Apie savanorišką susietąją paramą

Pagal bendrą žemės ūkio politiką palaipsniui buvo atsisakoma pajamų rėmimo išmokų gavimo ir konkrečių produktų gamybos sąsajos (jie buvo atsiejami). Taip siekta išvengti perteklinės tam tikrų produktų gamybos ir užtikrinti, kad ūkininkai reaguotų į tikrą paklausą rinkoje.

Tačiau jeigu konkretus žemės ūkio sektorius arba subsektorius patiria sunkumų, kai kuriais atvejais jam gali būti reikalinga tikslinė pagalba. Savanoriškos susietosios paramos sistema siekiama neleisti didėti tokiems sunkumams, dėl kurių gali būti atsisakyta gamybos ir kurie gali paveikti kitas tiekimo grandinės dalis arba susijusias rinkas.

Todėl ES šalys gali toliau sieti ribotą pajamų rėmimo išmokų skaičių su tam tikrais sektoriais arba produktais, tačiau privalu laikytis įvairių sąlygų ir griežtų ribų, kuriomis siekiama sušvelninti rinkos iškraipymo riziką.

Naujoji 2023–2027 m. BŽŪP

2021 m. birželio mėn. po išsamių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų buvo pasiektas susitarimas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Naujoji BŽŪP bus pradėta įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d.

Pagal naująją BŽŪP bus pakeista esama pajamų rėmimo sistema ir imamasi priemonių teisingesniam finansinės paramos paskirstymui ūkininkams ir darbuotojams visoje ES užtikrinti. Iki 2023 m., laikantis BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamento nuostatų, bus toliau taikomos dabartinės pajamų rėmimo priemonės.

Savanoriška susietoji parama praktikoje

Savanoriška susietoji parama dar vadinama gamybos ribojimo sistema ir yra skirta rinkos konkurencijos iškraipymui apriboti.

Potencialiai tinkami finansuoti sektoriai yra grūdų, aliejingųjų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių bei trumpos rotacijos želdinių.

Finansuodamos savanorišką susietąją paramą ES šalys laikosi kelių gairių:

• jos gali naudoti iki 8 % savo bendro pajamų rėmimo biudžeto,
• jei laikomasi tam tikrų būtinų sąlygų, šią dalį galima padidinti iki 13 %,
• ši dalis gali būti padidinta dar daugiau negu 13 %, jei tai patvirtina Europos Komisija ir jei parama atitinka labai griežtus kriterijus,
• ši procentinė dalis gali būti papildomai padidinta dar 2 % siekiant paremti baltyminių augalų gamybą.

ES šalys gali peržiūrėti savo sprendimus dėl savanoriškos susietosios paramos bet kuriais metais iki rugpjūčio 1 d., o jie įsigalioja nuo kitų metų.

Visos ES šalys, išskyrus Vokietiją, nusprendė taikyti sistemą 2015–2020 m.

Finansavimo suma ir sektoriai, kuriems parama gali būti skirta, įvairiose ES šalyse labai skiriasi.