo sistemos atsižvelgiant į platesnio užmojo žaliuosius tikslus ir prisidedant prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Be kita ko, bus įdiegtos ekologinės sistemos, kurios suteiks daugiau paskatų taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Iki 2023 m., laikantis BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamento nuostatų, taikomos dabartinės priemonės.

Žalinimo išmokos praktikoje

Ūkininkai gauna tiesiogines žalinimo išmokas, jei laikosi trejopos privalomos praktikos, kuri naudinga aplinkai (visų pirma dirvožemiui ir biologinei įvairovei).

• Pasėlių įvairinimas: dėl didesnės pasėlių įvairovės dirvožemis ir ekosistemos tampa atsparesni.
• Daugiamečių ganyklų išsaugojimas: žolynai prisideda prie anglies dioksido sekvestracijos ir apsaugo biologinę įvairovę (buveines).
• 5 % ariamosios žemės skyrimas biologinei įvairovei naudingiems plotams, t. y. ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms, tokioms kaip medžiai, gyvatvorės arba pūdymui palikta žemė, dėl kurių gerėja biologinė įvairovė ir buveinės.

Pasėlių įvairinimas

Daugiau kaip 10 ha ariamosios žemės turinčiuose ūkiuose turi būti auginami bent dviejų rūšių pasėliai, o daugiau kaip 30 ha ariamosios žemės turinčiuose ūkiuose – bent trijų rūšių pasėliai. Pagrindiniam pasėliui negali būti skirta daugiau kaip 75 % žemės ploto. Nustatyta taisyklių išimčių, kurios priklauso nuo konkretaus atvejo, pavyzdžiui, ūkininkams, kurių didelę žemės dalį sudaro žolynai, kurie savaime yra naudingi aplinkai.

Daugiamečių žolynų išlaikymas

Daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykį ES šalys nustato nacionaliniu arba regionų lygmeniu (taikydamos 5 % lankstumo ribą). Be to, ES šalys nurodo aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų vietoves. Jose ūkininkai negali arti daugiamečių žolynų arba negali keisti jų paskirties.

Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės

Daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės turintys ūkininkai privalo užtikrinti, kad bent 5 % jų žemės būtų ekologiniu požiūriu svarbi vietovė, kad ūkiuose būtų apsaugota ir gerinama biologinė įvairovė.

Išimtys

Žalinimo taisyklės netaikomos ūkininkams, kurie dėl administracinių ir proporcingumo priežasčių pasirinko smulkiųjų ūkininkų sistemą.

Ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai automatiškai gauna žalinimo išmokas savo ūkiams, nes laikoma, kad dėl savo pobūdžio jų veikla naudinga aplinkai.

Gali būti taikomos kitos išimtys, priklausančios nuo konkrečios ūkininko padėties.

Žalinimo alternatyvos

ES šalys gali leisti ūkininkams laikytis vieno arba daugiau žalinimo reikalavimų taikant lygiavertę praktiką. Lygiavertė praktika privalo būti grindžiama ES šalių kaimo plėtros programas atitinkančiomis agrarinės aplinkosaugos programomis arba nacionalinėmis ar regioninėmis sertifikavimo sistemomis.

Kiekviena ES šalis užtikrina, kad lygiavertę praktiką taikantys ūkininkai tuo pat metu nesinaudotų ir pajamų parama už privalomą žalinimą, ir kaimo plėtros lėšomis.

Susijusi informacija

Kaimo plėtra

Sankcijos už reikalavimų nesilaikymą

Žalinimo taisyklių nesilaikantys ūkininkai gauna mažiau lėšų. Sumažinimo dydis priklauso nuo to, kiek hektarų laikoma neatitinkančiais reikalavimų, ir nuo žalinimo reikalavimo pobūdžio.

Nuo 2017 m. šalių vyriausybės gali ne tik sumažinti žalinimo išmokas, bet ir skirti administracines sankcijas. Administracinės sankcijos turi būti proporcingos ir priklausyti nuo reikalavimų nesilaikymo reikšmingumo ir masto.

Taisyklės

Žalinimui taikomos tiesioginių išmokų pagal BŽŪP taisyklės (ES reglamentas 1307/2013, ES deleguotasis reglamentas 639/2014, ES įgyvendinimo reglamentas 641/2014).